Tik sumokėję didelius pinigus už sklypus sostinės priemiestyje žmonės sužinojo, jog statyti namų ten negalės
„Norime ne verbų, o bulvių draustinio!” – veltui skandavo vakar prie Vilniaus miesto savivaldybės piketavusios kelios dešimtys vilniečių. Nei meras Artūras Zuokas, nei kiti sostinės vadovai pasikalbėti su jais neišėjo.
Miestiečiai kritikavo valdininkų ketinimus už Platiniškėse, netoli Pilaitės mikrorajono, steigti verbų etnokultūrinį draustinį. Jo teritorija jau pažymėta Vilniaus bendrojo plano iki 2015 metų projekte, kuris dabar svarstomas.
Maždaug šimtas gyventojų neseniai nusipirko sklypus Platiniškėse, pasirengė ten statytis individualius namus ir įtūžo tik dabar iš valdininkų išgirdę, jog statybų toje vietoje negalės būti.
Piketuotojai tikino, kad verbų rišimo tradicijos Platiniškėse jau beveik išnyko, tuo užsiima vos viena ten gyvenanti moteris. Negana to, ji augalų verboms ieško ne prie namų, tad nėra prasmės „popieriniam” draustiniui skirti net keleto šimtų hektarų plotą.
Dar viena afera?
„Kai pirkau 24 arų sklypą Platiniškėse, savivaldybės architektų klausiau, ar nebus kliūčių toje vietoje statytis namą. Jie užtikrino, jog nebus. Paėmiau iš banko paskolą, sumokėjau už sklypą pinigus ir po poros mėnesių sužinojau, kad statyti namo negalėsiu”, – piktinosi vilnietis Aurimas Vasaris.
„Ir mane apgavo. Šių metų rugpjūčio 8 dieną atėjau į savivaldybės Miesto plėtros departamentą klausti, ar galėsiu pasistatyti namą Platiniškėse. Pasakė, jog nedidelius namus statyti ten bus galima, tai kam po trijų dienų paklojau už 85 arus 450 tūkst. litų?” – pasakojo sostinės gyventoja Svetlana Gabrilevskaja.
Piketuotojai rodė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Jono Urbanavičiaus raštą sklypų savininkams. „Pagal parengto Vilniaus miesto savivaldybės Bendrojo plano iki 2015 metų sprendinius dalis sklypų Platiniškių kaime patenka į pažymėtą mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją funkcinę zoną, o dalyje sklypų urbanizacija nenumatyta”, – rašė valdininkas.
Naujieji sklypų savininkai įsitikinę: juos savivaldybės valdžia pagavo, nes sumanė pati pralobti iš tos vietovės. „Prisidengdami neva draustinio vardu aukšti savivaldybės politikai atpigins mūsų žemę, o paskui tai bus gardus ir pigus kąsnelis jiems ir jų draugams”, – įtaria Platiniškių naujakurių asociacijos pirmininkas Rolandas Beniulis.
Ragina neskubėti
Piketuotojai prie savivaldybės rūmų šalo porą valandų, tačiau iš valdininkų prikimšto dangoraižio išėjo pasikalbėti tik savivaldybės tarybos narys liberaldemokratas Juozas Imbrasas ir užsuko Seimo narys socialdemokratas Algirdas Paleckis. Pastarasis būsimuose savivaldybių rinkimuose minimas kaip vienas kandidatų į Vilniaus mero postą.
„Koks čia gali būti verbų draustinis, jei ligi šiol Kultūros paveldo departamentas nėra dėl jo pareiškęs savo nuomonės? Ir kokia prasmė vieniems žmonėms drausti statyti Platiniškėse, o kitiems – ne: juk tiems išrinktiesiems bus tiesiami inžineriniai tinklai, keliai ir visa tai pakeis kraštovaizdį”, – stebėjosi Imbrasas.
Paleckio nuomone, saivaldybė neturėtų skubėti nuspręsti. „Išklausykime įvairių nuomonių, padiskutuokime su specialistais”, – siūlė jaunas politikas.
