Vestuvės su užsieniečiu ne visada baigiasi kaip pasakose.
Ypač tada, kai kalba pakrypsta apie skyrybas. Sudėtingos teisinės sistemos, grasinimai ir net teroras priverčia manyti, kad užsieniečiai lietuvaites veda tik norėdami gauti Europos pilietybę ar turėti asmeninį „papuošalą”.
Pateikė ultimatumą
Nusivylusios mūsų šalies vyrais ir viliojamos egzotiškų kraštų lietuvaitės neretai laimės ir meilės ieško svetur.
Dėl panašių priežasčių klaipėdietė Liudvika išvažiavo į Graikiją. Dar gyvendama Klaipėdoje ji susipažino su Nigerijos piliečiu Anselemu, gyvenančiu Graikijoje. Po keleto mėnesių Liudvika išvažiavo į egzotiškąją šalį pas draugą paviešėti. Vėliau – išvyko ilgesniam laikui.
Liudvika nesitikėjo, kad švelnus ir paslaugus vyriškis pateiks ultimatumą – arba tuokiamės, arba baigsis blogai.
„Norėjau pabėgti, bet jis mane izoliavo, nedavė dokumentų. Jau pasirašydama santuokos liudijimą galvojau apie skyrybas”, – pasakojo mergina.
Prie altoriaus – be puokštės
Vestuvės buvo kuklios. Be ceremonijų ir be didingumo. Jaunikis nematė reikalo net puokštės einant į bažnyčią nupirkti.
„Su Anselemo draugais pasėdėjome kavinėje, pasirašėme dokumentą bažnyčioje ir visą vakarą žiūrėjome futbolo rungtynes”, – sakė Liudvika.
Palaukusi, kol sutuoktinio įtarinėjimai nurims, mergina pamelavo, kad namuose nutiko didelė nelaimė. Tik tada Anselemas atidavė dokumentus ir leido trumpam grįžti į Lietuvą.
Mergina nieko nelaukusi nusprendė skirtis. Pasak Liudvikos, nigeriečiai yra be galo tikintys krikščionys ir nė neįsivaizduoja, kad santuoką iš viso galima nutraukti.
Iš pradžių nigerietis maldavo merginą grįžti, o supratęs, kad to nebus, ėmė grasinti, kad nepasirašys skyrybų dokumentų.
Įstatymai – skirtingi
Dėl skyrybų tvarkymo klaipėdietė susidūrė su kita problema – ne visi teisininkai nori pagelbėti.
Advokatas Remigijus Jakštas tvirtino, kad tai natūralu, nes skyrybų reikalai turi būti tvarkomi remiantis tos šalies įstatymais, kurioje registruota santuoka.
„Vienose šalyse poros išskiriamos greitai, kitose – ilgai tenka aiškintis turtinius klausimus”, – aiškino jis.
Pavyzdžiui, kai kuriose Amerikos valstijose po skyrybų labai „nuskausminami” vyrai, todėl būta lietuvaičių, kurios tokiu būdu sėkmingai praturtėjo.
Liudvika tikisi, kad trumpalaikė santuoka gali būti pripažinta fiktyvi. Tai žino ir Anselemas. Kadangi jis nėra Graikijos pilietis, o Europos pilietybės dokumentų nespėjo susitvarkyti, jam gresia deportacija.
Jeigu taip atsitiktų, nigerietis grasina teisinėmis sankcijomis ir net mirtimi.
Nori pilietybės
Sunerimusi mergina svarstė, kad Anselemui reikėjo tik jos pilietybės. Tačiau ji sakėsi nesuprantanti, kaip interpretuoti sutuoktinio žinutes: vienose jis prisipažįsta mylįs, kitose – žada nužudyti.
Vis dėlto Liudvika sutuoktinį apibūdina kaip nuoširdų žmogų, kuris galbūt nori stabilumo. Tik gaila, kad per daug skuba.
Klaipėdos metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė tvirtino, kad tuoktuvių bumas su užsieniečiais yra sumažėjęs. Ypač su egzotiškų šalių piliečiais.
Tačiau tokie duomenys tik preliminarūs, nes kai kurie klaipėdiečiai tiesiog nepraneša, kad susituokė.
Teisininkas R.Jakštas patarė į santuoką nežiūrėti pro pirštus. „Geriausia tuoktis toje šalyje, kurioje planuojama gyventi, ir iš karto pasirašyti sutartį dėl galimų skyrybų, kad vėliau nekiltų tokių didelių problemų”, – tikino jis.