Kiekvienais metais, prieš prasidedant sergamumo gripu sezonui, per pasaulį nusirita gripo skiepijimo kampanija. Kasmet ji sulaukia diskusijų ir prieštaringų vertinimų.
Gerai ar blogai skiepytis, kokia skiepų nauda ir žala kalbamės su užkrečiamųjų ligų ir skiepų specialistu, Lietuvos pediatrų draugijos valdybos pirmininku, Europos ligų kontrolės centro ekspertu, Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos profesoriumi habil. dr. Vytautu Usoniu.
– Vakcinacija nuo gripo pasaulyje gyvuoja jau ne vieną dešimtmetį. Kodėl iki šiol skiepai nuo šios sezoninės ligos vis dar sukelia karštas diskusijas ne tik mūsų šalyje?
– Diskutuojama apie bet kokių vaistų veiksmingumą, tačiau jeigu išgėrę tabletę nuo galvos skausmo jau po 15 minučių jaučiame rezultatą, su vakcinomis būna kitaip. Skiepai sukelia vadinamąjį neigiamą rezultatą – paskiepytieji nesuserga.
Konkrečiam asmeniui tokį rezultatą sunkiau pajusti, visuomet lieka klausimas: „gal aš ir taip nesusirgčiau?” Vakcina apsaugo tik nuo gripo, nuo kurio pacientas gali mirti, tačiau ir skiepytieji gali susirgti kitomis, į gripą panašiomis, bet lengvesnėmis ligomis. Nesibaigiančias diskusijas palaiko ir naujos žinios apie besikeičiančias gripo viruso savybes, jo plitimo būdus.
– Kodėl skiepų nuo gripo tikslingumu abejoja ne tik pacientai, bet ir patys medikai. Kai kurie netgi pasisako prieš vakcinaciją?
– Šiuolaikinė medicina yra labai specializuota, todėl puikus savo srities specialistas, labai gerbiamas gydytojas nebūtinai yra ir skiepijimų žinovas. Kita vertus, asmeniniame gyvenime gydytojas, kaip ir bet kuris kitas žmogus, turi teisę į savo nuomonę ir aš tokią nuomonę gerbiu. Tačiau kai kalbame apie gydytojų santykius su pacientais, profesinę veiklą privalome remtis įrodymais pagrįstos medicinos principais. Įrodymai sako: tarp pasiskiepijusių mirčių nuo gripo ir jo komplikacijų, susirgimų gripu yra žymiai mažiau nei tarp nepaskiepytų. Todėl nepagrįstai abejodamas skiepų veiksmingumu gydytojas apriboja savo paciento galimybę gauti šiuolaikinę sveikatos priežiūrą, rizikuoja savo paciento sveikata.
– Kodėl gripo vakcina skiepijama kasmet?
– Kasmet gripo virusas kiek pasikeičia. Tam, kad žmonės būtų saugūs, būtina, kad jie būtų atsparūs pasikeitusiems, būtent tuo metu visuomenėje cirkuliuojantiems virusams. Tuo tikslu visame pasaulyje renkami laboratorijose išskirti gripo virusai, analizuojami šių virusų plitimo ypatumai ir kasmet paruošiama vis nauja, tam konkrečiam sezonui skirta vakcina, kurios veiklioji medžiaga, vadinamieji antigenai, gaminama iš virusų, kurių paplitimo tikimybė ateinančiam sezonui yra didžiausia. Gripo sezono metu stebima, kaip vakcinose esančios virusų padermės atitinka cirkuliuojančias visuomenėje. Pastaraisiais metais šis atitikimas ypač tikslus, todėl klysta tie, kurie teigia, kad vakcinoje esantys pasenusių gripo virusų komponentai neapsaugo nuo tuo metu cirkuliuojančio.
– Ar populiarūs gripo skiepai įvairiose pasaulio šalyse? Kaip atrodo Lietuva, lyginant su kitomis pasaulio ir Europos valstybėmis?
