Lietuviams vaistai – kaip saldainiai

Europoje lietuviai pirmauja ne tik pagal savižudybių skaičių ir išgertą alkoholio kiekį. Europiečius mes stebiname dar ir tuo, kad labai mėgstame „valgyti” vaistus, vitaminus, maisto papildus ir kitus preparatus, kuriuos mums gražiai pasiūlo reklama.

Pernai Lietuvos gydytojai vaistų išrašė daugiau nei vienam milijonui savo pacientų, o patys sau vaistų „pasiskyrė” 1,6 milijono žmonių.

Medikai vis dažniau stebisi pačių žmonių neatsakingumu, savo sveikatos nesaugojimu. Dabar tapo normalu, kad vaistus gali rinktis tarsi saldainius ar makaronus. Todėl medikai liūdnai juokauja greitai daugiau nieko neveiksiantys, tik gydysiantys pažeistas pacientų kepenis.

„Kaimynė sakė, kad jai nuo skausmo padėjo šitie vaistai – duokite ir man” arba „Duokite tų vaistų, kur reklamuoja, kad peršalimas praeina per dieną”, – tokias frazes vaistininkai girdi kasdien.

Bet kuri vaistų reklama baigiasi žodžiais: „dėl šalutinio poveikio pasitarkite su gydytoju ar vaistininku”, tačiau toli gražu ne kiekvienas vaistininkas yra kompetentingas patarti, mat ne visose vaistinėse dirba farmacinį išsilavinimą turintys specialistai. Kita vertus, ką bus linkęs patarti vaistų pardavėjas, kuris yra sudaręs pardavimo sutartį su farmacijos įmonėmis? Klausimas retorinis.

„Net ir vitaminų žmogus negali pirkti savo nuožiūra – juos turi paskirti šeimos gydytojas. Apie kitus vaistus net neverta kalbėti. Nesistebiu, kai ateina pacientai, patys save „nusigydę” – netinkamai parinktų vaistų ar netinkamų dozių pažeistomis kepenimis”, – „Vakarų ekspresui” pasakojo šeimos gydytoja Danguolė Vitkienė.

Dvi pirkėjų kategorijos

Dienraščio kalbinta vaistininkė Irena pastebėjo, kad yra dvi vaistų pirkėjų kategorijos: daugiau laiko turintys pensininkai domisi, kokius vaistus jiems geriau gerti, o kiti žino, ko nori, ir vaistininkės nuomonės neklausia.

„Pastarieji galbūt būna jau anksčiau vartoję šį vaistą arba perka paveikti reklamos, o gal rekomenduoti pažįstamų. Jei matau, kad žmogus perka skirtingus vaistus, kurių sudedamosios dalys – kone tos pačios, visada pasiteirauju, ar visi vaistai skirti vienam žmogui.

Pavyzdžiui, jei žmogus perka krūvą vaistų nuo peršalimo, bet ir vieno, ir kito vaisto sudėtyje yra paracetamolio, gerdamas juos žmogus gali jo perdozuoti”, – pasakojo vaistininkė.

Pokalbininkė, kuri save laiko „seno kirpimo” vaistininke, stebėjosi, kad gerinant aptarnavimo kokybę klientams padaroma meškos paslauga. „Vaistas – ne duona, kad galėtum pats pasirinkti ir nusipirkti parduotuvėje, turguje ar internetu”, – akcentavo ji.

Pasitarti galima telefonu

„Poliklinikose – didžiulės eilės, kol sulauksi, dar labiau susirgsi”, – toks bene dažniausias motyvas, girdimas iš sunegalavusių žmonių, kurie susirgę krepiasi ne į gydytoją, o bėga į vaistinę.

„Savo šeimos gydytojui visuomet galima paskambinti telefonu ir pasikonsultuoti”, – paprieštaravo tokiam požiūriui gydytoja D. Vitkienė.

Jai antrino ir vaistininkė Irena: „Juk galima kreiptis į medikus ir privačiai. Vaistai irgi kainuoja, o sveikatai padarytos žalos gali ir nebepataisyti.”

Visagalė reklama

Visagalė reklama, gydytojos žodžiais, žmones paverčia nemąstančiomis būtybėmis. Prisiklausę liaupsių maisto papildams, jie išleidžia šimtus litų, nors šitaip sau nepadeda, nes nes liga jau būna per toli pažengusi ir būtinas rimtas gydymas, kurį gali paskirti tik gydytojas.

