Tikimasi sprendimų, padėsiančių apsieiti be vergų

Analitikai nuogąstauja, kad dabartinė pensijų sistemos reforma orios senatvės ateityje neužtikrins, tačiau kritiką dėl nenoro priimti ilgalaikių strateginių sprendimų šalies valdžia bando atremti argumentais apie rūpinimąsi dabartinių pensininkų gerove.

Labiausiai neapsaugota ateityje turėtų būti vidutines bei mažesnes pajamas gaunanti visuomenės dalis, kuri pati papildoma pensija jau dabar pradėti rūpintis nepajėgia.

Pensininkams – po vergą

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentės Guodos Steponavičienės, pats reformos modelis yra teisingas, tačiau apimtis per maža, t. y. kaupti pensijai į privačius fondus pervedama pernelyg kukli valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis. Pensijų sistemos reformos įstatymas numato, jog kaupiamosios pensijų įmokos dydis šiemet yra 4,5 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokos, o nuo ateinančių metų ir vėlesniais – 5,5 proc.

„Tai maža dalis. Pensija ir toliau lieka perskirstomojo pobūdžio, žmogus jos nekaupia“, – sakė G. Steponavičienė.

Anot jos, „Sodros“ problema ta, kad jos biudžetas labai jautrus demografinei padėčiai. Dabartiniai dirbantieji, mokantys mokesčius „Sodrai“, ateityje šių pinigų nematys, nes jie iškart perskirstomi šiandienos reikmėms. Toks modelis – rizikingas, nes jau dabar dirbančiųjų mažėja, yra daug išlaikytinių.

Kad Europos gyventojų senėjimas ir jų skaičiaus mažėjimas dėl valstybės finansinių įsipareigojimų gali virsti katastrofa, neabejoja ir Vakarų ekonomistai, netgi piešdami groteskiškus scenarijus. Pavyzdžiui, Vokietijoje po 30 metų vienas dirbantysis išlaikys vieną pensininką, taigi esą galima įsivaizduoti, kaip norint sutaupyti bus panaikinta pensijų biurokratija, o kiekvienam pensininkui tiesiog paskirtas vienas darbingo amžiaus vergas, atiduodantis pusę savo algos.

Ateitimi nesirūpina

Pasak UAB „Commercial Union Lietuva Gyvybės draudimas“ generalinės direktorės Astos Ungulaitienės, kad į pensiją išėjusio žmogaus gyvenimas būtų visavertis, jis turėtų gauti 70 proc. savo paskutinio atlyginimo dydžio pensiją. Apskaičiuota, jog nuo 30 metų pensijai turėtų būti skiriama 15 proc. pajamų. Tai, anot A. Ungulaitienės, nėra mažai, o dabartinių kelių procentų visaverčiam gyvenimui ateityje neužteks.

Lietuva iš kitų šalių išsiskiria kaupiamos įmokos mažumu. Daugelyje Europos šalių ji siekia 8-10 proc. Be to, anot G. Steponavičienės, esant tokiai mažai įmokai santykinai brangus yra administravimas, o uždirbama mažiau nei būtų galima investuojant didesnes sumas. Lapkričio pradžioje paskelbti Vertybinių popierių komisijos duomenys rodo, kad antros pakopos konservatyviuose pensijų fonduose buvo 1,5 mln. litų mažesnė negu pervesta „Sodros“ suma.

Analitikai vieningai sutaria, kad dabar yra palankus laikas didinti kaupiamosios pensijų įmokos dydį, ir tam reikia tik politinio sprendimo.

„Jau dabar politikams priėmus sprendimą didinti į privačius pensijų fondus pervedamų pinigų procentą, iš dalies išspręstume potencialias ateities socialines problemas, kurias spręsti, kaip rodo Vakarų patirtis ir specialistų prognozės, ateityje kainuos daugiau“, – sakė bendrovės „Finasta“ Klaipėdos filialo vadovas Renaldas Kulikauskas.

Anot jo, palanki ekonominė Lietuvos situacija leistų didinti atskaitymus bent iki 7-8 proc., o dėl tokio sprendimo per artimiausius dešimt metų gyventojai pensijų fonduose galėtų sukaupti net iki 50 proc. daugiau lėšų.

„Kol „Sodra“ neturi deficito, auga ekonomika, atlyginimai, yra didelės biudžeto pajamos ir galima amortizuoti praradimus – dabartiniams pensininkams taip pat kažkas turi mokėti – yra šansas paspartinti reformą. Kol dar ne vėlu, reikėtų tęsti privatiems fondams pervedamos įmokos didinimą po procentinį punktą kasmet. Kitų šalių patirtis rodo, kad reikėtų kaupti bent 10 procentų“, – antrino ir G. Steponavičienė.

Aktualu skurdesniesiems

Ateityje demografinis balansas keisis, ir „Sodros“ situacija prastės. Pasak G. Steponavičienės, Seime iniciatyvų didinti įmoką buvo, bet jos atmestos. „Kitąmet baigiasi įmokos augimas, turės persvarstyti, tikimės ko nors. Valdžia nieko nenori galvoti apie ateitį, apie vaikus, nesirūpina, kas bus su piliečiais po 20 metų. Visas dėmesys – tik didinti pensijas esamiems pensininkams, jokių ilgalaikių strateginių sprendimų nepriimama“, – sakė ji.

