Tik psichikos ligoniui padarius sunkų nusikaltimą užverda diskusijos, kas svarbiau: žmogaus teisės ar visuomenės saugumas.
Priverstinai gydyti psichikos ligonį, jei jis nekelia grėsmės sau ir aplinkiniams, medikai negali.
Tai žmogaus pasirinkimo teisė, bet psichikos ligonis paprastai nekritiškas savo ligos atžvilgiu, sirgdamas jis negali objektyviai vertinti savo būklės.
Dalis visuomenės vis dar įsitikinusi, kad psichikos ligoniai turi būti izoliuoti. Ypač tokių nuomonių padaugėja, kai psichikos liga sergantis žmogus įvykdo nusikaltimą, pakelia ranką prieš jam artimus ir brangius žmones.
Nusikalsta rečiau
Prieš keletą dienų visuomenę sukrėtė šiurpi tragedija Kaune, kai namie buvo nužudyta devynmetė mergaitė. Jos kūne ekspertai nustatė daugybę durtinių ir pjautinių žaizdų krūtinėje.
Prekybos centre sužalotu kaklu ir rankomis rasta jos mama. Ji šiuo metu yra psichiatrų priežiūroje.
Yra žinių, kad moteris ir anksčiau buvo gydyta psichiatrijos ligoninėje. Kaimynai, mergaitės mokytoja tvirtina, kad tai buvo tvarkinga šeima, mama mylėjo savo dukrą ir rūpinosi ja. Pareigūnai tiria kelias nužudymo versijas, tarp jų – ir šeimos narių veiksmus.
Prieš keletą metų žinoma Lietuvos poetė Gražina Cieškaitė, sirgusi psichikos liga, nužudė savo tėvą, kuris rūpinosi ja visą gyvenimą.
Lietuvą sukrėtė ir šiurpi tragedija Utenoje. Uteniškė 51 metų Regina G. nužudė dvidešimtmetį savo sūnų. Panevėžio apygardos teismo nutartimi ji buvo išsiųsta į psichiatrijos ligoninę, sustiprinto stebėjimo skyrių, kur jai taikytas priverstinis gydymas. Regina psichikos liga sirgo ne vieną dešimtmetį. Ligai paaštrėjus moteris tapdavo ypač agresyvi, pradėdavo kliedėti, matyti haliucinacijas. Nelaimės būtų išvengta, jei ji būtų laiku gydyta psichiatrų.
„Psichikos ligoniai nusikalsta rečiau nei sveikieji. Smurtinių nusikaltimų, žmogžudysčių yra daug, bet tik pavieniais atvejais juos padaro psichikos ligoniai”, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) konsultantas psichiatrijai, Kauno medicinos universiteto (KMU) Psichiatrijos klinikos gydytojas psichiatras docentas Benjaminas Burba.
Tačiau sunkų nusikaltimą padarę sveikieji baudžiami ir izoliuojami nuo visuomenės, o psichikos ligomis sergantieji kažkuriam laikui patenka į gydymo įstaigą.
Psichozė gali būti labai ūmi
Psichiatrai galėtų pateikti daug pavyzdžių, kai dėl psichikos ligos klaidingai vertinantys save ir aplinką ligoniai atsisako gydytis. Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas ir Civilinis kodeksas numato, kad prievarta galima gydyti tik tada, kai žmogus pavojingas sau, aplinkiniams ar turtui. Žmogaus teisių principais grįstos tokios teisinės normos egzistuoja visame Vakarų pasaulyje.
Tai pažangu, nepaminamos psichikos ligonio teisės ir laisvės, sumažėja galimybių piktnaudžiauti, tačiau, antra vertus, esant sudėtingai biurokratinei psichikos ligonio priverstinės hospitalizacijos sistemai, klaidos turbūt neišvengiamos. Juo labiau kad atsisakiusio gydytis ligonio psichikos sveikata dažnai blogėja, nes liga progresuoja, artimieji jo įtikinti kreiptis į medikus neįstengia ir negydomų ligonių būklė gali tapti didžiulės tragedijos priežastimi.
„Įstatymas reglamentuoja psichikos ligonio priverstinį guldymą į ligoninę, tačiau ambulatorinėje grandyje yra problemų. Jei ligonis nesutinka būti gydomas, psichiatras neturi jokios veiksmų laisvės. Viskas priklauso nuo asmens sutikimo arba nesutikimo. Psichiatras jo net konsultuoti negali, – tvirtina Kauno apskrities ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės direktorės pareigas laikinai einanti Zita Liubertienė. – Būna atvejų, kai mes aiškiai matome psichozinį sutrikimą ir tokiam asmeniui siūlome pasitikrinti sveikatą, gydytis, tačiau jis kategoriškai atsisako tai daryti. Bandome būdais keliais spręsti tokius klausimus, bet tai yra labai sunku. Juo labiau kai matome, kad asmuo gali būti pavojingas ir jo veiksmai neprognozuojami, nes yra haliucinacijos, kliedesiai. Negalime visko numatyti”.
