Archeologai ieškojo praeities pėdsakų

Klaipėdos universiteto archeologai, geologai ir narai grįžo iš dviejų savaičių ekspedicijos Plateliuose, kur tyrė ežero seklumas, užbaigė kelerius metus trukusius kasinėjimus Pilies saloje.

Tyrė seklumas

Šventorkalnio pusiasalyje įkurtoje stovyklavietėje tyrinėtojai laužavietę kūreno jau dešimtą vasarą. Per tiek metų istorikai įminė ne vieną Platelių ežero mįslę.

Šiemet tyrinėtojai į Platelius vyko norėdami baigti Pilies salos mūrinių statinių liekanų kasinėjimus bei toliau nagrinėti ežero seklumas, kurios, manoma, yra apsemtos buvusios salos. „Ieškome ežere tokių vietų, kur būta žmonių pėdsakų. O tai visai įmanoma, ežero vanduo per pastarąjį šimtmetį yra gerokai pakilęs. Gali būti, kad ten, kur vandens gylis siekia 1,5 – 3 metrus, kažkada yra buvusios salos arba pusiasaliai”, – dienraščiui pasakojo darbų vadovas Klaipėdos universiteto rektorius profesorius Vladas Žulkus. Uostamiesčio universiteto komandai antrus metus talkino geologai, kurie nustatinėja, kaip susidarė ežeras, kaip kito jo vandens lygis.

Nardydami po ežerą tyrinėtojai aptiko seklumą su keistais akmenų deriniais, kurie, anot istorikų ir geologų, be žmogaus rankos prisilietimo tikrai negalėjo atsirasti. V. Žulkus prisiminė žmonių liudijimus, kad prieš pusę amžiaus, kai buvo nuleistas ežero vanduo, aiškiai buvo matyti akmuo su iškaltu kryžiumi ir nelietuviškais rašmenimis. „Taip užsikabinome ir pradėjome tyrinėjimus. Toje vietoje yra visokių akmenų. Kryžiaus mes neradome ir, matyt, nerasime. Tačiau pastebėjome, kad čia tikrai verta tyrinėti”, – pasakojo profesorius.

Į salą nebegrįš

Trečius metus universiteto studentai ir dėstytojai tyrinėjo Pilies salos mūrinius įtvirtinimus, kurie, kaip spėjama, buvo pastatyti dar prieš Žalgirio mūšį, siekiant apsisaugoti nuo kryžiuočių. XVI amžiaus pirmojoje pusėje Platelių valsčius buvo perduotas Žygimanto Augusto motinai Bonai Sforcai. Taip pilį imta vadinti karalienės Bonos vardu.

Žemutinėje salos dalyje aiškiai matyti mūriniai įtvirtinimai, ant kurių stovėjo medinės konstrukcijos. „Šiemet norėjome išsiaiškinti, kaip baigėsi įtvirtinimai rytinėje dalyje. Tikriausiai ta pilis kadaise yra buvusi vietinių gyventojų slėptuvė nuo priešų puldinėjimų”,- svarstė V. Žulkus. Spėjama, kad žmonės ten nuolat negyveno, o apsistodavo tik pavojams esant.

Archeologai kitąmet į šią salą nebegrįš, nes šiemet padarė viską, ką norėjo.

Žada atstatyti tiltą

Klaipėdos universitetas, tirdamas Platelių ežero archeologinį paveldą, aštuntus metus bendradarbiavo su Lenkijos Torūnės universitetu. Šio universiteto mokslininkai per žiemą pažadėjo paruošti viduramžiais stovėjusio tilto į Pilies salą rekonstrukcijos planą.

Istorikai atidžiai ištyrinėjo ežero dugne styrančias tilto liekanas – apie devynių metrų aukščio polius. Manoma, kad tiltas buvo apie 80 – 90 metrų ilgio ir iki 6 – 7 metrų pločio. „Tai buvo pakankamai platus tiltas, kad būtų galima pravažiuoti vežimais. Kadangi tiltas stovėjo apie šimtą metų, jis buvo remontuojamas, todėl dabar tie poliai yra plačiai pasklidę”, – apie unikalų viduramžiais stovėjusį tiltą pasakojo V. Žulkus.

Tyrinėjimų metu archeologai surinko pakankamai medžiagos, kad būtų galima pavaizduoti, kaip tiksliai atrodė tiltas. „Kitais metais, jei pavyktų gauti projektui reikalingų lėšų, planuojame surengti eksperimentinės archeologijos akciją – atstatyti tilto fragmentą senoviškais įrankiais ir technologijomis”, – dėstė planus mokslininkas.

Kartu su tilto rekonstrukcijos darbais turėtų gimti ir filmas apie Platelių archeologinį paveldą.

Aurelija Kripaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.