Lietuviškas pajūris kasmet vis ryškiau dalijasi į dvi skirtingas „laiko juostas” – triukšmingąją Palangą ir Kuršių neriją, 2000 m. įtrauktą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip vienas unikaliausių Baltijos jūros regiono gamtos ir kultūros paveldo objektų.
Kainos priklauso nuo sezono
Vietiniai Kuršių nerijos gyventojai sako, jog yra kategorija žmonių, kurie kartą apsilankę šiame gražiame gamtos kampelyje jau žino, kad tikrai sugrįš į vieną iš keturių tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių įsikūrusių Neringos kurortinių miestelių: kultūriniu gyvenimu, pramogomis galinčiomis palepinti Nidą bei Juodkrantę, kiek ramesnę Preilą ar tyliąją Pervalką.
Dauguma nuolatinių poilsiautojų, kurių liūto dalį sudaro užsieniečiai (daugiausia – vokiečiai, tačiau Kuršių neriją mėgsta ir skandinavai, prancūzai, airiai), vietą poilsiui užsisako iš anksto. Kainos privačiame sektoriuje pas vietinius gyventojus prasideda nuo 20 Lt už vietą, tačiau įprasta teirautis kambarių, o ne lovų, kainos. (Taip yra dėl poilsio specifikos, – Pervalkoje ir Preiloje yra vos keletas kavinių, kaip kišenės mažutės parduotuvėlės, todėl čia kaip oras būtina virtuvė.)
Brangiausiai kainuoja apartamentai su atskiru dušu, WC, virtuve, kurioje kepant blynus neteks stumdytis su dar keliomis šeimininkėmis. Būtinas tokio poilsio atributas – kiemas su šezlongais (ar bent plastmasiniais lauko baldais), grilis, mat vis daugiau nuo didmiesčių šurmulio pavargusių poilsiautojų čia atvažiuoja ne tik degintis ar maudytis, bet ir išgerti taurės raudonojo vyno išsinuomotame sode ant marių kranto.
Dauguma apartamentų įsikūrę senosios architektūros nameliuose, kurių vidus šiuolaikiškai įrengtas ir atitinka išrankių poilsiautojų reikalavimus. Kambario su virtuve kainos sukasi ties 100 Lt riba, bet sparčiai kopia aukštyn. Guodžia tai, jog „sezonu” šiame krašte vadinami tik liepa ir rugpjūtis, o kitu laiku kainos gerokai žemesnės. (Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto poilsio namuose ant marių kranto birželį galima įsikurti ir už 12 Lt parai vienam asmeniui.)
Ramybės vardas – Pervalka
Pats ramiausias Kuršių nerijos miestelis – Pervalka, įsikūręs tarp Juodkrantės ir Preilos. XX a. 3-4 dešimtmetyje kaimą pastebėjo pavieniai, nuo kurortų šurmulio bėgantys poilsiautojai. Tą pačią ramybę Pervalka suteikia ir dabartiniams vasarotojams. Nors žiemą čia gyvena vos trys dešimtys nuolatinių gyventojų, jie džiaugiasi, jog daugėja poilsiautojų, atvažiuojančių ir žiemą. Sako, sutikti Naujųjų metų į Pervalką susirenka ir Vilniuje ar Kaune gyvenantys namų, vasaromis juos nuomojantys poilsiautojams, kuriuose įrengti apartamentai, savininkai.
Tylos ir ramybės ieškantiems vasarotojams belieka apgailestauti, jog pastaraisiais metais Pervalka sparčiai plečiasi, tai liudija augantys modernūs kotedžai ir reklaminiai skydai, siūlantys įsigyti čia nekilnojamojo turto. Potencialius pirkėjus išduoda akį rėžianti prabangių automobilių koncentracija, ypač padidėjanti savaitgaliais. Užtat vietiniai gyventojai žino paslaptį: į Neringą reikia važiuoti prasidėjus bobų vasarai, kai kurortiniai miesteliai ištuštėja, jūra įšyla, kainos krinta, o vasara dovanoja paskutinę ir pačią gražiausią šilumą.
Dviračių spynos – nepaklausi prekė
Vis dėlto net ir liepos viduryje, kai atostogų sezonas pačiame įkarštyje, o prie įvažiavimo į Neringą rikiuojasi virtinės automobilių, šis kraštas stebina saugumo pojūčiu, gal dėl to, jog poilsiauja čia daugiausia šeimos. Jau nekalbant apie tai, kad temstančiame miške galėtų išgąsdinti nebent koks prie marių atsigerti skubantis šernas, stulbina naktimis iki galo atviri langai, nesaugomos automobilių aikštelės, be jokių asmens dokumentų nuomojami dviračiai, o bene labiausiai – tai, kad jų niekas neprirakina ir palieka kur tik šauna į galvą: kopose, prie parduotuvės ir pan. Maža to, garsiosios Parnidžio kopos prieigose gintaro dirbiniais prekiaujantis vaikinas, paprašytas „užmesti akį” į dviračius, nuoširdžiai įsižeidžia: „Dar paprašytumėt, kad juos kas imtų!..” ir paaiškina, jog Kuršių nerijoje dviračių vagystės – nematytas dalykas. Kas kita, sako jis, Klaipėda, kur viskas jau kaip žemyne… (Žinoma, kaip danguje, taip ir ant žemės – praėjusią savaitę nuo chuliganų Nidoje nukentėjo žinomas verslininkas, tačiau tai veikiau liūdna išimtis, dar kartą patvirtinanti taisyklę.)
Graži gamta, sportiškas poilsis
Unikalia gamta garsėjanti Kuršių nerija ne taip jau noriai savo grožį rodo įpratusiems ja gėrėtis pro automobilio langą. Žinoma, visai nebūtina minti pora kilometrų nuostabiu pušynu iki jūros Preiloje ar Pervalkoje, jei galite šį atstumą įveikti ir automobiliu, kurį paliksite prie kopų įrengtose automobilių stovėjimo aikštelėse. Tačiau jei norite pasigėrėti negyvųjų kopų, užpusčiusių ištisus kaimus, grožiu ir didybe, tikrai teks tuos pačius kelis kilometrus įveikti smėlynuose įrengtu takeliu. Tik dviračiu įmanoma pasiekti ir garsiąsias Karvaičių ar Vecekrugo kopas, todėl vis daugiau žmonių į Neringą atsiveža ir šią ekologišką transporto priemonę, nors vis dar populiari ir dviračių nuoma (valandai – 5 Lt, dienai – 20 Lt).
Daugelis poilsiautojų noriai leidžiasi į ilgus pasivaikščiojimus pajūriu, kuris tarp miestelių yra stebėtinai tuščias, deja, šiukšlinas. Daugelio poilsiautojų (tikrai ne užsieniečių…) kultūra baigiasi kartu su pliažo teritorija ir jos šiukšliadėžėmis. Ir jau tikrai baugu stebėti buteliais nešinas kompanijas, kopiančios palydėti saulės į kopas, nusėtas įvairiomis draudžiamosiomis nuorodomis. Žiūrint į juos belieka patyliukais viltis, jog tokiems Kuršių nerijoje pritrūks triukšmingų pramogų, ir kitąmet jie pasuks į žemyno kurortus.
Saulė Pinkevičienė