Penktadienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje Susisiekimo ministerijai pasiūlyta atlikti analizę, kodėl nepanaudojamos Uosto direkcijos planinės investicinės lėšos.
Šiemet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vietoj planuotų 156 mln. Lt į uosto infrastruktūrą investuos apie 105 mln. Lt. Pernai buvo panaudota tik 60 mln. Lt, užpernai – 110 mln. Lt.
LKAB „Klaipėdos Smeltė” prezidentas Martinas Gusiatinas įsitikinęs, kad Uosto direkcija dirba blogai, nes investicinės lėšos nepanaudojamos metų metais. Šiemet per 9 mėnesius investicinis planas įvykdytas tik 37 proc., o pernai ir užpernai – 50 ir 60 proc. Susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus manymu, numatytų investuoti lėšų gali būti nepanaudojama tik 5-7 proc.
ES lėšos – ilgas procesas
Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko teigimu, šiemet geležinkelio tiesimo darbams buvo numatyta per 18 mln. Lt. Iš keturių objektų kol kas baigiamas tiesti tik pietinis geležinkelis į „Klaipėdos Smeltę”.
Statybos darbai užsitęsė todėl, kad Uosto direkcija turėjo įsigyti griautinus pastatus tiek iš „Klaipėdos Smeltės”, tiek iš UAB Birių krovinių terminalo (BKT).
Kitiems trims geležinkelio plėtros objektams, kuriems skirta apie 16 mln. Lt, finansavimas buvo numatytas iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų. Uosto direkcija paraišką paramai gauti Transporto investicijų direkcijai pateikė laiku – kovą. Transporto investicijų direkcija sutartį dėl paramos gavimo pasirašė tik rugsėjo mėnesį. Kol tai nebuvo padaryta, rangos darbų konkurso nebuvo galima skelbti. Konkursas dėl šių objektų statybos darbų atlikimo buvo paskelbtas praėjus savaitei po sutarties pasirašymo, vokai atplėšti tik praėjusią savaitę. Jeigu neatsiras trukdžių, rangovas bus parinktas gruodžio 15 d.
Situacija metalo rinkoje
118 krantinės rekonstrukciją atlieka šios krantinės naudotoja AB „Klaipėdos hidrotechnika”, kuri tikrai nėra pati sau priešas. Šiais metais planuota atlikti darbų, kurių vertė 12 mln. Lt, o padaryta tik už 4 mln. Lt. Taip atsitiko todėl, kad metalinių įlaidų, reikalingų pradėti statyti krantinę, bendrovė sulaukė tik po kelių mėnesių.
A. Kamarausko teigimu, pasaulinėje metalo rinkoje paklausa yra didžiulė, gamintojai nespėja jos tenkinti. „Klaipėdos hidrotechnika” palaiko gana gerus santykius su Europos metalinių įlaidų gamintojais, tačiau ir tai jai nepadėjo. Panaši situacija, infrastruktūros direktoriaus manymu, bus ir kitais metais.
Tarpusavio nesutarimai
105-106 („Klaipėdos Smeltės” teritorija) krantinių antram rekonstrukcijos etapui skirti 6 mln. Lt, panaudota – 4,7 mln. Lt. Objektas turėjo būti baigtas prieš mėnesį, tačiau darbai užsitęsė todėl, kad prie šitų krantinių „Smeltė” stato didžiulį šaldytuvą. Dėl jo statybos krantinės rekonstrukcijos darbų vykdyti negalima.
Be to, projektas buvo keičiamas, atsižvelgiant į pageidavimus: krantinę nutarta pailginti, kad prie naujojo šaldytuvo krantinės galėtų būti švartuojami du laivai.
Tų pačių krantinių ketvirtam etapui sąmatoje buvo numatyta 11, 7 mln. Lt, panaudota tik 1,1 mln. Lt. Parinkus rangovą leidimas statyti negautas tris mėnesius. „Smeltė” ir BKT, pasitelkdamos ir prokuratūrą, aiškinosi tarpusavio santykius, į jų ginčus įtraukta ir Savivaldybė – ji pareikalavo koreguoti detalųjį planą.
Milijonus – į jūrą?
Naujoms 90-96 krantinėms („Klaipėdos Smeltė”) šiemet buvo numatyta 15 mln. Lt. Šiandien nepanaudotas nė litas. Du kartus skelbtas atviras konkursas, o paskui dar vyko derybos, nes rangovas siūlė per didelę kainą. Netrukus sutartis dėl šių krantinių rekonstrukcijos bus pasirašyta su AB „Klaipėdos hidrotechnika”. Pakartotiniu konkursu ir derybomis Uosto direkcijai pavyko sutaupyti apie 5 mln. Lt.