Ką saugos draustinis?
Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Libertas Klimka LŽ sakė esąs vienas tų etnologų, kurie Kultūros ministerijos užsakymu prieš dešimtį metų tyrė verbų tradiciją Platiniškių, Čekoniškių ir kai kuriuose kituose kaimeliuose greta Vilniaus.
„Šia unikalia tradicija Vilniaus kraštas garsėja visoje Europoje, o gal ir pasaulyje, tad draustinis praverstų, – svarstė mokslininkas. – Tačiau nuo mūsų tyrimo praėjo daug metų, daug kas pasikeitė. Manyčiau, jeigu dabar steigtų tą draustinį, reikėtų peržiūrėti mūsų išvadas – mažinti ribas ir panašiai”.
Etnologo nuomone, sklypų savininkams tik džiaugtis reikia. „Kam steigiami Lietuvoje draustiniai? Tam, kad naujalietuviai ten pasistatytų pilis, mat tų vietų vertė labai pakyla”, – ironizavo mokslininkas.
Iš LŽ išgirdęs, jog savivaldybė jau informavo kai kurių sklypų savininkus, jog jie namų statytis negalės, Klimka nustebo. „Manau, toks valdininko raštas neteisėtas. Draustinis dar nepaskelbtas ir abejoju, ar bus paskelbtas, o jau draudžia ten statyti? Bet koks draudimas įsigalioja tik nuo teisinio akto priėmimo datos”, – kalbėjo Klimka.
Pažadai – ne dokumentai
Savivaldybės vadovai, paprašyti pakomentuoti vilniečių skundus, elektroniniu paštu atsiuntė miesto vyriausiojo architekto, Vilniaus bendrojo plano projekto vadovo Mindaugo Pakalnio laišką. Tačiau jis parašytas tokia aptakia ir painia kanceliarine kalba, jog sunku suvokti, ką šis specialistas nori pasakyti.
Vienur jis rašo „Plėtra galima esamose namų valdose”, kitur – „Verbų etnokultūriniame draustinyje galimos įvairios veiklos, tame skaičiuje ir gyvenamoji statyba bei gamybinė veikla esamų gyvenviečių ribose”. Bene aiškiausias paskutinis laiško sakinys: „Ten gyvenantys žmonės jokių naujų apribojimų neturės”.
O norintieji naujai atsikelti? Tie, kurie jau sumokėjo už sklypus Platiniškėse? Kadangi į telefono skambučius architektas neatsiliepė, susisiekėme su savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoju Linu Sinkevičiumi.
„Draustinis čia niekuo dėtas. Apribojimai toje vietoje veikia ir dabar: ir dabartiniame Vilniaus bendrajame plane Platiniškių teritorija pažymėta kaip žemės ūkio paskirties žemė. Tokioje statybos yra draudžiamos, galima nebent rekonstruoti anksčiau pastatytą namą”, – paaiškino Sinkevičius.
– Vadinasi, naujų namų žmonės ten statyti negalės?
– Negalės.
– Tačiau jie jau nusipirko sklypus.
– Jie nusipirko žemės ūkio paskirties sklypus ir niekas jiems nežadėjo jos pakeisti.
– Žmonės tvirtina, jog architektai žadėjo, esą statytis ten bus galima.
– Kas ką sakė, sunku dabar supaisyti. Bendrasis planas patvirtintas dar 1998 metais. Dabar parengtame naujo šio plano projekte Platiniškėms palikti tie patys apribojimai, – atsakė Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas ir pridūrė, jog perkantys nekilnojamąjį turtą žmonės turėtų tikėti ne pažadais, o teritorijų planavimo dokumentais.
Nusivylę piketuotojai LŽ pareiškė, jog jiems beliko paskutinis žingsnis – kreiptis į teismą. Tokiu atveju naujojo Bendrojo plano priėmimas, ko taip trokšta savivaldybės vadovai, būtų sustabdytas.