Naujieji baltų karai

Lietuvos ir Latvijos parlamentų sprendimą rugsėjo 22-ąją paskelbti Baltų vienybės diena, ko gero, galima vadinti nevykusiu projektu.

Iki šių dienų sugebėjusios išlikti tik dvi baltų tautos – latviai ir lietuviai – vietoje broliavimosi dažniau kariauja. Laimei, kol kas tik ekonomikos srityje.

Latvijos valdžios veiksmai lietuvių transportininkų atžvilgiu mūsų šalyje jau išprovokavo raginimus boikotuoti kaimynų pagamintą produkciją.

Tiesa, prekybininkai tokios akcijos perspektyvas vertina skeptiškai – esą lietuviai vangiai pasiduoda panašioms akcijoms.

Internetu platinamo raginimo sėkme abejoja ir Latvijos užsienio reikalų ministerijos atstovai, tikinantys, kad daroma viskas, jog vilkikų eilių pasienyje nebeliktų.

Rezultatų akcija neduos?

Pasienyje su Latvija nemažėjant vilkikų eilėms, internete buvo pradėtas platinti raginimas lietuviams boikotuoti apie dešimt kaimyninėje šalyje gaminamų populiarių prekių. Į šį sąrašą aktyvistai įtraukė „Laimos“, „Selgos“ ir „Adugs“ konditerijos gaminius, „Cido“ sultis, kavą „777“, „Brivais“ ir SKG žuvies konservus, „Dzintars“ parfumeriją, „SPI International“ alkoholinius gėrimus, „Baltas“ ir „Jogis“ pieno produktus, „Knauf“ statybines medžiagas.

Pasak didžiausią Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklą valdančios bendrovės „VP Market“ atstovės spaudai Viktorijos Jakubauskaitės, latviški maisto produktai yra tikrai populiarūs.

„Abejoju, kad tokia iniciatyva duos pageidaujamų rezultatų. Pavyzdžiui, kilus vadinamajam algų vokeliuose skandalui raginimas boikotuoti Krekenavos agrofirmos produkciją nesulaukė jokio pirkėjų palaikymo“, – sakė V. Jakubauskaitė.

Skeptiškai iniciatyvą vertina ir Latvijos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Atis Lots.

„Tai, aišku, visų pirma yra pirkėjų apsisprendimo reikalas. Tačiau nemanau, kad akcija duos kokių nors rezultatų. Savo ruožtu Latvijos valdžia puikiai žino apie situaciją pasienyje, girdi visus Lietuvos prašymus ir imasi atitinkamų veiksmų. Mūsų užsienio reikalų ministras nurodė sudaryti aukščiausio rango darbo grupę, kuri vietoje surastų sprendimus, kaip panaikinti vilkikų eiles, jei jų dar yra“, – „Vakarų ekspresui“ teigė A. Lots.

Beje, jei lietuviškų prekių boikotą nuspręstų pradėti latviai, tokia akcija, ko gero, būtų skausmingesnė už lietuviškąją. Pernai Lietuva į Latviją eksportavo 3,37 mlrd. litų vertės prekių ir paslaugų, o latvių importo mastas siekė tik 1,68 mlrd. litų. Per šių metų sausio-rugsėjo mėnesius Lietuvos eksportas į Latviją siekė 3,12 mlrd. litų, o Latvijos importo į mūsų šalį – 1,74 mlrd.

Yra ilgalaikių konfliktų

Konfliktas dėl transportininkų – ne pirmas Lietuvos ir Latvijos ekonominių santykių istorijoje.

Bene ilgiausiai šalys nesutaria dėl sienos Baltijos jūroje nustatymo. Po ilgai trukusių derybų sutartį vyriausybių atstovai pasirašė tik 1999 metų liepą. Tačiau Latvijos parlamentas jos yra neratifikavęs iki šiol. Latvija – vienintelė Lietuvos kaimynė, neratifikavusi sutarties su mūsų šalimi. Manoma, kad tokia latvių pozicija yra susijusi su žvejais, kurie nori žvejoti savo įprastose teritorijose, bei su naftos gavyba.

Pasak Latvijos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktoriaus A. Lots, šis klausimas esąs neužmirštas ir bus išspręstas, kai tik šalys susitars dėl jūroje esančių gamtinių išteklių naudojimo.

Konfliktų chronologija

1999 m. pavasarį kilo lietuvių ir latvių nesutarimai dėl prekybos kiaušiniais.

2002 m. vasarą visa Latvijos spauda rašė, kad Lietuva neįsileidžia bendrovės „Rigas pienas kombinats“ produkcijos

2002-iųjų pabaigoje kilo skandalas dėl į Lietuvą atvežtų nekokybiškų latviškų varškės sūrelių. Latvių spauda tai vertino kaip konkurentų iš Lietuvos provokaciją.

2003-iųjų pradžioje Latvijos valstybinė vidaus rinkos apsaugos tarnyba pareiškė, kad lietuviški produktai pardavinėjami dempingo kainomis ir dėl to nuostolių patyrė vietinės pieno pramonės įmonės. Pagamintiems Lietuvoje pieno produktams reikalauta taikyti rinkos apsaugos priemones.

2003-iųjų birželį Latvija, motyvuodama prasta lietuviškų miltų kokybe, sudarė kliūtis jų importui, atšaukė veterinarinę ir fitosanitarinę kontrolę keliuose valstybės sienos perėjimo punktuose.

2003-ųjų liepą kilo konfliktas dėl to, kad Latvija įvedė kiaulienos importo apribojimus.

2003-iųjų spalį iš alkoholinių gėrimų gamybą užsiimančios įmonės „Stumbras“ privatizavimo konkurso, kaip nepatikima, pašalinama didžiausia Latvijos stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintoja „Latvijas Balzams“. Teismai galutiniu latvių fiasko baigėsi tik šiemet.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.