Aptvertas Nemunas

Kauno apskrities žemėtvarkininkai išparceliavo 96 procentus didžiausios Lietuvos upės pakrančių, privažiavimo kelius prie vandens ir net archeologijos paminklus

Kauno apskrities žemėtvarkininkai pripažįsta jau išparceliavę beveik visas jos teritorijoje esančias Nemuno pakrantes. Viena gražiausių paupio juostų, kuri yra tarp Kulautuvos ir Vilkijos, priklauso tik vienam žmogui. Tačiau net iki tų valdų jau negalima prieiti, nes žemės tvarkytojai įsigudrino privatizuoti net kaimo keliuką. Sklype įsmeigtos lentelės su užrašu „Privati valda”.

Pasibaisėjo žemėtvarkininkais

Sostinės Gedimino technikos universiteto dėstytoja Vida Paulavičienė pasibaisėjo tuo, ką išvydo netoli Vilkijos. Dalis moters sesers sklypo kartu su keliuku, vedančiu į Nemuno pakrantę, buvo atiduota kitiems žmonėms. Pradėjusi aiškintis, kodėl taip atsitiko, V.Paulavičienė pašiurpo: iš esmės visa Nemuno pakrantė nuo Kulautuvos iki Vilkijos jau yra atsidūrusi privačiose rankose.

Sklypas pažymėtas lentelėmis „Privati valda”. Bet tai buvo tik pirmoji staigmena V.Paulavičienei. Šių metų birželį Kauno apskrities viršininkui papildžius Bubių kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, palei Nemuną buvo paliktas vos 5 metrų siauras žemės ruoželis.

„Ne dėl sesers žemės rūpinuosi, bet todėl, kad visa pakrantė jau nėra visuomenės”, – baisėjosi V.Paulavičienė.

Panemunės kelias laikomas vienu gražiausių šalyje, nes nuo jo atsiveria įspūdingas Nemuno kraštovaizdis.

Skirtingi paaiškinimai

Penkių metrų Nemuno pakrantės apsaugos juosta nustatyta vadovaujantis aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklėmis.

„Tačiau Nemuno lygis nuolat kinta, tie penki metrai gali būti kelis kartus per dieną užliejami vis pakylančio vandens, – sakė V.Paulavičienė. – O kaip patekti prie upės, jei tų penkių metrų ruože auga krūmai ir medžiai?”. Lietingomis dienomis, pavasarį bei žiemą žmonės apskritai neturės galimybės prieiti prie Nemuno. Pavasarį vanduo vietomis pakyla ir keliasdešimt metrų kranto link.

Kauno apskrities Žemės reformos skyriaus vedėjas Vytas Daubaras patvirtino, kad daugiau nei 17 hektarų žemės neseniai buvo atiduota vienai pretendentei. Ji valdo daugiau nei 3 kilometrų ilgio pakrantės atkarpą. Pailgi keturi sklypai yra įsirėžę tarp Nemuno ir gyventojų sodybų. Pasak V.Daubaro, kaimo žmonėms anksčiau buvo siūlyta atsiimti pakrantes, „bet jų niekas neėmė”.

Tačiau Brūžės, Paštuvos ir Kriemalos kaimų žmonės „Kauno dienai” kalbėjo ką kita. Jie sakė, kad Bubių kadastro vietovės autorė Jolanta Mačytė juos patikinusi, esą pakrantės yra negrąžinamos. „Nesiginčijome, nes nuo seno žinojome, kad 25 metrai upės pakrantės priklauso visiems”, – pasakojo viena Paštuvos gyventoja. Ji buvo nustebinta, kad 3 kilometrų siaurutis Nemuno ruožas jau priklauso tik vienam žmogui.

Ir archeologijos paminklą atidavė

V.Daubaras nesistebėjo, kad Nemuno pakrantė ties Vilkija yra kažkam grąžinta. „Kauno apskrityje daugiau nei 96 proc. Nemuno pakrančių jau yra atiduota, todėl nesuprantu, kur čia yra problema, – sakė V.Daubaras. – Įstatymuose niekur neparašyta, kad pakrančių grąžinti negalima”.