Z.Liubertienė pažymi, kad nelaimių atsitikdavo ir tais laikais, kai nebuvo Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo.
„Niekas negali garantuoti, kad tokios nelaimės neįvyks, nes psichozė gali būti labai ūmi. Ligoniui psichikos sutrikimo būsena gali išsivystyti per kelias valandas ir jis, vadovaujamas kliedesių, haliucinacijų, galbūt atliks kažkokį pavojingą veiksmą, kurio niekas negalės nuspėti. Ligos atkrytį prognozuoti kartais būna labai sunku, dažnai neįmanoma”, – sakė Z.Liubertienė.
Nors situacija gana sudėtinga, tačiau, pasak Z.Liubertienės, grįžti atgal į tuos laikus, kai žmogaus sutikimo nebuvo klausiama, nebeįmanoma, nes turi būti ginamos ir psichikos ligonių teisės.
Žmonės turi turėti tam tikrą pasirinkimo laisvę, bet, kita vertus, Ženevos konvencija paciento teises gina labiau nei visų sveikųjų.
Prievarta nepriimtina
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovė Danutė Kašubienė kategoriškai nesutinka su priverstiniu psichikos ligonių gydymu, išskyrus tik ypatingas situacijas.
„Jei valstybė skirtų daugiau lėšų bei dėmesio ir psichikos sutrikimų turintiems žmonėms būtų pakankamai dienos centrų, socialinių paslaugų, tragiškų nelaimių, kai nusikalsta psichikos ligonis paūmėjus ligai, galbūt būtų mažiau, – sakė Danutė Kašubienė. – Jei psichikos sutrikimų turintys žmonės nuolat lankytųsi tokiuose centruose, jie būtų tarp žmonių, centrų darbuotojai matytų, ar jų sveikatos būklė gerėja, ar blogėja”.
Be to, psichikos ligonius, pasak D.Kašubienės, reikia ne tik gydyti vaistais, bet ir suteikti jiems daugiau paslaugų: psichosocialinės reabilitacijos, psichologų konsultacijų, kad ligonis būtų integruotas į visuomenę.
Artimiausiu metu Seime bus svarstoma Lietuvos psichiatrijos strategija.
„Ją patvirtinus bus rengiamas priemonių planas ir įstatymo pakeitimai, kad būtų aiškiai funkcionuojanti sistema, galinti padėti šeimai, – sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Dangutė Mikutienė. – Labai skaudu, kai atsitinka nelaimės ir psichikos ligonis nužudo artimą žmogų. Siekiant tokių atvejų išvengti, turi aktyviai dirbti socialinės, psichologinės, vaikų teisių tarnybos, mokyklų psichologai. Jei pastariesiems vaikas sako, kad mama ar tėtis keistai elgiasi, informacija nedelsiant turi būti perduodama šeimos gydytojui ir šeima turi būti stebima. Jei reikia, būtina suteikti jai psichologinę konsultaciją ar kitokią pagalbą. Jei būtų sukurta pagalbos šeimai sistema, artimieji ateitų pasikalbėti apie keistą ligonio elgesį.
Apverktina ligoninių būklė
Ilgus dešimtmečius Lietuvos psichiatrijai tiesioginę įtaką darė totalitarinės sistemos, Lietuvos psichiatrija šiandien keičia tradicinį požiūrį, padeda visuomenei išsivaduoti iš mitų ir dogmų apie psichikos sutrikimus ir psichikos ligonius.
Nepaisant to, nemažai žmonių nenori gydytis dėl psichiatrų ankstesnio įvaizdžio, kai šių specialistų rankomis būdavo susidorojama su kitaip manančiaisiais.
Valstybė psichikos ligoniams gydyti, reabilitacijai skiria pernelyg mažai dėmesio ir lėšų. Kai kurių psichiatrijos ligoninių būklė apgailėtina: pastatai apgriuvę, patalpos seniai matę remontą.
„Mūsų ligoninės išvaizda – apverktina. Sąlygos joje labai blogos, ir man gėda kam nors rodyti mūsų gydymo įstaigą, nes ji neatitinka šiuolaikinių psichiatrijos reikalavimų”, – sakė Psichiatrijos ligoninės direktorės pareigas laikinai einanti Zita Liubertienė.