Pasak R. Kulikausko, sprendimas didinti į privačius pensijų fondus pervedamų pinigų procentą darytų tiesioginę teigiamą įtaką ir šalies ekonomikai, padėtų perspektyvioms bendrovėms įgyvendinti plėtros planus, nes fondai lėšas investuoja į vertybinių popierių rinkas.

Didinti įmokas į privačius pensijų fondus iki 10 proc. dar reformos pradžioje buvo siūliusi viena iš politinių partijų motyvuodama tuo, kad gyventojai taptų suinteresuoti kaupti lėšas senatvei, didėtų atsakomybė už savo ateitį, mažėtų paskatos vengti mokesčių, valstybė perleistų privačiam sektoriui jai nebūdingas finansų valdymo funkcijas, būtų racionaliau tvarkomos aprūpinti senatvei skirtos lėšos.

Užtikrinti pakankamas pajamas senatvėje padėtų savanoriškieji, dar vadinami trečiosios pakopos, pensijų kaupimo fondai. Vis dėlto, anot G. Steponavičienės, per didelė yra mokesčių našta.

A. Ungulaitienė taip pat atkreipia dėmesį, jog ne kiekvienas tiek uždirba, kad galėtų pensijai mokėti papildomai. Trečiosios pakopos fondų populiarumas, anot jos, auga, bet prie jų jungiasi tie, kas uždirba daugiau nei vidutiniškai. Čia jokios problemos nesą – tie, kas daug uždirba, savimi pasirūpins. Kaupimas į antrosios pakopos pensijų fondus aktualiausias tiems, kurie patys savimi pasirūpinti negali.

„Kritikuojančiųjų bus visada“

Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų sistemų analizės skyriaus vedėjo Vitalijaus Novikovo, kaupiamosios įmokos dydis buvo pasirinktas atsižvelgiant į šalies dabartines finansines galimybes ir ateities perspektyvas.

„Atitraukiant dalį įmokos į privačius fondus sumažėja valstybės galimybės didinti dabartiniams pensininkams jų pensijas ir užtikrinti jų mokėjimą laiku. Kaupiamoji įmoka (5,5 procento) sudaro maždaug pusę socialinio draudimo įmokos, skiriamos valstybinei socialinio draudimo pensijos papildomai daliai. Todėl, padidinus įmokos dydį pensijoms kaupti iki 10 procentų, žymiai sumažėtų ir valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija“, – aiškino V. Novikovas.

Anot jo, Seimui buvo teikiami keli pensijų reformos modeliai, juos kuriant dalyvavo įvairių institucijų, suinteresuotų pusių atstovai, buvo analizuojama kitų valstybių praktika. O kritikuojančiųjų, kad ir koks būtų modelis, esą visada bus.

„Tenka pažymėti, kad kritika ne visada yra pagrįsta, ir reiškiama pakankamai neįsigilinus į situaciją. Viena iš pastabų dėl pasirinkto modelio yra nuomonė, kad pensijų sistemos reforma iš dalies sumažino galimybę didinti pensijas ir kitas socialinio draudimo išmokas dabartiniams pensininkams. Tokiam priekaištui akivaizdžiai prieštarauja kita priešininkų pusė, kad reforma yra nepakankamai radikali, kaupiamoji įmoka turi būti didesnė“, – sakė ministerijos atstovas.

Anot jo, apibrėžiant pensijų reformos modelį buvo atsižvelgta ne tik į ateities pensininkus, bet ir į dabartinius pensijų gavėjus. Pensijų reforma sudaro galimybę dirbantiesiems atsidėti dalį mokamų socialinio draudimo įmokų savo būsimajai senatvei, kai dėl ryškaus demografinės padėties pablogėjimo valstybei tikrai bus sunku išmokėti tokio dydžio pensijas, kokios būtų bent iš dalies pakankamos.

„Manytume, kad Lietuvos pasirinktas pensijų reformos modelis yra geras, tai parodo ir didelis dalyvaujančių asmenų skaičius, nors apsisprendimas dalyvauti yra savanoriškas“, – teigė V. Novikovas.

Praėjus keturiems pensijų kaupimo sutarčių pasirašymo etapams, kurie būna kasmet nuo sausio 1 d. iki liepos 1 d., antrosios pakopos pensijų fonduose investuoja apie 784 tūkst. žmonių, o tai sudaro 62,5 proc. apdraustųjų „Sodroje“. Šiemet sutartis su pensijų kaupimo bendrovėmis pasirašė 98 tūkst. dirbančiųjų, iš kurių 51 proc. yra vyrai, 77 proc. – asmenys iki 40 metų amžiaus.

Į privačius pensijų kaupimo fondus per 2006 metus „Sodra“ pervedė 332,4 mln. litų, 2005-aisiais pensijų kaupimo bendrovėms per tą patį laikotarpį buvo pervesta 193 mln. litų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.