Šiandien Lietuvoje minima Kariuomenės diena

Lapkričio 23 d. Lietuvoje minima kariuomenės diena. Nors patys darbai kalba už save, tačiau kariuomenės diena – gera proga stabtelėti ir apžvelgti šiemet jau nuveiktus darbus. O metai šie – itin aktyvūs kariuomenei: dalyvauta įvairiose tarptautinėse misijose, pradėti nauji įsigijimų projektai, sėkmingai tęsiama kariuomenės plėtra bei integracija į NATO struktūras.

Tarptautinėse operacijose

Toliau sėkmingai buvo tęsiamas karių dalyvavimas tarptautinėse operacijose Afganistane, Irake, Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Gruzijoje. Iš viso šiuo metu misijose dalyvauja daugiau nei 220 karių iš Lietuvos.

Lietuvos kariai, praėjusias metais pradėję vadovauti Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei, įrodė esą verti tokio pasitikėjimo. Su pavestomis užduotimis kariai susitvarkė puikiai. Saugumo situacija provincijoje stabili, užsitarnautas vietos gyventojų pasitikėjimas, palaikomi ryšiai su vietos valdžios administracija. Taip pat vykdyti įvairūs greitojo poveikio paramos projektai, pradėtas mažų hidroelektrinių statybos projektas. Provincijos atkūrimo grupės iniciatyva įkurtas Provincijos koordinavimo centras, kuris koordinuos už saugumą atsakingų struktūrų veiklą. Nuo misijos pradžios Lietuva į provinciją jau pritraukė apie 25 mln. litų paramos.

Dar labiau šiemet prasiplėtė Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose geografija. Metų pradžioje iš humanitarinės misijos nuo žemės drebėjimo nukentėjusiame Pakistane grįžo Lietuvos kariuomenės vandenvalos vienetas. Lietuvos kariai misijoje dalyvavo NATO greitojo reagavimo pajėgų sudėtyje. Du Krašto apsaugos ministerijos atstovai dalyvavo ES krizių valdymo misijoje Indonezijoje.

Integravimasis į NATO struktūras

Toliau sėkmingai integruojamasi į NATO struktūras. Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ buvo priskirta Danijos kariuomenės divizijai. Tai brigados kariams suteiks galimybę dalyvauti didesniuose nei iki šiol mokymuose, įgyti darbo su moderniomis ginkluotės ir valdymo sistemomis patirtį.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų minų paieškos ir naikinimo laivas „Kuršis“ (M51) prisijungė prie NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų junginio SNMCMG1.

Tęsiama Krašto apsaugos sistemos ir sistemos infrastruktūros plėtra

Baigta Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų reforma. Sumažinus rinktinių skaičių, savanorių pajėgos pertvarkytos taip, kad atitiktų modernios kariuomenės rezervui keliamus reikalavimus.

Specialiųjų operacijų junginys, kurio eskadronai 2002–2004 metais dalyvavo antiteroristinėje operacijoje „Tvirta taika“ Afganistane, pradėtas performuoti į vienas pirmųjų pasaulyje Specialiųjų operacijų pajėgas.

Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose NATO Saugumo investicijų programos ir Lietuvos biudžeto lėšomis baigta tvarkyti pagrindinė aerodromo infrastruktūra – rekonstruoti pagrindinis ir atsarginis kilimo-tūpimo takai.

Modernizuoti Karinių oro pajėgų orlaiviai – paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis Mi-8T ir lengvasis transporto lėktuvas L-410 UVP.

Lietuvos kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre pradėjo veikti modernus taktiko mokymo treniruoklis JCATS.

Pagalba šalies viduje

Lietuvos kariuomenė tęsė sausumos ir jūros išminavimą nuo užsilikusių karo sprogmenų, talkino gesinant gaisrus, ieškant dingusių žmonių, skubiai perskraidinant sužeistus gyventojus ir donorų organus, kartu su Šaulių sąjunga ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis rengė vaikų vasaros stovyklas.

