Medikai apsidraudžia dukart

Papildomas draudimas gydytojams padeda darbe jaustis drąsiau

Dėl medikų klaidų vis daugiau pacientų siekia prisiteisti pinigines kompensacijas.

Kadangi Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatyme neapibrėžta didžiausia neturtinės, pacientams atlygintinos žalos riba, iš gydymo įstaigos ligonis ar jo artimieji gali pareikalauti milijoninių sumų.

Nuo praėjusių metų visos medicinos įstaigos pagal tuomečio sveikatos apsaugos ministro įsakymą turi būti apdraustos civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomuoju draudimu.

Vis reiklesni ligoniai ir jų kartais net teismus pasiekiančios pretenzijos verčia medikus draustis dar ir papildomai.

Apskundžia šimtus

Dėl menamų klaidų kasmet apskundžiama per 300 medikų, dažniausiai dirbančių intensyviosios terapijos, akušerijos ir ginekologijos bei chirurginiuose skyriuose.

Nors tik nedidelė dalis skundų pasiekia teismus, tačiau, pripažinus medikus kaltais, gydymo įstaigoms, kuriose jie dirbo, gali būti priteista mokėti netgi milijonines neturtinės žalos sumas.

Praėjusį mėnesį Klaipėdos apygardos teismas išteisino Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoją pediatrę Dalią Kuzminskienę ir Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Urologijos skyriaus vedėją Kastytį Gricių. Šiuos medikus Daiva ir Vytautas Sajankai kaltino laiku nepastebėjus ligos ir nesuteikus pagalbos jų vaikui. Todėl esą mažylį ištiko koma, vėliau teko amputuoti visas jo galūnes.

Nors minėtieji medikai buvo išteisinti, Sajankų šeima ketina nenuleisti rankų ir ieškoti teisybės aukštesnės instancijos teismuose.

Reikalauja milijonų

Dar anksčiau plungiškei Ievai Urbonienei teismas priteisė 7 tūkst. litų neturtinės žalos dėl Klaipėdos ligoninės gydytojo Zenono Gedmino padarytos klaidos atliekant urologinę operaciją.

Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamas ir dar vienos pacientės ieškinys, kuri teigia tapusi neįgalia po šio mediko atliktos operacijos.

Teismas tebenagrinėja ir Dianos bei Antano Rumšų ieškinį, kurie kaltina Kretingos ligoninės medikus aplaidumu ir nemokšiškumu, dėl ko mirė jų naujagimis. Ši sutuoktinių pora iš gydymo įstaigos sieks prisiteisti milijoninę sumą.

Jeigu teismas ieškinį patenkintų, Rumšai būtų ne vieninteliai, iš gydymo įstaigos dėl medikų klaidų prisiteisę milijonus. Šešiaženklė neturtinės žalos suma buvo priteista marijampoliečių Zdanių šeimai.

Įkainoti skirtingai

Skirtingos Klaipėdos medicinos įstaigos civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomajam draudimui per metus skiria po keliasdešimt ar net kelis šimtus tūkstančių litų.

Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis metams apdrausta 27 tūkstančiais litų.

Po kelis šimtus tūkstančių litų už privalomąjį draudimą moka Klaipėdos jūrininkų ligoninė.

Nors Lietuvoje, skirtingai nei užsienyje, oficialiai neskelbiama, kokios gydytojų profesijos laikomos rizikingiausiomis, tačiau draudikai atsižvelgia į tai, ar gydymo įstaigoje dirba chirurgai, akušeriai, ginekologai arba odontologai. Šių specializacijų medikų draudimas kainuoja brangiausiai.

Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Eugenijus Zalagėnas tvirtino, kad dėl šiai gydymo įstaigai priklausančio Akušerijos ir ginekologijos departamento buvo sudėtinga rasti draudikus. Suvokdami, kad neretai teismus pasiekia būtent šios srities medikams keliami ieškiniai, daugelis draudikų nesiryždavo jos drausti.

Jaučiasi saugiau

Nepaisant didelių draudimo išlaidų, kai kurie medikai nuo profesinių klaidų draudžiasi du kartus.

Tiek privalomuoju, tiek savanoriškuoju draudimu apdrausti visi Klaipėdos ligoninės medikai: nuo gydytojų iki slaugytojų. Visas jų draudimo išlaidas apmoka gydymo įstaiga.

„Toks dvigubas apsidraudimas nuo profesinių klaidų padeda medikams jaustis saugiau, tačiau visada savo darbuotojams primename per daug neatsipalaiduoti“, – teigė E.Zalagėnas.

Ne tik privalomuoju, bet ir savanoriškuoju draudimu apsidraudę ir didžioji dalis Jūrininkų bei apie 30 Klaipėdos vaikų ligoninės medikų.

Per metus – 50 litų

Savanoriškuoju draudimu paprastai apsidraudžia Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) nariai. Jiems ši paslauga teikiama jau penktus medus.

LGS narius draudžiančiai bendrovei medikai kasmet moka 50 Lt įmokas.

Šalyje iš 8000 LGS narių savanoriškuoju draudimu yra apsidraudę per 5000 gydytojų. Pasak Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento Liutauro Labanausko, neapsidraudžia paprastai tik medikai, kurie neturi tiesioginio kontakto su ligoniais ir todėl jų darbas – mažiau rizikingas.

L.Labanauskas aiškino, kad medicinos įstaigos, kurioms teismai priteisia išmokėti pinigus už padarytą neturtinę žalą pacientui, vėliau turi teisę reikalauti, kad prasikaltęs medikas apmokėtų trijų atlyginimų dydžio arba visą sumokėtą kompensaciją. Draudimas padeda klaidą padariusiems medikams neprarasti bent dalies pajamų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.