Nemunas Kauno apskrityje teka iš viso per 27 kadastro vietoves. Bubių kadastro vietovė yra tik viena iš jų.

„Kaip galima atiduoti krantą ir palikti žmonėms tik penkis metrus, – retoriškai klausė V.Paulavičienė. – Kaip ugniagesiai privažiuos prie upės, jei sklypai bus aptverti tvoromis, o keliai išardyti?”

Prie grąžintų sklypų yra Paštuvos botaninis ir Karklės upelio ichtiologinis draustiniai. Pastarajame veisiasi upėtakiai. Tačiau minėtose vietovėse žemės buvo grąžintos net su archeologiniais paminklais. „Štai čia yra Kriemalos plokštinis kapinynas, o žemę atidavė, nes čia neva buvo dvaras”, – ironizavo V.Paulavičienė.

Kriemalos plokštiniame kapinyne žmonės buvo laidojami V-VI ir XIII-XV amžiais. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu, paveldo objektuose draudžiama net kasti žemę, jau nekalbant apie statybas, nesusijusias su objekto eksploatavimu.

Privatizuoti daugiau kaip 3 km pakrantės

V.Daubaras tikina, kad žemėtvarkininkai įstatymams nenusižengė. „Mes atiduodame ir piliakalnius, ir kitas vietas”, – sakė V.Daubaras. Pasak jo, paveldo objektams taikomi naudojimo apribojimai, o kaip savininkai juose tvarkosi, turi tikrinti paveldo sargai.

Nemažai žmonių Nemuno pakrantės buvo atrėžtos persikėlus turėtas žemes iš kitų Lietuvos vietų. Būtent tokiu būdu Bubių kadastrinėje vietovėje 3 km atkarpą ir gavo viena pretendentė. „Bet yra grąžinta ir dar didesnių ruožų, – sakė V.Daubaras. – Vienas jų yra ties Noreikiškėmis. Nuo vandenvalos įmonės iki Kačerginės. Ten vienam žmogui buvo perkelta daugiau kaip 3 kilometrai pakrantės”.

Persikelti sklypus į kitą vietą galima tik turint vadinamąją išvadą. Net Seimo nariai pripažino, kad prekyba išvadomis yra viena didžiausių landų įstatymuose, kuriomis naudojasi žemėtvarkininkai su vertelgomis. „Šiuo metu išvadas turi dar apie 1500 žmonių, bet laisvos žemės Kauno rajone beveik nėra”, – tikino V.Daubaras.

Paprastai išvadą turinčiam žmogui atsakoma, kad laisvos žemės nėra. Bet sutikus už simbolinę kainą parduoti trečdalį sklypo, laisvos žemės kaipmat atsiranda.

Seimo narys šokiruotas

Prieš dvi savaites Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys kreipėsi į Vilniaus ir Kauno apskričių administracijas, kad jos pateiktų informaciją, kiek pastaraisiais metais atsakingi žemėtvarkos pareigūnai ir jų giminaičiai buvo įsigiję ir pardavę sklypų. „Turime sužinoti galimą korupcijos mastą ir vėliau imtis priemonių įstatymų skylėms lopyti”, – sakė R.J.Dagys. Jis įsitikinęs, kad būtina teisės aktų pataisa, nenumatanti senaties termino neteisėtiems valdininkų sprendimams.

R.J.Dagį šokiravo pats faktas, kad Nemuno pakrantė valstybei jau nepriklauso. „Girdėjau, kad kai kurie savininkai net iki pat upės apsitvėrė savo valdas, bet kad visi didžiausios šalies upės krantai atsidūrė privačiose rankose, man tai sunkiai suvokiama”, – sakė R.J.Dagys.

