Dainos apie trumpus sijonėlius ir besmegenes mergeles pradeda pabosti uostamiesčio jaunimui.
Tai įrodo lankytojų gausa dainuojamosios poezijos koncertuose. Jau trečias „Akustinių spalvų” koncertas Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre patvirtina, kad renginys jau tapo tradicinis.
Atleidžiamos klaidos
„Akustinių spalvų” sumanytojas Linas Švirinas pasakojo, kad iš pradžių renginiai vykdavo fragmentiškai. Tik nuo šiol nutarta juos rengti sistemingai.
Pasak L. Švirino, kaskart į salę netelpantys žmonės leidžia daryti išvadas, kad prasmė dirbti toliau tikrai yra.
„Akustinių spalvų” koncertuose pasirodo ir jau gerai scenos jaudulį pažįstantis jaunimas, ir žmonės, kurie pirmą kartą atsistoja prieš klausytoją. Čia palanki vieta daryti pirmuosius žingsnius – publika tolerantiška klaidoms, o aplinka jauki. Anot L. Švirino, puiku, kad klausytojai supranta, kad patirtis neateina be klydimų. Taip pat gerai, kad jaunieji atlikėjai nebijo suklysti, tada jie sužino, kur reikia pasitempti. Jei žmogus vengia mokytis iš savo klaidų, jis jas visada nešiojasi su savimi.
Pavadinimų nereikia
Šeštadienį vykusiame koncerte savo kūryba su klausytojais pasidalino Ieva Astromskaitė ir grupė „Jambazoo”, gyvuojanti jau trejus metus. Grupę sudaro dvi dalys: viena – akustiniams koncertams, kita – triukšmingesniems renginiams. Šeštadienį su grupe žinomų bardų savo kūrybos dainas atliko ir Edita, Inga, Dima ir Povilas.
Koncerto mįsle tapo Ieva. Smulkutė mergina, atliekanti savo kūrybos dainas, turbūt ne vieną vertė spėlioti, kokio ji amžiaus. Pasirodo – 14 metų. Sunku tuo patikėti, nes jaunosios atlikėjos tekstuose aplenkiami paprastai tokį amžių išduodantys perdėto dramatizmo ar romantikos proveržiai.
Pati Ieva tik šypsosi ir pasakoja, kad kurti pradėjo prieš dvejus metus. Kai kurie žmonės susikaupus pykčiui viską meta ir išvažiuoja į kalnus išrėkti savo neigiamų emocijų, o ji, kai „prisikaupia”, rašo dainas. Visi Ievos kūriniai yra jos vidinių būsenų refleksijos. Ir tekstai, ir muzika šiek tiek liūdni, bet, pasak jaunosios atlikėjos, norisi išaugti tą liūdesį. Šypsotis verčia įdomus kūrinių skirstymas, dainos atskiriamos ne pagal pavadinimus, o pagal apibūdinimus – lėta, greita, liūdna, linksma.
Laisvalaikiu mėgstanti skaityti knygas ir kepti pyragus, mergina tik atsidūsta pridūrusi, kad dabar beveik visą laisvalaikį pagrobia mokslai.
Svarbiausia – būsena
„Akustinių spalvų” rengėjas L. Švirinas retoriškai klausia, ar svarbu, kokio žanro etiketę užklijuoti koncerto metu atliekamiems kūriniams. Anot jo, labai dažnai verčiami savo proto ir žinių, apsikrauname dalykais, kurie tik mums atrodo svarbūs ir reikalingi.
Galima „Akustines spalvas” pavadinti dainuojamosios poezijos koncertais, bet ne tai svarbu. Svarbu, kad čia skamba nuoširdi muzika. Svarbu išgyvenimai, liekantys po renginio. Rengėjams rūpi ne pavadinimas. Jų tikslas – sukurti smagią nuotaiką.
Koncertai vyks kiekvieno mėnesio pirmąjį šeštadienį.