NATO gins ir energetiką

Į Latvijos sostinę neatvykęs Rusijos vadovas papildė Lietuvos Prezidento kišenę

Energetinio saugumo užtikrinimas yra vienas iš NATO veiklos prioritetų. Taip nusprendė Rygoje susirinkę šio gynybinio aljanso valstybių vadovai.

NATO viršūnių susitikimo vos nenustelbė netikėtas Rusijos prezidento Vladimiro Putino noras privačiai atvykti į Latvijos sostinę. Jo neatvykimas lėmė Prezidento Valdo Adamkaus pergalę lažybose su vienu diplomatu.

Užsiminta ir apie būsimąją plėtrą

Vakar Rygoje pasibaigusio eilinio NATO viršūnių susitikimo galutinėje deklaracijoje, be kita ko, nurodoma: „Remiame koordinuotas tarptautines pastangas padidinti energetinį saugumą. Įpareigojame Aljanso valstybių atstovus nedelsiant pradėti konsultacijas energetinio saugumo užtikrinimo srityje“.

Pasak susitikime dalyvavusio V.Adamkaus, toks pareiškimo tekstas reiškia, kad NATO ima rūpintis ne tik kariniu, bet ir kitokiu savo narių saugumu. „Aljansas dabar prisidės prie visos Europos ekonominio bei energetinio saugumo“, – džiaugėsi Prezidentas.

Energetinio saugumo užtikrinimo klausimą nuolat kėlė ir rėmė posovietinės valstybės, pirmiausia – Baltijos šalys, kurios baiminasi pernelyg didelio Rusijos aktyvumo per priklausomybę nuo energetinių žaliavų manipuliuoti savo kaimynių vidiniu politiniu gyvenimu.

V.Adamkus apgailestavo, kad Rygos susitikime galbūt kiek per mažai kalbėta apie NATO plėtrą. Tačiau ir šioje srityje, anot Prezidento, yra pasiekta pažangos. „Savo pasisakyme susitikimo dalyviams atkreipiau dėmesį, kad kai kurios šalys turi ambicingų planų prisijungti prie Aljanso“, – kalbėjo V.Adamkus žurnalistams.

Viršūnių susitikimo deklaracijoje patvirtinama, kad NATO tęs intensyvų dialogą su Gruzija ir Ukraina, „kuris apima visą spektrą politinių, karinių, finansinių ir saugumo užtikrinimo klausimų, susijusių su tų šalių siekiu įstoti į Aljansą“. Tačiau priduriama, kad iš anksto nėra nustatoma, koks ateityje bus NATO sprendimas dėl šių šalių noro papildyti organizacijos narių gretas.

Deklaracijoje pareikšta, kad Narystės veiksmų planą jau vykdančios Albanija, Kroatija ir Makedonija gali tikėtis pakvietimo į Aljansą kitame, 2008 metais įvyksiančiame viršūnių susitikime. NATO taip pat pasiūlė Serbijai, Bosnijai ir Hercegovinai bei Juodkalnijai žengti pirmą svarbų žingsnį kelyje į visateisę narystę Aljanse – prisijungti prie Partnerystės taikos vardan programos.

Didžiausias skaudulys – Afganistanas

Vienas svarbiausių klausimų, kurį Rygoje aptarė NATO valstybių vadovai, Aljanso misija Afganistane, kuri yra pati ambicingiausia per visą šios organizacijos gyvavimą. Dar antradienį vykusios oficialios vakarienės metu NATO lyderiai sutarė, kad Afganistane dislokuoti jų kariai galės būti pasitelkiami
spręsti krizines situacijas, daugumai jų sutikus sušvelninti apribojimus, kurie trukdė vykdyti operacijas. Tačiau nepavyko susitarti dėl viso būtino pajėgų pastiprinimo ir papildomos įrangos nusiuntimo į Pietų Afganistaną, kur stengiamasi pažaboti atsigavusio radikalaus Talibano judėjimo sukilėlius. „Nurodėme ambasadoriams iki kitų metų balandį įvyksiančio NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo bei birželį rengiamo gynybos ministrų susitikimo pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip ir kokiomis pajėgomis Aljansas turėtų reaguoti į kritines situacijas Afganistane“, – teigiama susitikimo deklaracijoje.

Kelios valstybės pažadėjo nusiųsti daugiau karių į Afganistaną. Lietuvos tarp jų nėra. Dislokavusi daugiau kaip šimtą karių, Lietuva yra atsakinga už vakarinės Goro provincijos atkūrimą. Rygoje lietuvių pareigūnai nepateikė anksčiau svarstyto siūlymo nežymiai padidinti savo karių skaičių šioje Vidurio Azijos valstybėje. „Pasilikome sau sprendimų laisvę vėlesniam laikui“, – po NATO viršūnių susitikimo sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Jis buvo siūlymo padidinti Afganistane tarnaujančių Lietuvos karių skaičių vienas autorių. Šaltinių teigimu, dėl pajėgų didinimo tartasi su Užsienio reikalų ministerija, tačiau išsiskyrus nuomonėms sprendimo nepasiekta.

Gimtadieniui dovanojo tortą

Latvijos vadovė Vaira Vykė-Freiberga, prieš oficialiai pradėdama NATO šalių vadovų susitikimą Rygos olimpiniame centre, pasveikino gimimo dienos proga Prancūzijos prezidentą Žaką Širaką ir padovanojo jam šventinį tortą. Pasak jos oficialių atstovų, V.Vykė-Freiberga jau anksčiau žadėjo nepalikti be dėmesio kolegos iš Prancūzijos 74-osios gimimo dienos, kuri sutapo su NATO viršūnių susitikimu.