Dėl šių procedūrų statybų procesai užsitęsė kelis mėnesius, tačiau Uosto direkcijos specialistai mano, kad 92-96 krantinės gali dar šiek tiek palaukti, nes „Smeltė” gali vykdyti krovos darbus 82-89 krantinėse.
Atliekant gilinimo darbus prie 142-osios krantinės (UAB Malkų įlankos terminalas) iškastą (apie 80 tūkst. kubinių metrų) gerą žvyrą būtų galima panaudoti 92-96 krantinėms statyti. Buvo iškilusi dilema – laukti nepradedant gilinimo darbų ar gilinti ir pilti iškastą gruntą į sąvartyną jūroje. Kadangi 1 kubinis metras žvyro rinkoje kainuoja 25-30 Lt, vadinasi, jūroje būtų buvę palaidota apie 2,5 mln. Lt.
Laukti reikėjo todėl, kad tas gruntas nėra sertifikuotas, tad jį statyboms galima panaudoti tik esant rangovo sutikimui. O rangovo parinkimas užtruko gana ilgai.
Kad laukti apsimoka, rodo 82-89 krantinių statybos pavyzdys. Joms panaudojus gilinant laivybos kanalą iškastą smėlį buvo sutaupyta apie 4 mln. Lt.
Konkursų stabdymas
Jeigu įvykus konkursui dėl statybos darbų rangovo parinkimo, jis dar apskundžiamas, prasideda teisminis procesas ir statybos stabdomos ilgam. Taip nutiko, kai AB „Klaipėdos hidrotechnika” apskundė 82-89 krantinių rekonstrukcijos konkursą.
Konkurentai, pasitelkdami teismus, turi galimybę netgi tyčia stabdyti darbus. Pasak susisiekimo ministro A. Butkevičiaus, norint kovoti su tyčiniais konkursų stabdytojais reikia pareikalauti, kad skundėjas pateiktų 10-15 proc. užstatą. Kauno oro uoste toks žingsnis buvo žengtas ir skundas atsiimtas. A. Butkevičiaus manymu, reikia informuoti teismus, apie galimus tyčinius variantus, kad jie tokius ginčus atidžiau nagrinėtų.
Projektavimo problemos
Šiuo metu projektavimo darbus uoste atlieka vienintelė kompanija „Pramprojektas”. Pasak „Smeltės” prezidento M. Gusiatino, tai tragedija. Kadangi dirba vienas institutas be konkurencijos, jis daro ką nori, uostininkams surišdamas rankas.
A. Butkevičiaus teigimu, projektavimo problema juntama jau visoje Lietuvoje. Anksčiau, kai lėšų būdavo mažai, projektuotojai pajėgdavo susitvarkyti, o dabar ne.
A. Kamarausko teigimu, projektavimo rinka gerokai atsilieka. Be „Pramprojekto”, joje dabar šiek tiek bando dirbti kompanija „Hidroprojektas”, pasitelkdama partnerius užsienyje.
Pasak Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus, šiandien, kai taip kyla kainos, projektai turi būti parengti labai optimaliai, o Lietuvos uosto projektavimo darbų rinka nedidelė.
Pavyzdžiui, konkurse dėl geležinkelio tiesimo darbų dalyvavo tik vienas potencialus rangovas. Anot A. Kamarausko, tai rodo, kad Lietuvos rinka kai kuriose srityse yra nepasiruošusi priimti didelių pinigų. Rangovas, būdamas vienas, kelia kainą, nespėja laiku atlikti darbų.
Į Lietuvos geležinkelių infrastruktūrą planuojama investuoti daugiau kaip milijardą litų, netrukus ateis eilė Šventosios uostui atstatyti, kyla klausimas, ar Lietuvos rangovai ir projektuotojai sugebės aprėpti visą rinką.
Būtina abipusė atsakomybė
A. Kamarauskas sako, kad kompanijos drąsiai reikalauja projektus traukti į sąmatą, o kai pinigai nepanaudojami, kalta lieka viena Uosto direkcija. S. Dobilinsko teigimu, negalima projektuoti krantinių be jų naudotojų, tačiau kai projektas būna nuolatos koreguojamas, tam sugaištama labai daug laiko.
A. Butkevičius pažadėjo, jog ministerija Uosto direkcijos pajamų ir išlaidų sąmatą patvirtins iki sausio 1 d. Lėšos objektui, kurio projektas dar neparengtas, nebus traukiamos į sąmatą. Pasak ministro, labai blogai, kad kompanijos daro spaudimą, prašo įtraukti į sąmatą neparengtą projektą, dėl to lėšos lieka nepanaudotos, būna įšaldomos. Jo manymu, kai bus pasirašytos Uosto direkcijos ir uosto naudotojo investicijų panaudojimo sutartys, tada abi pusės jaus didesnę atsakomybę.