Eksporto augimą 27 procentais išpūtė tranzitas ir mineraliniai produktai
Statistikos departamento duomenimis, šių metų sausio – rugsėjo mėnesiais eksportuota prekių už kiek daugiau nei 290 mlrd. litų, tai yra 25,5 procento daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau ekspertai pataria šiais skaičiais pernelyg nesižavėti – lietuviškų prekių eksportas kur kas kuklesnis, statistiką padailino mineraliniai produktai bei rusiškų prekių tranzitas.
Statistika graži…
Negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2006 m. sausio-rugsėjo mėn. eksportuota 29079,8 mln. litų vertės prekių, į Lietuvą importuota prekių, kurių vertė 38881 mln. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 9801,2 mln. litų ir buvo 35,9 procento didesnis nei 2005 metais tuo pačiu laikotarpiu. Prekybos su ES valstybėmis statistiniai duomenys buvo patikslinti gavus PVM deklaracijų duomenis.
2006 m. sausio-rugsėjo mėn., palyginti su 2005 m. sausio-rugsėjo mėn., eksportas padidėjo 25,5 procento, o importas ūgtelėjo 28 procentais. Didžiausią įtaką eksporto augimui turėjo apdorotos naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių mineralų (31,7 proc.), antžeminio transporto priemonių (62,8 proc.), plastikų ir jų dirbinių (70,2 proc.), baldų (21,1 proc.) eksporto padidėjimas. Importo augimą lėmė žalios naftos ir dujų (31,7 proc.), antžeminio transporto priemonių (48,7 proc.), elektros mašinų ir įrenginių, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatų bei jų dalių (31,5 proc.) importo padidėjimas.
Svarbiausi Lietuvos eksporto partneriai buvo Rusija (11,9 proc.), Latvija (10,7 proc.), Vokietija (8,3 proc.), Estija (6,8 proc.). Svarbiausi importo partneriai – Rusija (27,4 proc.), Vokietija (14,4 proc.), Lenkija (9,4 proc.), Latvija (4,5 proc.).
Didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (27,4 proc.), mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai (11,5 proc.), transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai (9,6 proc.). Didžiausią importo dalį – mineraliniai produktai (26,4 proc.), mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai (16,7 proc.), transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai (13,3 proc.).
…bet apgaulinga
Statistikos departamento duomenys iš pirmo žvilgsnio atrodo įspūdingi, tačiau ekspertai pataria pernelyg jais nesižavėti – iš Lietuvos gabenamų prekių apimtis labiausiai augina rodikliai, kurie su lietuviškos pramonės augimu susiję menkai.
Lina Vaitkevičienė, Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) Eksporto departamento vadovė, pabrėžia, kad lietuviškų gaminių eksportas auga kukliau. Per 2006 m. sausio – rugsėjo mėnesius šalies gamintojai eksportavo vos 16 procentų daugiau gaminių negu pernai per tą patį laikotarpį, o eksporto statistiką išpūtė tranzitu gabenamų prekių apimtys, naftos kainų augimas bei mineraliniai produktai. Daugiausia per Lietuvą į Vakarų Europos šalis ir JAV gabenama rusiškų krovinių.
„Mūsų įmonių konkurencingumas auga, bet ne taip greit, kaip norėtųsi, – tik trečdalį šalies eksporto sudaro lietuviškos prekės”, – analizuoja L.Vaitkevičienė. Pasak jos, džiugina trąšų rinkos pakilimas bei auganti plastikų gamybos rinka. Be to, didėja subsidijuojamų maisto produktų eksportas į trečiąsias šalis. Tačiau, pasak LEPA Eksporto departamento vadovės, aukštųjų technologijų eksportas itin menkas, kaimyninės šalys Estija bei Latvija gali didžiuotis geresniais rodikliais, o mūsų eksportas paremtas tradicinėmis pramonės šakomis.
„Perspektyvos nėra labai geros. Verslas ir mokslas turėtų daugiau bendradarbiauti, reikalingos didesnės investicijos į lazerių, elektronikos prekių gamybą”, – vardija sprendimus L.Vaitkevičienė. Anot jos, Lietuvos įmonės galėtų orientuotis į didesnės pridėtinės vertės prekių gamybą, imtis mažesnių užsakymų, įgyti pranašumą užsakymus įvykdydamos bei pristatydamos greit.