Antradienį pasklidę gandai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali atvykti į Rygą pasveikinti Ž.Širako, vis dėlto nepasitvirtino. Oficialiai paskelbta, kad nepavyko suderinti prezidentų darbotvarkės.

Ž.Širakas vakar žurnalistams teisinosi tik susitikimo išvakarėse iš paties V.Putino telefonu sužinojęs apie jo netikėtus ketinimus ir tokį Rusijos vadovo pageidavimą perdavęs V.Vykei-Freibergai.

Pastaroji iš pradžių sutikusi priimti Rusijos prezidentą iškart po NATO viršūnių susitikimo. Tačiau, neoficialiomis žiniomis, sužinoję, kad V.Putinas gali atvykti Rygon, NATO sąjungininkai, visų pirma amerikiečių diplomatai, puolė įtikinėti Latvijos prezidentę, kad tai nebūtų teisingas sprendimas, nes Rusijos vadovo vizitas gali užgožti patį Aljanso viršūnių susitikimą. Todėl galų gale paskelbta, kad Rusijos vadovo vizitas neįvyks.

Prezidentas V.Adamkus „Kauno dienai“ papasakojo dar antradienį vakare su vienu diplomatu iš nemažos sumos susilažinęs, kad V.Putinas Latvijoje vis dėlto nepasirodys. „Taigi laimėjau“, – šypsojosi Lietuvos vadovas, tačiau atsisakė pranešti, kokia pinigų suma papildys jo kišenę.

Neoficialiomis žiniomis, lažintasi su vienu amerikiečių diplomatu iš sumos, neviršijančios tūkstančio dolerių.

Pagerbė žuvusiųjų atminimą

Vakarykščio susitikimo pradžioje NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Scheferis padėkojo visiems „vyrams ir moterims, kurie atlieka demokratijai ir laisvei svarbias misijas ne vienoje pasaulio vietoje“.

Jautrios ceremonijos metu valstybių vadovai tylos minute pagerbė visų žuvusiųjų taikos palaikymo operacijose atminimą. Salėje skambėjo trimitas – graudi melodija išspaudė ašarą ne vienam atvykusiajam į ceremoniją.

Tarp jų buvo ir visų 26 NATO valstybių kariai. Lietuvai atstovavo Kariuomenės lauko pajėgų vadovybės tarptautinių operacijų analizės ir tobulinimo skyriaus vyriausiasis specialistas kapitonas Aurelijus Braciška. Jis „Kauno dienai“ sakė dalyvavęs dviejose misijose Afganistane ir su jauduliu bei pasididžiavimu sutikęs žinią, jog būtent jam pavesta atstovauti Lietuvos karinėms pajėgoms per misijų pagerbimo ceremoniją Rygoje.

Rūkas sutrukdė Prezidentui apžiūrėti eiles

Rygos olimpinio centro didžiojoje salėje, kur vyko aukščiausio lygio susitikimo sesija, dalyviai buvo susodinti abėcėlės tvarka, tad Lietuvos vadovui ir užsienio reikalų ministrui Petrui Vaitiekūnui prie apskritojo stalo atiteko vietos tarp Latvijos prezidentės bei premjero ir Liuksemburgo vyriausybės ir diplomatinės žinybos vadovų.

Kai po susitikimo visi jo dalyviai sustojo bendrai nuotraukai, V.Adamkus atsidūrė tarp Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio ir Kanados premjero Styveno Harperio. Šalia L.Kačinskio iš kitos pusės atsistojo Didžiosios Britanijos premjeras Tonis Bleras.

Kol NATO valstybių vadovai posėdžiavo, jų sutuoktinės dalyvavo specialiai joms surengtoje kultūrinėje programoje. Latvijos prezidentės vyro Imanto Freibergo lydimos prezidentų ir premjerų žmonos, tarp kurių buvo ir ponia Alma Adamkienė, Rygos miesto centre įsikūrusiame Istorijos muziejuje susipažino su latviškomis nacionalinėmis tradicijomis – mezgimu, siuvinėjimu, pynimu.

Pasibaigus susitikimo sesijai visų šalių lyderiai kartu papietavo ir išsivažinėjo namo.

Dėl tiršto rūko, kuris jau trečia para paralyžiuoja šalies oro uostų darbą, Prezidentui Valdui Adamkui nepavyko apžiūrėti milžiniškų vilkikų eilių Lietuvos ir Latvijos pasienyje.

Buvo planuota, kad sraigtasparniu iš NATO viršūnių susitikimo Rygoje grįžtantis V.Adamkus nusileis Smėlynės pasienio punkte, kuriame yra susidariusi ilgiausia krovininių automobilių eilė.

Kaip pranešė Prezidento spaudos tarnyba, sraigtasparnis, kuriuo V.Adamkus skrido iš Rygos į Vilnių, kelias dešimtis minučių bandė tūpti Zarasų rajone, tačiau dėl ypač tiršto rūko nusileisti nepavyko.

„Apgailestauju, kad dėl tiršto rūko sraigtasparnis negalėjo nutūpti Zarasų rajone ir man nepavyko susitikti su ilgas paras pasienyje laukiančiais vairuotojais. Tačiau tikiuosi, kad Latvijos premjeras vykdys pažadą atsisakyti kruopščios krovinių patikros ir eilės pasienyje ims nykti“, – pranešime spaudai teigia V.Adamkus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.