Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo parlamento laikinosios tyrimo komisijos suabejojo, ar jos gali tęsti darbą
Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl Seimo laikinųjų tyrimo komisijų veiklos tam tikrų apribojimų sukėlė sumaištį parlamente. Teisininkų paprašyta skubiai pateikti savo išvadas, kaip šiuo metu dirbančioms komisijoms derėtų reaguoti į tokį KT sprendimą. Nuo to priklauso trijų komisijų tolimesnis darbas, taip pat vienos jau patvirtintos ir Seimo pritarimo laukiančios ankstesnės komisijos išvados.
Nagrinės teisininkai
Pagal Seimo Statutą, visi KT nutarimai, susiję su įstatymais, turi būti išnagrinėti parlamento Teisės departamento specialistų. Jie, susipažinę su Konstitucijos sargų pareikšta nuomone, pateikia konkrečias išvadas, ką derėtų keisti veikiančiuose įstatymuose, taip pat organizuojant Seimo darbą. Vėliau šios rekomendacijos įforminamos įvairių teisės aktų pakeitimais.
Seimo teisininkai vakar jau ėmėsi nagrinėti KT sprendimą, kuriame ypač detaliai išaiškinta, kas galima ir kas ne parlamento laikinosioms tyrimo komisijoms. KT nurodė, kad kai kurių klausimų tokios komisijos negali nagrinėti, jos taip pat neturi kištis į operatyvinių veiklos subjektų tyrimus, įskaitant ir ikiteisminius. Nustatyti ir kai kurie kiti papildomi apribojimai.
Seimo Teisės departamento vadovas Andrius Kabišaitis kol kas susilaiko nuo bet kokių komentarų šiais klausimais. Jis ragina sulaukti teisininkų konkrečių išvadų ir rekomendacijų, kaip turėtų elgtis šiuo metu dirbančios Seimo komisijos. Toks paaiškinimas turėtų pasirodyti per artimiausias kelias dienas arba savaites.
Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas teigė, kad nuo Teisės departamento išvadų priklausys, kaip bus elgiamasi kiekvienu konkrečios laikinosios komisijos darbo atveju – gali būti koreguojami joms užduoti klausimai, nustatytos kitokios tyrimo kryptys, prailginti darbo terminai, bet gali būti ir nieko nekeičiama, jeigu KT išvada, Seimo teisininkų nuomone, nesusijusi su tos komisijos veiklos objektu. „Teisės departamentas turėtų įvertinti visų Seimo sudarytų institucijų veiklą, tarp jų – ir laikinųjų komisijų, ir, sutinkamai su KT nutarimu, pateikti išvadas”, – po Seimo valdybos posėdžio žurnalistams sakė V.Muntianas.
Žada tęsti darbą
Spėjama, kad KT sprendimas gali neleisti laikinosios komisijos statusą gavusiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) aiškintis Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno Vytauto Pociūno išsiuntimo į Baltarusiją, kur jis vėliau žuvo, aplinkybių.
Tačiau, pasak NSGK vadovo Algimanto Matulevičiaus, būtent tai, jog tyrimą pradėjo ne komisija, o komitetas, kelia abejonių, ar šiam tyrimui galioja KT išaiškinimas. Anot parlamentaro, visą VSD veiklą baigiantis tirti NSGK, nesirengia „apkarpyti” išvadų projekto pagal KT išaiškinimą. Pasak A.Matulevičiaus, KT išaiškinimas paskelbtas tyrimui jau pasibaigus, be to, išaiškinimas taikomas laikinosioms komisijos, tuo tarpu NSGK – nuolat veikiantis komitetas.
„Kaip gali nuolat veikiantis komitetas vadovautis išaiškinimu dėl komisijų? Mes ne laikinoji komisija, beje, dėl laikinųjų komisijų kūrimo aš visuomet buvau prieš. Yra komitetai ir turi daryti savo darbą. Mūsų tyrimas jau baigtas, mes rašome išvadas, KT išaiškinimas, mums netgi jei tiktų, būtų pavėluotas”, – vakar ryte po komiteto posėdžio žurnalistams sakė A.Matulevičius. „Mūsų nuomone, jeigu nebus paaiškinta kitaip, tai tikrai neliečia tiesiogiai veikiančio komiteto. Jei tai komitetą liestų, tuomet iškyla labai rimtas parlamentarizmo pagrindų klausimas Lietuvoje”, – pridūrė jis.
Sprendimo sau netaiko
Po KT išaiškinimo nežinia, ar darbą tęs kita, tik prieš kelias savaites Seime sudaryta komisija, kuriai pavesta aiškintis VSD buvusio pareigūno Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovo Juliaus Sabatausko teigimu, KT paskelbus išaiškinimą, komisijos turėtų atsisakyti išvadų formulavimo dėl užduočių, kurios, pagal išaiškinimą, pavestos prieštaraujant Konstitucijai. Pasak J.Sabatausko, dėl komisijos J.Abromavičiaus žūčiai tirti, kadangi dauguma klausimų susiję su ikiteisminio tyrimo medžiaga, Seimas klausimus arba turėtų performuluoti, arba tyrimo turėtų būti apskritai atsisakyta.
Bet komisijos pirmininkė Loreta Graužinienė įsitikinusi, kad komisijos tyrimo objektas su ikiteisminio tyrimo medžiaga nesusijęs: „Byla nutraukta, tai jau visai kiti procesiniai veiksmai”. Ši komisija užvakar susirinko į pirmąjį posėdį, kuriame buvo susitarta dėl darbo reglamento.
KT išvada gali liesti ir šiuo metu dar dirbančios koncerno EBSW veiklą tiriančios Seimo laikinosios komisijos vykdomą tyrimą. Bet šios komisijos pirmininkas Algis Rimas „Kauno dienai” tvirtino susidaręs įspūdį, kad šios komisijos tyrimo objekto naujausias KT sprendimas neliečia. „Iš pirmo žvilgsnio neatrodo, kad mus tai liestų. Bet turime gerai išsinagrinėti Teismo išvadą, turime padiskutuoti apie jas savo komisijos posėdyje ir, be abejo, turime sulaukti teisininkų paaiškinimų, ar tikrai nieko neturime keisti savo komisijos veikloje”, – teigė jis.
Atidės priėmimą
Socialdemokratas J.Sabatauskas sakė, kad naujausias KT sprendimas gali lemti darbą jau baigusios komisijos, tyrusios bendrovės „Alita” privatizavimą, išvadų likimą.
Buvo numatyta, kad jau šiandien Seimo plenariniame posėdyje bus tvirtinamos šios komisijos išvados. Bet socialdemokratų pastangomis šis klausimas gali būti išbrauktas iš darbotvarkės, kol teisininkai neišaiškins, kaip derėtų elgtis su šiuo tyrimu.
Prezidentas Valdas Adamkus, paprašytas pakomentuoti KT sprendimą, pareiškė manąs, kad Seimas ir visos jo komisijos turi nuspręsti, kaip reaguoti į Teismo nutarimą. „Čia jų apsisprendimas. Manau, kad jie turi tą sprendimą, jie turi tuo vadovautis, jie atitinkamai ir pasielgs”, – sakė V.Adamkus. Kartu jis pridūrė, kad VSD veiklą tiriantis NSGK turi „taip pat intensyviai baigti darbą, kurį pradėjo, ir pateikti savo išvadas”.
Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas pareiškė esantis patenkintas KT išaiškinimu dėl parlamentinių komisijų: „Manęs nenustebino Teismo sprendimas. Mano požiūriu jis yra teisingas, bet ar dabar jis galioja jau esamoms komisijoms, – čia jau kitas klausimas”.