Vieno žmogaus genetinis kodas gali net 10-čia proc. skirtis nuo kito žmogaus genetinio kodo, trečiadienį paskelbė mokslininkai, kurių išvados verčia abejoti samprata, kad visi Žemės gyventojai genetiškai yra 99,9 proc. identiški.
Mokslininkai teigia, kad jų naujoji žmogaus „genų žemėlapio” versija užpildo daug spragų siekiant suprasti, kaip genai susiję su dažnomis ligomis.
„Šis svarbus darbas padės nustatyti daugelio ligų genetines priežastis”, – sakoma Didžiosios Britanijos fondo „Wellcome Trust” direktoriaus dr. Marko Volporto pareiškime.
Gautame genolapyje atsispindi ne pavienės ir žmonių unikalumą nulemiančios DNR variacijos, o didelių DNR segmentų duplikacijų ir delecijų skirtumai. Vadinamieji kopijų skaičiaus variantai (CNV) gali padėti paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės yra linkę sirgti tokiomis ligomis kaip AIDS, o kiti – ne.
Mokslininkai iš daugiau kaip dešimties centrų visame pasaulyje identifikavo maždaug 3 tūkst. genų su specifinių DNR segmentų kopijų skaičiaus variantais. Ši įvairovė gali veikti genų aktyvumą, įskaitant imlumą ligoms.
„Žmogaus genomo projektas” (Human Genome Project) nustatė milijardus žmogaus genetinį kodą sudarančių „raidžių”. Vėliau mokslininkai patikslino šį genolapį ieškodami pavienių nukleotidų variantų (SNP).
Naujas CNV genolapis leidžia mokslininkams kitaip – identifikuojant genomo įgijimus, praradimus ir kaitas – ieškoti su ligomis susijusių genų.
„Apskaičiavome, kad tai sudaro mažiausiai 12 proc. genomo, panašiai tiek, kiek SNP. Iki šiol tai nebuvo žinoma”, – sakė dr.Metjus Herlsas iš „Wellcome Trust” Sangero instituto.
Pasak jo, atsparumą užkrėtimui ŽIV iš dalies nulemia daug geno CCL3L1, kurio nesimato SNP genolapyje, kopijų.
Mokslininkai, kurių išvados skelbiamos žurnaluose „Nature”, „Nature Genetics” ir „Genome Research”, CNV genolapį sudarė lygindami 270 sveikų žmonių DNR iš Kinijos, Japonijos, Nigerijos ir Jungtinių Valstijų.