Jau praėjo treji metai, kai gyventojai įgijo galimybę dalį socialinio draudimo įmokų kaupti privačiuose pensijų fonduose.
Apie pensijų kaupimo tendencijas ir ypatumus pasakoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų sistemos analizės skyriaus vedėjas Vitalijus Novikovas.
– Kiek šiuo metu gyventojų socialinio draudimo įmokas moka į privačius pensijų fondus?
– Praėjus keturiems pensijų kaupimo sutarčių pasirašymo etapams (sutarčių pasirašymo etapai – kasmet nuo sausio 1 d. iki liepos 1 d., o naujai atėjusiesiems į darbo rinką – iki spalio 1 d.) apie 784 tūkst., t.y. 62,5 proc. (64 proc. vyrų ir 61 proc. moterų) dirbančių Lietuvos žmonių, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu (pagrindinei ir papildomai pensijos dalims), apsisprendė dalyvauti valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo sistemoje.
Šiemet sutartis su pensijų kaupimo bendrovėmis pasirašė 98 tūkst. darbuotojų. Iš jų 77 proc. – asmenys iki 40 metų amžiaus.
– Kiek šiuo metu mokame į privačius fondus ir kiek ateityje ši dalis didės?
– Pensijų sistemos reformos įstatyme nustatytas kaupiamosios pensijų įmokos dydis 2006 metams – 4,5 proc. punkto nuo valstybinio socialinio draudimo įmokos. Nuo 2007 metų ir vėlesniais – šis dydis bus 5,5 proc.
– Kokie žmonės turėtų rinktis konservatyvius fondus ir kokie – rizikingesnius?
– Pagrindinis kriterijus kaupiantiems pensijas pensijų fonde yra investavimo rizika. Kuo daugiau pensijų fondas investuoja į akcijas, tuo rizika yra didesnė, tačiau pajamingumo tikimybė irgi yra didesnė. Rizikingesnius pensijų fondus turėtų rinktis jaunesni ir daugiau uždirbantys žmonės.
Investicijų prasme konservatyvus fondas yra ypatingai atsargus – investuodamas į obligacijų rinkas, jis pensijų fondo dalyviui siūlo minimalią riziką, kuri savo ruožtu reiškia mažesnę, tačiau garantuotą investicijų grąžą (prieaugį). Dėl šios priežasties vyresnio amžiaus asmenims siūlytume likus keleriems metams iki senatvės amžiaus pasirinkti mažesnės akcijų dalies, tai yra konservatyvesnius, pensijų fondus.
– Kaip užtikrintas kaupiamų lėšų saugumas?
– Pensijų kaupimu užsiimančių bendrovių veikla nuolat griežtai valstybės prižiūrima bei kontroliuojama priežiūros institucijų. Valstybinę gyvybės draudimo įmonių priežiūrą atlieka Draudimo priežiūros komisija, o pensijų fondų valdymo įmonių – Vertybinių popierių komisija. Šios tarnybos išduoda kaupimo bendrovėms veiklos leidimus, atlieka reguliarius jų veiklos patikrinimus, pensijų kaupimo bendrovės joms siunčia periodines veiklos ataskaitas. Kiekvienas pensijų kaupimo dalyvis, kuris mano, kad kaupimo bendrovės veiksmai gali pažeisti jo teises ar teisėtus interesus, gali kreiptis į atitinkamą priežiūros instituciją.
Be to, Seimui yra pateikti siūlymai, nustatyti Pensijų kaupimo įstatyme, kad pensijų kaupimo bendrovė, pirmą kartą sudarydama pensijų kaupimo sutartį su žmogumi, privalėtų jį supažindinti su visų jos valdomų pensijų fondų investavimo rizika tam, kad žmogus priimtų sau palankiausią sprendimą pasirinkdamas pensijų fondą (konservatyvaus investavimo, akcinį ar mišrų), bei gauti jo raštišką patvirtinimą dėl supažindinimo. Pasak projekto rengėjų, taip siekiama, kad pensijų kaupimo dalyviai būtų tinkamai ir pakankamai informuoti apie pensijų fondų investavimo riziką ir investuotų lėšų saugumą. Taip pat siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią žmonėms, kuriems iki senatvės pensijos yra likę mažiau nei 7 metai, pensijų kaupimo bendrovės privalėtų kasmet iki pat pensinio amžiaus kartu su metine atskaita siūlyti pereiti į konservatyvų pensijų fondą, kartu paaiškindama šio sprendimo privalumus.
Be to, sudarant pensijų kaupimo sutartį asmenims, kuriems iki senatvės pensijos liko mažiau nei 7 metai, bendrovės privalėtų pasiūlyti jiems rinktis konservatyvaus investavimo pensijų fondą, taip pat paaiškindama šio sprendimo privalumus.
Tik pačiam žmogui raštu atsisakius dalyvauti konservatyvaus investavimo pensijų fonde, su juo būtų galima sudaryti sutartį dėl dalyvavimo jo pasirinktame rizikingesniame pensijų fonde. Taip norima apsaugoti priešpensinio amžiaus asmenų interesus ir atkreipti jų dėmesį ne vien į investicijų grąžą, bet ir į su investavimu susijusią riziką.
– Pagal ką žmogus turėtų vertinti pensijų fondų rezultatus?
– Kitu siūlomu įstatymo pakeitimu siekiame suteikti visuomenei didesnes galimybes tiksliau vertinti pensijų fondų veiklos rezultatus ir efektyvumą. Siūloma, kad kiekvienas pensijų fondas turėtų palyginamąjį indeksą – pensijų kaupimo bendrovės pasirinktą rodiklį, su kuriuo būtų lyginamas pensijų fondo veiklos rezultatas (investicijų grąža). Jis taip pat turėtų būti įtrauktas į pensijų kaupimo bendrovės veiklos ir finansinės būklės ataskaitą. Pensijų fondo palyginamasis indeksas būtų pasirenkamas atsižvelgiant į fondo investavimo strategiją. Tokio indekso egzistavimas pagerintų visuomenės švietimą investicijų klausimais bei paskatintų pensijų kaupimo bendroves kuo efektyviau valdyti žmonių kaupiamas lėšas.