Pasaulyje įsibėgėja žiemos sporto sezonas. Pasaulio taurės varžybas pradėjo slidininkai ir biatlonininkai, jau senokai santykius aiškinasi ledo ritulininkai ir kerlingo meistrai, vyksta dailiojo čiuožimo varžybos. Tačiau Lietuvoje žiemos sportas kaip buvo, taip ir liko podukros vietoje – po Turino olimpinių žaidynių pažadų prisiklausiusi biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė, atrodo, vėl niekam nerūpi.
Diana Rasimovičiūtė per Turino olimpines žaidynes, atrodo, padarė tai, kas neįmanoma. Visą pasirengimo laikotarpį ligų kamuota biatlonininkė Turine per 7,5 km sprinto varžybas užėmė 18-ąją vietą, o 10 km persekiojimo lenktynes baigė 27-a. Per slidinėjimo ir biatlono varžybas pirmasis 30-ukas vadinamas raudonąja grupe, į jį patenka tik elitui priklausantys sportininkai.
D.Rasimovičiūtės užimtos vietos yra vienos aukščiausių per visą lietuvių dalyvavimo baltosiose olimpiadose istoriją. Didesniais laimėjimais gali pasigirti tik pirmojo šalies žiemos olimpinio aukso medalio laimėtojas taip pat biatlonininkas Algimantas Šalna (1984 metų Sarajevo olimpinės žaidynės), po 4 metų Kalgaryje olimpinį „auksą” bei „bronzą” laimėjusi Vida Vencienė ir ledo šokėjų pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas (5-oji vieta – 2002-aisiais, 7-oji vieta – 2006-aisiais). 1992 metais Albervilyje V.Vencienė užėmė 11-ąją vietą. Po jos ir eina D.Rasimovičiūtės laimėjimai. 1992 metais Albervilyje kitas biatlonininkas Gintaras Jasinskas buvo 19-as.
Vilioja užsieniečiai
Atrodo, 22 metų sportininkė po Turino olimpinių žaidynių turėjo būti apgaubta dėmesio ir nieko nestokoti, kad ateityje galėtų laimėti dar daugiau. Deja, biatlonininkė vargsta taip pat kaip ir ankstesniais metais.
Pastarąsias porą savaičių D.Rasimovičiūtė su treneriu Viliumi Repšiu leidžia Austrijoje. Ten biatlonininkė savaitgalį dalyvavo atvirame Austrijos čempionate, o savaitgalį dalyvaus pirmajame Europos taurės varžybų etape.
„Po olimpinių žaidynių buvome šiek tiek sumažinę krūvį, palyginti su ankstesniais metais, bet pastaruoju metu krūvis buvo padidintas pusantro karto, – pasakojo V.Repšys. – Svarbiausia, kad Dianos nekamuoja ligos, traumos. Iki šiol padarėme viską, ką buvome suplanavę. Jei viskas vyks pagal planą, šį sezoną rezultatai turėtų būti geresni negu iki šiol. Svarbiausias startas bus vasario pradžioje, tada Italijoje vyks pasaulio čempionatas. Manau, tikrai turėtume patekti tarp 30-ies geriausiųjų”.
Tačiau D.Rasimovičiūtę ir jos trenerį piktina po Turino taip ir nepasikeitęs valdžios požiūris. Perspektyvi sportininkė, šiuo metu vienintelė galinti pretenduoti į itin aukštas vietas individualiose žiemos sporto šakose, po Turino olimpinių žaidynių taip ir nesulaukė daugiau dėmesio ar finansavimo. D.Rasimovičiūtei ir toliau skiriama tik kelių šimtų litų stipendija. Už tokį atlygį retas lietuvis imtųsi bet kokio darbo, o čia kalbama apie šalies vardo garsinimą ir galbūt galimybę ateityje laimėti olimpinius medalius. Jaunai sportininkei tai tikrai neprideda noro dirbti iš visų jėgų.
„Žadėjo visko, bet kol kas tai tik pažadai, – sakė V.Repšys. – Vis dar tikimės, kad dėmesys mums pasikeis. Tačiau apie ką kalbėti, jei Lietuvoje jau kalbama apie 2012 metų Londono vasaros olimpines žaidynes, o 2010-ųjų Vankuverio žiemos olimpinių žaidynių dar net programa nepatvirtinta”.