Visuomenės interesai atsidūrė užribyje

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narę Vilmą Martinkaitienę papiktino žinia, kad visa Nemuno pakrantė jau yra išdalyta. „Reikėtų atšaukti Kauno apskrities viršininko įsakymą ir galbūt tai turėtų padaryti prokuratūra, galinti ginti viešąjį interesą, – sakė V.Martinkaitienė. – Neįsivaizduoju, kaip dabar žmonės galės prieiti prie upės nors tam, kad pasigrožėtų kraštovaizdžiu”.

Ji jau paprašė Aplinkos ministerijos detalios informacijos, kaip keitėsi saugomų teritorijų, tarp jų ir miško parkų, ribos nuo 1995 metų. Tikimasi, kad šios žinios padės atskleisti, kada buvo vykdyta galimai nusikalstama veika parceliuojant miško parkus, paaiškės ir kaip keitėsi draustinių ribos prie Nemuno.

„Neaišku, kokiais kriterijais buvo ir iki šiol keičiamos draustinių, regioninių parkų ir kitų saugomų teritorijų ribos, kas inicijavo tų ribų pakeitimą”, – sakė parlamentarė.

Įstatymų spragos didesnės už suvaržymus

Išvadas supirkinėjantys vertelgos „Kauno dienai” papasakojo, kaip žemės ūkio paskirties žemėje galima visiškai legaliai pastatyti gyvenamąjį namą. Yra du keliai.

Norint prie Nemuno suskaidyti 10 ha sklypą į 20-30 arų (kad būtų didesnis pelnas), reikia parašyti prašymą apskrities viršininkui. Suskaldžius sklypus galima kreiptis dėl žemės paskirties pakeitimo. Apskrities viršininkas gali atsisakyti keisti žemės naudojimo paskirtį, bet teismas jį garantuotai įpareigos tai padaryti. Pakeitus žemės paskirtį į komercinės ar kitokios paskirties, ji tampa kelis ar keliasdešimt kartų brangesnė nei žemės ūkio paskirties žemė.

Tokiuose sklypuose jau galima pradėti gyvenamųjų namų statybas.

Kitas kelias yra dar paprastesnis. Vilkijoje 3 mėnesius išklausius specialius kursus, galima gauti ūkininko pažymėjimą. Pagal įstatymus tokie formalūs žemdirbiai net žemės ūkio paskirties sklype nevaržomi įstatymų gali statyti namus. Nekilnojamasis turtas vėliau parduodamas kartu su sklypais.

Įsakymą atšaukti gali prokuratūra

Kauno apskrities viršininko įsakymo projektą dėl Bubių kadastrinės vietovės rengė Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas Tautvydas Tamošiūnas. Vakar jo bendradarbiai teigė, kad jis yra išvykęs į sostinę, todėl su juo pasikalbėti nepavyko.

T.Tamošiūno ir Kauno apskrities Žemės tvarkymo departamento direktorės Romutės Stašelienės ryšius ir veiklą vis dar tiria Specialiųjų tyrimų tarnyba. Abiejų tarnautojų šeimos yra susigiminiavusios, nes T.Tamošiūnas yra R.Stašelienės sūnaus uošvis. R.Stašelienės sūnus yra įsteigęs nekilnojamojo turto bendrovę, kuri prekiauja ir sklypais.

Paaiškinti situaciją vengė ir Bubių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto autorė J.Mačytė.

Tik buvęs tuometinis Kauno apskrities viršininkas, dabar viršininko pavaduotojas Zenonas Benjaminas Kazakevičius šį bei tą prisiminė. „Tiksliai neatsimenu, kiek ten metrų buvo palikta eiti pėstiesiems, bet tik žinau, kad atgavusiems žemę buvo nurodyti tam tikri jos naudojimo apribojimai, – sakė Z.B.Kazakevičius. – Įsakymą atšaukti gali nebent prokuratūra”.

Gedimino technikos universiteto dėstytoja V.Paulavičienė sakė, kad jei valstybės institucijos nesureaguos į panemunėje skandalingai išparceliuotą žemę, pati sieks teisme atšaukti Kauno apskrities viršininko įsakymą. „Negali būti tokios netvarkos valstybėje, – įsitikinusi ji. – Ką paliksime kitoms kartoms – aptvertas pakrantes?”