Du jauni studentai, Izraelio ir Pietų Korėjos piliečiai, šiandien privalo išvykti iš mūsų šalies. Būsimieji menininkai – pianistas Kyong O Yoo ir dainininkė Bud Anin-Aminof – ne savo valia pasijuto nelegalais. Lietuvos muzikos ir teatro akademija laiku nesutvarkė studentams būtinų formalumų.
„Laba diena! Mūsų vardai yra Kyong O Yoo, studentas pianistas iš Pietų Korėjos, ir Bud, vokalistė iš Izraelio, – tokio turinio elektroninis laiškas pasiekė ne vieno leidinio redakciją. – Labai prašome pagalbos… Mums, Lietuvos studentams, gresia pavojus būti deportuotiems iš Lietuvos”.
Laiško autoriai dėl savo padėties kaltino Lietuvos muzikos ir teatro akademiją bei Migracijos departamentą ir šių institucijų „nežmonišką požiūrį”.
„Daroma viskas, kad būtume pašalinti iš šalies, kur atvažiavome studijuoti, – rašoma laiške. – Nesuprantame, kodėl taip su mumis elgiamasi. Ir jei elgiamasi būtent taip, tai kodėl priėmė studijuoti? Verčiau būtų iškart pasakę: „Mums talentingų užsienio studentų nereikia”.
Kyong O Yoo tvirtino prašąs ne pagalbos, o teisingumo. „Mes tik norime, kad galiotų įstatymas, ir Vilniaus miesto Migracijos skyriaus tarnautojai laikytųsi elementarių taisyklių ir perskaitytų jiems pateiktus dokumentus”, – savo ir izraelietės vardu rašė Kyong O Yoo.
Pasak laiško autoriaus, migracijos specialistai jo pase įrašė reikalavimą iki gruodžio 6 dienos išvykti iš Lietuvos.
„Bud jau visai nusivylusi ir nebetiki, kad ką nors pavyks pakeisti, – rašė korėjietis. – Šiandien, kai Bud dar kartą atėjo į Migracijos departamentą, jos net klausytis nepanorėjo, o griežtai atrėžė, kad turi palikti šalį. Nors visi Bud dokumentai tvarkingi, tačiau jų migracijos specialistai net perskaityti nenori”.
Kreipėsi į teismą
Pietų Korėjos pilietis Vilniaus apygardos administraciniam teismui užvakar įteikė skundą.
34 metų Kyong O Yoo į Vilnių atkeliavo liepą. Nuo rugsėjo 1-osios studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
„Per rugsėjį kelis kartus kreipiausi į akademijos darbuotoją Vidą Augutienę, kad išduotų oficialų dokumentą, su kuriuo galėčiau kreiptis leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Augutienė ramindavo mane, kad jokių problemų dėl leidimo nebus”, – rašė studentas.
Jo tvirtinimu, Augutienė tik gruodžio 1 dieną jam pateikė akademijos prorektoriaus Povilo Gylio pasirašytą tarpininkavimo raštą.
„Tą pačią dieną su visais dokumentais nuskubėjau leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Tačiau, užuot skaičiusios oficialų raštą, dvi specialistės nekreipė dėmesio į mano prašymus, neperskaitė rašto ir įteikė Migracijos skyriaus viršininko Rolando Šniro sprendimą dėl mano išvykimo iš šalies”, – teismui skundėsi korėjietis.
Užsienietis įsitikinęs, kad įstatymus pažeidė ne jis, o migracijos skyriaus ir akademijos specialistai. Todėl teismo prašė „įpareigoti Migracijos departamentą išduoti leidimą”, sustabdyti sprendimo „dėl išvykimo iš šalies” galiojimą.
Surūšiavo?
Kas ir už ką diskriminuoja studentus užsieniečius?
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio viršininkė Leokadija Sokolova situaciją apibūdino trumpai: abu studentai Lietuvoje gyvena neteisėtai.
Pasak pašnekovės, akademijos rektorius mėgino užsistoti iš šalies siunčiamus studentus. Jis asmeniškai aplankė Migracijos skyriaus viršininką, nuvyko ir į Migracijos departamentą.
„Korėjietis turės išvykti iš Lietuvos, – „derybų” rezultatus apibūdino Sokolova. – Jis į Lietuvą atvyko vasarą, studijuoja nuo rugsėjo, nors, neturint leidimo laikinai gyventi, tai draudžiama”.
Į Lietuvą vykstantiems Pietų Korėjos piliečiams vizų nereikia. Be šio dokumento korėjiečiai mūsų šalyje gali praleisti 3 mėnesius. Jei atvykėlis nori Lietuvoje studijuoti, privalo gauti leidimą laikinai gyventi. Tokį leidimą studentas privalėjęs pateikti vėliausiai rugsėjį.
„Lietuvoje jis išbuvo beveik pusę metų, – sakė Sokolova. – Dabar jis Lietuvoje yra neteisėtai, todėl privalo išvykti iš šalies”.
Pasiteiravus, gal migracijos specialistų širdis „suminkštins” rektoriaus vizitas, Sokolova neabejojo: „Mes jokių įstatymų nepažeidėme, o teisėtas sprendimas, kad studentas turi išvykti, jau priimtas”.