„Dabar žmonės vartoja vitaminus „į kairę ir į dešinę”, nors jų visai jiems nereikia. Būna, ateina pacientas, iškamuotas alergijos. Ieškome priežasties, teiraujamės, gal laiko šunį ar katiną. Galų gale paaiškėja, kad jis pusę metų geria vitaminus. Kito paciento šlapime randame vitamino C. Pasirodo, jis kasdien susileidžia sau po šešias ampules šio vitamino…” – stebėjosi gydytoja.

Apie tai, kad pavojinga patiems pasiskirti antibotikus, o juo labiau jais girdyti vaikus, gydytojai spaudoje kalba nuolat. Tačiau naudos iš to – maža. Vis tiek kai kurios mamos, sunegalavus atžaloms, „konsultuojasi su vaistininku”.

D. Vitkienė pabrėžė, kad vaistinėje žmogus vaistus perka vadovaudamsis simptomais, nors realiai nežino, kas jam yra. Juk vaistininkas tiki paciento žodžiu, bet jo neapžiūri.

„Yra kompetentingų vaistininkų, baigusių farmacijos mokslus, tačiau yra ir vaistų pardavėjų, farmatechnikų, kurie labai toli nuo tikrosios farmacijos. Kiek yra buvę atvejų, kai paskiri vieną vaistą, parašai receptą, o vaistininkas paduoda visai kitą.” D. Vitkienė prisiminė, kaip vienam pacientui vietoje vaistų nuo alergijos buvo paduotas preparatas nuo grybelio.

„Būtina griežtinti įstatymus, kad vaistai nebūtų pardavinėjami į kairę ir į dešinę. Tačiau kol farmacininkai labiau suinteresuoti savo verslu nei žmonių sveikata, tik patys žmonės gali sau padėti – atsakingiau žiūrėdami į savo sveikatą”, – pabrėžė D. Vitkienė.

Neteko sąmonės

Vis dažniau viešai pasigirsta istorijų, kai žmonės apsinuodija pavartoję elementarių be recepto parduodamų vaistų nuo peršalimo. Neseniai viena vilnietė, išgėrusį „Teraflu”, kurį jai rekomendavo vaistininkė, neteko sąmonės ir vėliau atsidūrė ligoninėje. Pasirodo, „Teraflu”, kaip ir kiti panašūs mišiniai, kuriuose daug pseudoefedrino, neigiamai veikia kraujospūdį, širdį, todėl gali būti pavojingi.

Valstybinės vaistų kontrolės (VVK) tarnybos atstovai pabrėžia, kad šalutinis vaisto poveikis visuomet nurodomas informaciniame lapelyje, tad jį būtina perskaityti arba paprašyti tai padaryti vaistininko.

O jei pasireiškia informaciniame lapelyje nenurodytas šalutinis poveikis, būtina apie tai informuoti savo gydytoją, kuris savo ruožtu informuos VVK tarnybą.

„Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, veikia farmakologinio budrumo sistema. Gydytojai informuoja apie nepageidaujamas paciento reakcijas į vaistą, šia informacija dalijamasi ir su kitų šalių vaistus kontroliuojančiomis tarnybomis. Remiantis šia informacija, priimami sprendimai dėl vaistų vartojimo saugumo”, – sakė VVK tarnybos Komunikacijų ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja Jolanta Normantienė.

Remiantis pacientų nusiskundimais iš rinkos dingo kadais labai reklamos išpopuliarintas vaistas „Tylenol”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Lietuviams vaistai – kaip saldainiai"

  1. bigcatwar

    Na yra pas mus viena kontora bandyk isteigt vaistine teks pereiti kryziaus kelius. na paziurejus kaip daugel metu vykdoma siu imoniu veikla ir kas vyksta per tv, omeny reklama, klausimas atsiranda kas per dibilai toje organizacijoje ir sveikatos ministerijoje sedi????? rusu vaistai nebereikalingi homeopatija gesinama, tvarka kinta vaistiniu bet kuriam mieste kas 100 metru, istatai ir pan priestarauja vienas kitam. Greit vaistus gles pirkti is bankomatu, nieko nuostabaus kai degeneratu saly vadovauja prietranku kompanija. O gal yra kitaip mastanciu??

Komentuoti: bigcatwar Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.