Tai, ko nemato lietuviai, pastebėjo užsieniečiai. Biatlonininkei netrūksta pasiūlymų keisti pilietybę ir pereiti į kitos šalies komandą.
„Tokių pasiūlymų buvo jau po 2005 metų pasaulio jaunimo čempionato, kai Diana užėmė 4-ąją ir dukart 6-ąją vietas, – pasakojo treneris. – Po Turino olimpinių žaidynių pasiūlymų dar padaugėjo. Visi mato, kokie yra rezultatai. Svarbiausia, kad Diana dar yra jauna
sportininkė, jai ne 30 metų. Suteikus puikias sąlygas, ji gali pasiekti tikrai daug. Užsieniečiai tą puikiai supranta”.
Būna akimirkų, kai biatlonininkė pamąsto, kam jai viso to reikia. Kam gadinti sveikatą, lieti prakaitą, važinėti automobiliu po visą Europą, kai kiti geri sportininkai skraido lėktuvais, turi daktarus, masažuotojus, jei galima ramiai gyventi ir mokytis Lietuvoje, susirasti darbą, už kurį mokėtų daugiau nei už Lietuvos vardo garsinimą.
„Diana pasikalba su kitų šalių sportininkais, žino, kokios sąlygos yra kitur, – pasakojo V.Repšys. – Tačiau kol kas nekyla minčių apie pilietybės keitimą. Lietuvoje rėmėjų susirasti mums beveik neįmanoma, tačiau į Dianą jau atkreipė dėmesį užsienio kompanijos, kurios skiria nemažai dėmesio biatlonui. Gerai, kad galime šį tą gauti savo sporto šakoje”.
Dėl lėšų stygiaus D.Rasimovičiūtė nedalyvavo praeitą savaitę pirmajame pasaulio taurės varžybų etape. Jis vyko Švedijoje.
„Gerai, kai visi skraido lėktuvais. Mums automobiliu keliauti per visą Europą dėl vienų varžybų tikrai neverta, – sakė V.Repšys. – Tačiau kituose pasaulio taurės etapuose dalyvausime. Planuojame per sezoną startuoti daugiau nei 20 varžybų”.
Be D.Rasimovičiūtės, Lietuvos biatlone yra daugiau jaunų sportininkų, visi jie šiemet jau buvo išvykę treniruotis ant sniego užsienyje, bet mūsiškiai apgailestauja, kad vis tiek neturi tokių sąlygų kaip kitos net ir ne žiemos sporto šalys.
„Į Austriją bulgarai, rumunai yra atsivežę nemažus vaikų būrius, nors tos šalys negali pasigirti jokiais laimėjimais mūsų sporto šakoje, žiemos ten taip pat ne šaltesnės, – sakė V.Repšys. – Deja, to sau leisti negalime”.
Studijuoja orų prognozes
Šalies slidininkai finansavimu nesiskundžia, labiau jaudinasi dėl sniego stygiaus Europoje. „Lietuvoje neturime kur slidinėti, o sniegas beveik visur ištirpo ir Europoje, – apgailestavo Lietuvos slidinėjimo federacijos (LSF) generalinis sekretorius Romualdas Glazauskas. – Jaunimo grupė buvo išvažiavusi treniruotis į Suomiją, dabar grįžo namo, bet čia slidinėti negali”.
Didžiausia Lietuvos slidinėjimo pastarųjų metų viltis Irina Terentjeva jau dalyvavo trejose tarptautinėse varžybose, o to, pasak R.Glazausko, tokiu metu dar nebuvo po Nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau šį sezoną keičiama I.Terentjevos treniruočių metodika, todėl LSF generalinis sekretorius spėja, kad geresnių rezultatų reikės palūkėti.
Svarbiausi slidininkų startai šį sezoną bus pasaulio suaugusiųjų ir jaunimo čempionatai, jaunių žiemos festivalis. Jaunimo (iki 23 metų) čempionate iš I.Terentjevos tikimasi vietos netoli pirmojo dešimtuko.
