Lietuvoje vis populiarėja ir masišku reiškiniu tampa įvairūs muzikiniai realybės šou. Jauni žmonės net neturėdami ypatingų muzikinių sugebėjimų siekia per labai trumpą laiką tapti nenusakomo ryškumo žvaigždėmis, tiesiog veržiasi ir dega noru patekti į televiziją.
Įdomu, ką apie panašius televizijų rengiamus projektus ir jų dalyvius mąsto senieji scenos vilkai?
Gintarė Karaliūnaitė domisi ir seka muzikinių realybės šou užkulisius
„Dabar toks laikas, kai Lietuvoje yra labai sudėtinga patekti į didžiąją sceną, tad realybės šou – puiki tam priemonė. Kiekvienas turime teisę rinktis, kaip mums prasimuštį į šou verslo pasaulį.
Prisipažinsiu, kai turiu laisvo laiko, visuomet pažiūriu, seku ir domiuosi LNK projektu „Kelias į žvaigždes-2”. Ten surinkti visi tikrai gana talentingi žmonės. Net teko balsuoti už Merūną. Tas vaikinas turi Dievo dovaną ir tikrai yra vertas laimėti šį šou.
Man apskritai įdomu paklausyti jų atliekamų dainų. O apie jokį pyktį ar konkurenciją net negalvoju.
Juk kai labai greitai išpopuliarėji, yra daug sunkiau išsilaikyti scenoje. Tą parodė ir pirmojo muzikinio realybės šou dalyvių patirtis. Jie „užsikėlė” didelius honorarus ir juos vis rečiau kviečia koncertuoti. Jie kaip tie saldainiukai, kuriuos žmonės nulupo, skaniai apsilaižydami suvalgė, ir tiek”.
„Bavarui” Viliui Tarasovui televizijos muzikinių projektų dalyviai nesukelia jokių emocijų
„Tuose muzikiniuose šou nieko gero nematau. Aš vertinu, kai žmonės aukštumų pasiekia savo kailiu – talentu ir darbu, o ne lengviausiu būdu – lindimu į televiziją.
Aš tų realybės šou net nežiūriu. Jei būtų gražu ir įdomu, gal ir sudomintų, bet dabar nesukelia jokių emocijų.
Muzikavimas ir dainavimas – rimti dalykai, reikia tai studijuoti, turėti klausą, balsą, nuolat repetuoti ir tobulėti. O Lietuvoje į tai net nežiūrima. Pas mus įsivaizduoja, kad vos ne visi gali būti dainininkai.
Faktas, kad Lietuvoje rinka maža, tačiau jų konkurencijos nejaučiu ir apie tai per daug nemąstau”.
Deivis įsitikinęs, kad naujiesiems „žvaigždūnams” ilgai išsilaikyti rinkoje bus labai sunku
„Į vadinamuosius žvaigždžių fabrikus žvelgiu be jokio pykčio ar ironijos. O dėl jų egzistavimo nejaučiu per daug didelės konkurencijos.
Kad jie labai greitai sužiba ir išpopuliarėja, tai dar ne viskas. Tik laikas parodys, kas yra ko vertas.
Dabar televizija atlieka motinos vaidmenį, tačiau kai jie liks vieni, tuomet viskas ir paaiškės. Viskas priklausys nuo to, kaip jie vėliau dirbs ir sieks savo užsibrėžto tikslo. Juk kas lengvai pasiekiama, tas iš rankų lengvai ir išslysta.
Jei mano laikais būtų buvę panašūs projektai, ir pats būčiau dalyvavęs. Nematau čia nieko blogo. Tai puiki galimybė pasireikšti, o ar žmogus liks scenoje, priklausys nuo jo noro ir sugebėjimų”.