Sokolova pripažino, kad Izraelio pilietės atvejis panašus. Pasak poskyrio viršininkės, ji Lietuvoje gyvena neteisėtai. Tačiau Izraelio pilietė, priešingai nei Pietų Korėjos, mūsų valstybėje pasilikti greičiausiai galės.
„Ji pateikė Migracijos departamentui dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi, laukiama sprendimo”, – paaiškino Sokolova.
Tai kodėl Kyong O Yoo Migracijos departamentą ir poskyrį kaltina nepriėmus jo pateiktų dokumentų ir į juos net nekreipus dėmesio? (Redakcija turi studentui Kyong O Yoo išduoto akademijos prorektoriaus tarpininkavimo rašto kopiją, todėl būtų keista, jei studijuoti Lietuvoje siekiantis studentas šio rašto migracijos specialistams nebūtų pateikęs).
Sokolova atsakė, kad tokių dokumentų korėjietis nepateikė.
Abipusė kaltė?
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos atstovė spaudai Laimutė Ligeikaitė neslėpė: „Žinome šią problemą, tik ją geriau paaiškintų studijų skyriaus vedėja”. Akademija dėl susiklosčiusios situacijos nėra tiesiogiai kalta.
„Gal galima įžvelgti abipusę kaltę: ir vieni, ir kiti manė, kad dokumentus tvarko „kita pusė”. Studentai laukė, kol leidimą sutvarkys akademija. O šios darbuotojai manė, kad studentai šalyje jau gyvena teisėtai”, – svarstė Ligeikaitė.
Atstovės spaudai nuomone, įvyko nesusipratimas: „Kai rektorius nuėjo į departamentą, jam atsakė, kad „pavėlavo vieną dieną”.
Ligeikaitė negailėjo pagyrų studentei iš Izraelio. Puiki studentė, ir nors kalba tik angliškai, mokslas jai klojasi labai gerai. Korėjietis supranta rusiškai, tačiau su juo „susikalbėti sunkiau”. Abu studentai „normaliai studijuoja” ir verti likti akademijoje.
Akademijai – pamoka
Akademijos prorektorius Povilas Gylys neslėpė jo vadovaujamos įstaigos kaltės. „Tai – skaudi ir apmaudi mūsų klaida, – sakė prorektorius. – Darbuotoja, kuri turėjo parengti tarpininkavimo dokumentą, nepatyrusi, dirba tik vienus metus. Mes dar neturime pakankamai patirties, kaip sutvarkyti formalumus studentams iš ne Europos Sąjungos šalių. Šis skaudus atvejis bus mums pamoka”.
Gylys tvirtino, kad akademijos darbuotojai įpratę tvarkyti pagal „Erasmus” programą atvykstančiųjų dokumentus.
Kodėl į akademiją priimtas asmuo, kuris neturi teisės gyventi Lietuvoje? Prorektorius atsakė, kad ponas Kyong išlaikė stojamuosius egzaminus. Akademija neprivalo tikrinti stojančiųjų vizų. Kita vertus, tuo metu Kyong turėjo teisę būti Lietuvoje.
Kyong yra baigęs vieną iš Sankt Peterburge esančių aukštųjų mokyklų.
Gylys prisiminė, kad Kyong akademijoje nuolat „lankėsi ir mokslu domėjosi”. Tiesa, per tris mėnesius korėjietis sumokėjo tik dalį užsieniečiams taikomo mokesčio už mokslą. Korėjietis tik žadėdavęs sumokėti, tačiau pažadų netesėdavęs. Prorektorius mano, kad užsieniečio finansinė padėtis buvo prasta, todėl jis negalėjęs Migracijos departamentui įrodyti, iš ko gyvens Lietuvoje. Pasak Gylio, įstatymai reikalauja, kad atvykstantis studijuoti asmuo savo sąskaitoje turėtų apie 6-7 tūkst. litų sumą. Prorektorius mano, kad studentas tiek pinigų neturėjo.
„Jie abu turės išvykti iš Lietuvos, nes niekas, net Vyriausybės vadovas, neturi teisės atšaukti pase įrašyto tokio nurodymo”, – dėl studentų apgailestavo prorektorius. Bud spėjo pasižymėti kaip ypač stropi ir gabi studentė. Gruodžio 22 dieną Bud ketino išskristi iš Lietuvos atostogų, įsigijo lėktuvo bilietą. Tačiau Migracijos skyriaus specialistai nesutiko palaukti minėtos datos, todėl Bud Lietuvą privalo palikti šiandien. Pasak Gylio, Migracijos departamentas garantavo, kad Bud leidimą gyventi Lietuvoje gaus, ir galės grįžti. Ji esą pateikė visus reikalingus įrodymus ir dokumentus.
Vakar „Lietuvos žinių” žurnalistei Bud tvirtino nerašiusi elektroninio laiško ir nesanti bendraautorė. Jos interesams atstovaujanti bičiulė žurnalistei paaiškino, kad Bud situacija tokia pati kaip ir korėjiečio, tačiau Bud jokių komentarų ir pretenzijų išsakyti neketinanti.
Žlugusi viltis
Kyong O Yoo mėginimas padedant Temidei likti mūsų valstybėje žlugo. „Taip, korėjietis vakar įteikė teismui skundą, – pripažino Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė. – Ar teismas nutars iškelti administracinę bylą, paaiškės per 7 dienas, kaip tai reglamentuoja įstatymas”.
Tiek dienų laukti Lietuvoje pianistas neturi teisės.