Didelės permainos
Lietuvos dailiojo čiuožimo pasaulyje per vasarą įvyko gana daug permainų. Olimpiečiai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas baigė karjerą, tačiau Lietuva jau turi dvi ledo šokėjų poras ir pirmąją šalies dailiojo čiuožimo istorijoje sportinę porą.
Visos jos yra tarptautinės. Bene didžiausia vasaros staigmena yra Aido Reklio perėjimas iš vyrų varžybų į ledo šokius. Kaunietis jau nuo birželio gyvena Čikagoje ir treniruojasi su amerikiete partnere. Niujorke su kita amerikiete sportuoja Vaidas Stagniūnas. Didžiausia naujiena yra sportinė pora – tai 14-metė lietuvaitė ir 16 metų prancūzas. Visos minėtos poros jau yra gavusios Tarptautinės čiuožimo federacijos (ISU) leidimą atstovauti per varžybas Lietuvai.
„Neseniai mūsų ledo šokių poros pasirodė labai sėkmingai per tarptautines varžybas, – pasakojo Lietuvos čiuožimo federacijos viceprezidentė Lilija Vanagienė. – Aidui ir amerikietei jo partnerei vasarą programą padėjo parengti Povilas ir Margarita. A.Reklys ledo šokių varžybose debiutavo per suaugusiųjų turnyrą Zagrebe. Jis su partnere ten buvo šešti, o V.Stagniūno pora buvo trečia. V.Stagniūnas su partnere per dideles tarptautines varžybas Obersdorfe užėmė šeštąją vietą, ir tai mus labai džiugina. Manome, kad Vankuverio olimpinėms žaidynėms parengsime vieną stiprią porą”.
Visų Lietuvos porų pasirodymus bus galima išvysti per M.Drobiazko ir P.Vanago projektą „Liepsnojantis čempionų ledas”.
Vėliau mūsų ledo šokėjų laukia startas Europos čempionate. M.Drobiazko ir P.Vanagas praeitą sezoną Europoje buvo treti, todėl šį sezoną Lietuva gali į Europos čempionatą deleguoti dvi poras. Manoma, kad V.Stagniūno pora per Senojo žemyno pirmenybes bus antrajame dešimtuke, o A.Rekliui svarbiausia – įgyti patirties.
Vėl tarp perspektyviausiųjų
Turino olimpinėse žaidynėse neblogai pasirodęs kalnų slidininkas Vitalijus Rumiancevas šiemet vėl pateko į Tarptautinės kalnų slidinėjimo federacijos rengiamą perspektyviausių pasaulio sportininkų treniruočių stovyklą. Lietuvis jau nuo spalio vidurio treniruojasi Italijoje. Prieš Kalėdas jis grįš namo, o sausio mėnesį vėl vyks į stovyklą.
Dėl prastų oro sąlygų V.Rumiancevas šį sezoną dar nedalyvavo jokiose varžybose, o pagrindinis jo startas bus pasaulio čempionatas.
„Pakilti aukščiau nei iki šiol būtų labai sunku, – sakė Vitalijaus patėvis ir pirmasis treneris Jurijus Švecovas. – Manau, Vitalijus turėtų užimti maždaug 50-ąją vietą”.
Planuoja medalius
Ledo ritulio sezonas pasaulyje jau įsibėgėjo. Bazinė Lietuvos rinktinės komanda Elektrėnų „Energija”, vyriausiąjį trenerį latvį Guntį Balinį pakeitusi Dmitrijumi Medvedevu, po truputį atgauna gerą sportinę formą ir prieš savaitę iškovojo pirmą pergalę atvirame Latvijos čempionate. Lietuvos rinktinė jau dalyvavo Europos Iššūkio taurės turnyre Vengrijoje, tačiau be viso būrio pagrindinių žaidėjų liko paskutinė – ketvirta. Vasario mėnesį per kitas Iššūkio taurės varžybas Lenkijoje mūsiškiai ketina surinkti visus geriausius žaidėjus (išskyrus Dainių Zubrų ir Dainių Baubą) ir geriau pasirodyti. Svarbiausias ledo ritulininkų tikslas šį sezoną – pasaulio I diviziono B grupės čempionatas Slovėnijoje. Šių metų balandį per analogiškas varžybas Taline lietuviai net ir be D.Zubraus užėmė antrąją vietą, todėl ir Slovėnijoje tikisi patekti tarp prizininkų. Jau gruodžio 10 dieną Elektrėnuose prasidės Pasaulio jaunimo (iki 20 metų) II diviziono B grupės čempionatas. Per jį lietuviai, kurių pagrindą sudarys gerokai jaunesni nei 20 metų žaidėjai, tikisi kovoti dėl pirmųjų vietų ir galbūt pelnyti kelialapį į I divizioną. Su tokiu pačiu tikslu į Pasaulio II diviziono čempionatą (kovo mėnesį Rumunijoje) vyks ir Lietuvos jaunių (iki 18 metų) rinktinė.