LEPA, kurioje dirba 6 žmonės, per 2003 – 2006 m. pirmąjį pusmetį padėjo Lietuvos verslininkams sudaryti eksporto sutarčių su užsienio bendrovėmis už 238,28 mln. litų.
Sąlygos gerėja
Eksportuojančių bendrovių vadovai tikina, kad bendradarbiauti su užsienio partneriais darosi vis lengviau, sąlygos gabenti lietuviškus gaminius į Vakarų Europos šalis, JAV yra palankios, kiek sudėtingesnis bendradarbiavimas su Rusijos pirkėjais.
Eimuntas Jankauskas, UAB „Klaipėdos baldai” direktorius, sako, kad šalies narystė ES atvėrė vartus, prie kurių lūkuriavo didžiausias būrys eksportuotojų. Išnykus sienoms, anot jo, prekyba su Vakarų Europa pagyvėjo, tačiau pasienio tarnybų darbas dar galėtų būti tobulinamas.
„Muitų problemos neliko, bet eilės pasienyje neišnyksta – vilkikai žąsele juda laukdami patikros, nutįsta kilometrinės eilės”, – sako E.Jankauskas, direktorius bendrovės, kuri eksportuoja per 90 procentų produkcijos.
Pasak jo, didesnių rūpesčių eksportuotojams kelia Rusijos rinka, didžiulių muitų politika sauganti savo gamintojus nuo didesnės užsienio prekių pasiūlos. Muitai išaugina gaminių kainą, todėl juos eksportuoti į Rusiją nėra pakankamai konkurencinga. E.Jankauskas sako, kad SBA koncernas, kuriam priklauso „Klaipėdos baldai”, problemą išsprendė įkūręs fabriką Rusijoje – ten gaminami baldai skirti tik Rusijos rinkai.
Viena didžiausių užsienio prekybos dalyvių, įmonių grupė „AG Group”, importuoja buities techniką, elektronikos prekes bei kompiuterinę įrangą daugiau kaip iš dešimties šalių, gabena prekes į 5 valstybes.
„AG Group” generalinis direktorius Giedrius Tomas Jarmalavičius taip pat džiaugiasi gerėjančia užsienio prekybos situacija – procedūros yra aiškios, nuolat paprastėja, gerėja muitinės darbas, menkėja korupcijos lygis.
„Verslas yra lankstus, geba prisitaikyti prie įvairių sąlygų. Dabar jau pasiektas toks lygis, kai valdžia netrukdo dirbti, tačiau kurti palankesnę aplinką verslui visada įmanoma”, – sako G.T.Jarmalavičius.
Žinomų prekių ženklų „Beko”, „Vido”, „Sony”, „Panasonic”, „Philips”, „Samsung”, „LG”, „Toshiba” produkciją grupė parsiveža iš Danijos, Slovakijos, Švedijos, Lenkijos, Vengrijos, Olandijos, Suomijos, Didžiosios Britanijos, bei iš trečiųjų šalių: Turkijos, Malaizijos, Pietų Korėjos, Kinijos.
Praėjusiais metais „AG Group” importavo prekių už beveik 150 mln. Lt, šiais metais importo apimtys taip pat bus panašios.
Apie didesnes darbo apimtis kalba ir vežėjai. Vaidas Liatukas, transporto bendrovės „Liatukas ir Ko” direktorius sako, kad pusšimtis įmonės vilkikų vos spėja suktis vykdydami klientų užsakymus. Daugiausia statybines medžiagas iš Rusijos į Vakarų Europą gabenanti bendrovė šįmet planuoja gauti apie 14 mln. litų pajamų.
Kęstutis Straigis, Ūkio ministerijos Prekybos departamento vadovas, pastebi, kad Lietuvos įmonės sėkmingai veikia globalioje rinkoje, yra konkurencingos ES rinkoje, sparčiai didina našumą. Bendrovės, anot jo, turėtų labiau naudotis struktūrinių fondų parama, bendradarbiauti su diplomatais, atstovaujančiais Lietuvai užsienyje.