Kaimas ne tik pieno primelš, bet ir sūrius spaus

Bendroji žemės ūkio politikos reforma didins ūkininkų verslumą

Europos žemės ūkio fondas Lietuvos kaimo plėtrai 2007 – 2013 metams skyrė 2 mlrd. 258 mln. eurų. Septynmečio tikslai: darbo vietų kūrimas, verslumo didinimas, gyvenimo kokybės gerinimas bei infrastruktūros plėtra regionuose. Labiausiai remiami bus paslaugų sektoriaus projektai bei aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamyba.

Reikia pokyčių

Žemės ūkio ministerijos sekretorė Dalia Miniataitė sako, kad šiandien demografinė situacija Lietuvos kaime – labai prasta, sunku kalbėti apie verslumą, pažangesnis, labiau nutolęs nuo tradicinio ūkininkavimas kol kas įsivaizduojamas sunkiai.

„Ekonominio gyvybingumo rodikliai prasti, todėl ES daugiausia finansinių išteklių skyrė situacijai keisti iš esmės“, – apie Europos žemės ūkio fondo programą Lietuvos kaimo plėtrai iki 2013 metų kalba D. Miniataitė.

Stambių ūkių mūsų kaimuose kol kas, anot jos, yra labai nedaug, o tai – prastas ženklas. Šalies kaimas bus skatinamas plėstis nuo vos 9 ha siekiančių iki maždaug 20 ha ūkių, nes maži ūkiai, anot ministerijos sekretorės, nėra perspektyvūs.

Dabar Lietuvos kaimas iš žemės ūkio nepragyvena, tiesiogines išmokas šiuo metu gauna apie 250 tūkst. ūkių.

„Įgyvendinus paramos programą, situacija turėtų pasikeisti iš esmės. Stiprūs ūkiai gamins aukštesnės pridėtinės vertės produktus, ūkininkauti taps naudinga“, – šalies kaimo viziją piešia D. Miniataitė.

Ministerijos sekretorė pabrėžia, kad šiuo metu šalies kaime užimta vos 13 procentų ekonomiškai aktyvių gyventojų.

Parama stambiesiems

Europos žemės ūkio fondas Lietuvos kaimo plėtrai 2007 – 2013 metams skyrė 2 mlrd. 258 mln. eurų. ES paramos suma sudaro 1 mlrd. 743 mln. eurų, koofinansavimas – 514 mln. eurų.

Bendrasis strategijos tikslas – skatinti stambių ūkių formavimąsi, didinti žemės, maisto bei miškų ūkio konkurencingumą, sukurti galimybes ekonominei veiklai kaime įvairinti ir gyvenimo kokybei kaime gerinti. Parama bus skirstoma pagal keturias kryptis. Pirmoji – žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektorių konkurencingumo didinimas. Modernių, gebančių konkuruoti ūkių plėtrai planuojama skirti 43,35 procento paramos sumos. Antroji kryptis – aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas (38,08 proc.), trečioji kryptis – gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas. Gyventojų užimtumui kaime didinti skirta 14,45 proc. sumos. Ketvirtajai krypčiai, pavadinimu „Leader“, kurios esmė – skatinti kaimo plėtrą ir ugdyti bendruomeniškumą vietos iniciatyvos ir partnerystės pagrindu, numatyta skirti 5,98 proc. paramos.

„Paramą žmonės gaus ne tik už auginamus gyvulius, bet ir už tai, kad gyvena kaime“, – sako D. Miniataitė. Anot jos, bus remiamos visos paslaugos šalies kaime, nes bendrųjų paslaugų labai trūksta. Be to, skatinamas bet koks darbo vietų kūrimas ir socialinės infrastruktūros plėtra. Pagrindiniai ES struktūriniai fondai 2007 – 2013 metais: Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas ir Sanglaudos fondas. Po 2013 m. planuojama mažinti žemės ūkio finansavimą, nes manoma, kad dirbs pakankamai konkurencingų, stambių ūkių.

„Mūsų kaimas ne tik pieną melš, bet ir sūrį spaus“, – apibendrina D. Miniataitė. Žemės ūkio gamybai bus skiriama mažiau paramos nei didesnės pridėtinės vertės projektams, papildomoms paslaugoms visuomenei. Paplis energetinių augalų auginimas ne maisto produktų gamybai.

Ūkininkai skatinami panaudoti apleistas žemes, imtis melioracijos projektų, skirti daugiau dėmesio žemės ir maisto ūkiams modernizuoti, rinkodarai tobulinti, sudaryti maisto kokybės schemas. Itin svarbu gerinti ūkininkavimo struktūrą, todėl planuojama didinti paramą jauniesiems ūkininkams, pusiau natūriniams ūkiams, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai, gamybos infrastruktūros plėtrai.

Gyvenimo kokybė gerės

Žvelgiant į Ūkio ministerijos sudarytą Lietuvos kaimo viziją, atrodo, kad gyvenimo kokybė šalies regionuose labai pagerės. Skirtumas tarp miesto ir kaimo gyventojų pajamų, manoma, sumažės iki 15 proc. (šiuo metu jis siekia 25 proc.). Pajamos didės, o socialinė atskirtis – nyks, sustiprės bendruomeniškumas.

Per septynerius metus planuojama atnaujinti 500 kaimų, po vieną kiekvienoje seniūnijoje. Kokius objektus kaime atnaujinti, kaip panaudoti ES paramą, spręs pati kaimo bendruomenė. Kažkur gal bus nuspręsta pakeisti stogus apylinkėje, kiti gal apsišvies kelius, treti lėšas skirs etnografinių pastatų restauracijai.

Aplinka gyvenimui ir darbui Lietuvos kaime, anot D. Miniataitės, bus kur kas geresnė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.