Debiutuos Europos čempionate
Po truputį stojasi ant kojų ir kita olimpinė komandinė žiemos sporto šaka – kerlingas. Vos prieš keletą metų šalyje pradėtas žaisti žaidimas masiškumu jau lenkia ne vieną kitą sporto šaką.
„Turime 7 klubus, juose yra apie 50 žmonių, kurie rimtai užsiima kerlingu, – sakė Lietuvos kerlingo federacijos generalinis sekretorius Vygantas Zalieckas. – O žmonių, kurie nori žaisti kerlingą savo malonumui, yra labai daug. Artėjant Kalėdoms kasdien surenkame po didelį būrį naujokų. Pamokyti dar spėjame”.
Sėkmingai plėtojamos sporto šakos reikalus kurį laiką temdė vidiniai nesutarimai. Jų šaknys – dar kerlingo atėjimo į Lietuvą pradžioje. Tuomet šia sporto šaka ketino užsiimti Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos generalinis sekretorius Antanas Vilčinskas. Tačiau jis sužinojo, kad įsikūrė Lietuvos kerlingo federacija (LKF), kuri iš karto pareiškė savo pretenzijas. Tarptautinė kerlingo federacija sutiko paremti LKF, jei ši bus pripažinta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto. Pripažinimo LKF gauti nepavyko, federacijos atstovai tuomet kenkimu kaltino A.Vilčinską. Po kiek laiko įsikūrė Lietuvos kerlingo asociacija (LKA). A.Vilčinskas tapo jos generaliniu sekretoriumi ir LKA gavo LTOK pripažinimą. Tuomet prasidėjo gana sėkminga veikla. Po kiek laiko, pasak V.Zaliecko, LKA vadovai nusivylė A.Vilčinsko darbu ir atsisakė jo paslaugų. Pareigų netekęs generalinis sekretorius tuomet pradėjo kovą su LKA: buvo prirašyta raštų į tarptautinę federaciją, kreiptasi į teismą dėl neteisėto atleidimo. V.Zalieckas teigia, kad LKA sėkmingai apsigynė, nors A.Vilčinskas ir toliau mėgina kovoti dėl savo neva pažeistų interesų ir teisių.
„Blogiausia, kad reikia eiti iš paskos ir kamšyti skyles, – sakė dabartinis LKA generalinis sekretorius. – Tarptautinė federacija seka mūsų rezultatus ir yra patenkinta LKA darbu”.
Beje, minėtos LKF nariai sėkmingai įsiliejo į LKA veiklą ir yra vieni aktyviausių kerlingo propoguotojų.
Lietuvos klubai jau ne kartą dalyvavo įvairiose tarptautinėse varžybose, o šią savaitę žengs naują žingsnį savo istorijoje – Lietuvos moterų ir vyrų rinktinės debiutuos Europos čempionate. „Tikimės patekti į trečiąjį dešimtuką, – sakė V.Zalieckas. – Europos čempionate dalyvaus komandos iš maždaug 40-ies šalių”.
Pirmi laimėjimai
Lietuvos greitojo čiuožimo perspektyvos kol kas yra labai miglotos. Tačiau retai tarptautinėse varžybose dalyvaujantys mūsų sportininkai jau gali pasigirti pirmu laimėjimu – per varžybas Lenkijoje Agnė Sereikaitė asmeninių varžybų galutinėje įskaitoje užėmė trečiąją vietą, kartu su dviem vengrėmis trečia buvo ir estafečių varžybose. Per vyrų varžybas Paulius Glušinas pagerino asmeninius rekordus ir atskirose rungtyse užėmė 8-ąją ir dvi 7-ąsias vietas.