– Skiepijimų gripo vakcina apimtys įvairiose pasaulio šalyse labai nevienodos. Daugiausiai žmonių paskiepijama išsivysčiusiose šalyse, kuriose kasmet skiepijama 25-30 proc. gyventojų, o tarp didžiausios rizikos grupių šios apimtys dar didesnės. Deja, Lietuvoje paskiepijama tik apie 6 proc. gyventojų, nors kaimyninėje Latvijoje pernai paskiepyta beveik 15 proc. visų gyventojų.
Daugelyje industrializuotų valstybių jau dabar trūksta gripo vakcinos. Ten pirmiausiai skiepijami tie, kurie priklauso rizikos grupėms, o pas mus vis dar tebediskutuojama, ar skiepytis tikslinga.
– Neretai kalbama, kad skiepai visiškai nebūtini, nes sveiki, fiziškai aktyvūs žmonės gripu neserga, todėl jiems skiepai nereikalingi.
– Biologinio atsparumo gripui nėra. Visi žmonės yra imlūs šiam virusui. Tiesa, kartais gripo virusinė infekcija gali apsiriboti tik nežymiais kvėpavimo takų kataro požymiais, tačiau, deja, net ir jauni, sveiki žmonės gali mirti nuo gripo. Niekas negali žinoti, kokia ligos forma susirgs užsikrėtęs. Statistika teigia, kad nuo gripo miršta 1 iš 10 tūkstančių sirgusių, bet kas juo norėtų būti? Pagaliau net ir tos kelios ar keliolika dienų, kurias ligoniai priversti praleisti namuose, šiuolaikiniam žmogui tampa gyvenimo kokybės problema. Gripo eiga ir komplikacijos žymiai sunkesnės tarp rizikos grupių asmenų. Šioms grupėms priskiriami kūdikiai ir maži vaikai, sergantieji lėtinėmis ligomis, ypač lėtinėmis širdies ar plaučių ligomis, pagyvenę asmenys.
– Gal geriau nuo gripo saugotis natūraliomis priemonėmis: grūdintis, vartoti česnakų ar kitų priemonių? Ar tikrai vakcinos veikia patikimiau?
– Šiuolaikinėje, įrodymais pagrįstoje medicinoje pripažįstami tik patikimais tyrimais patvirtinti rezultatai. Vertinimo principas paprastas ir lengvai suprantamas: sveikatos rodikliai lyginami tarp skiepytų ir neskiepytų asmenų, kitais požymiais (amžius, sveikatos būklė ir pan.) vienodose ir pakankamai didelėse grupėse. Apibendrinant gripo vakcinos veiksmingumą, sakoma, kad skiepai beveik 100 procentų apsaugo nuo mirties dėl gripo, apie 90 procentų – nuo laboratoriniais tyrimais patvirtinto gripo, apie 70 procentų – nuo bet kokios į gripą panašios ligos. Mankšta, fizinis aktyvumas, grūdinimasis, racionali dieta labai svarbu gerai bendrai savijautai. Deja, vadinamosios „natūralios” priemonės nesuteikia jokio specifinio atsparumo, tarp jų – atsparumo gripo virusui. Nepaisant daugybės bendro pobūdžio posakių apie vienos ar kitos kilmės priemonių (tarp jų – česnakų) veiksmingumą, apsaugant nuo gripo, patikimoje mokslinėje literatūroje nėra įrodymų apie jų veiksmingumą. Neturėtume būti kategoriški: arba sveikas gyvenimo būdas, arba skiepai, Turime derinti visus būdus gerai savijautai ir sveikatai palaikyti.
– Kalbama, kad, paskiepijus gripo vakcina, žmonės gali susirgti gripu. Ar tai tiesa?
– Gripo vakcinos sudėtyje nėra gyvų gripo virusų, todėl nėra net teorinės galimybės, kad skiepai sukeltų gripą. Kartais atsitinka, kad paskiepytas dar sveikas, bet jau užsikrėtęs žmogus suserga kitu kvėpavimo takus pažeidžiančių virusų sukelta liga. Gripo vakcinos skiepijimo vieta gali kiek parausti, patinti, kelias dienas truputį paskaudėti.