Daugiau kaip šimtas karių iš įvairių dalinių bei du Karinių oro pajėgų aviatoriai su sraigtasparniais „Mi-8“ gegužę dalyvavo gesinant amžiaus gaisru pavadintą liepsnų siautėjimą Smiltynėje, Kuršių nerijoje. Karinių oro pajėgų įgulų sraigtasparniais perskraidinti donorų organai suteikė naują viltį keliems pacientams.

Kariuomenės išminuotojai per šiuos metus jau sunaikino apie 2000 sprogmenų, rastų įvairiose Lietuvos vietose. Pravieniškėse, Kauno rajone, išminuotojai sėkmingai sunaikino nuo II pasaulinio karo išlikusį minų lauką – 27 vokiškas minas. O vos prieš kelias dienas išminuotojai sunaikino daugiau kaip dvidešimt buvusiame Rūdninkų poligone rastų aviacinių bombų.

Įsigijimai

Pasirašyta sutartis su dėl trijų transportinių lėktuvų C–27J „Spartan“ įsigijimo. Specialius mokymus pilotuoti ir paruošti skrydžiams šiuos karinius lėktuvus Italijoje jau baigė 12 Lietuvos karinių oro pajėgų specialistų.

Lietuvos karinis laivynas pasipildė nauju laivu „Jotvingis“ (N-42) – iš Norvegijos įsigytas vadovavimo ir aprūpinimo laivas.

Specialiųjų operacijų junginį pasiekė Didžiojoje Britanijoje pagal specialų užsakymą pagaminti, specialiosioms operacijoms pritaikyti visureigiai „Land Rover Defender“.

Oro policijos misija

Tęsiama Šiaurės Atlanto Tarybos sankcionuota oro policijos misija Baltijos šalyse. Šiemet Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę saugojo Lenkijos, Turkijos ir Ispanijos karo aviatoriai, netrukus jau antrąkart misiją pradės Belgijos karių kontingentas. Misijoje dalyvaujančių karių rotacija šiemet pratęsta iki 4 mėnesių. NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis lapkritį lankydamasis Lietuvoje pabrėžė, kad Baltijos šalių oro policijos misija bus tęsiama ir po 2007 metų, iki kuomet šiuo metu yra suplanuotos sąjungininkų rotacijos.

Integruojantis į bendrą NATO oro erdvės gynybos sistemą, Lietuvoje pradėjo veikti bendras Baltijos valstybių Oro erdvės vadovavimo ir pranešimų centras, koordinuojantis NATO oro policijos misiją ir geriau užtikrinantis Baltijos regiono oro erdvės saugumą. Šis centras turės įgaliojimus, kilus reikalui, pakelti į orą NATO sąjungininkų naikintuvus.

80 000-asis šauktinis ir profesionali kariuomenė

Privalomąją pradinę karo tarnybą šiemet pradėjo 80 000-asis šauktinis. Iš viso šiuo metu privalomąją pradinę karo tarnybą atlieka maždaug 2 200 jaunuolių.

Šį rudenį taip pat pradėtos viešos diskusijos dėl perėjimo prie profesinės karo tarnybos Lietuvoje. Perėjimo galimybės pristatytos Vyriausybės nariams.

Dėmesys karių socialiniam aprūpinimui

Siekiant sustiprinti karių motyvaciją ir sustabdyti pastaruoju metu suintensyvėjusį profesinės karo tarnybos karių išėjimo iš tarnybos procesą, nuo spalio mėnesio vidutiniškai apie 24 proc. padidinti profesinės karo tarnybos karių atlyginimai.

Eiliniam – grandiniam tarnybinis atlyginimas didėja apie 14 proc., jaunesniajam seržantui – viršilai apie 26 proc., jaunesniajam puskarininkiui – vyresniajam puskarininkiui – apie 34 proc., leitenantui – kapitonui apie 36 proc., majorui – pulkininkui apie 16 proc., brigados generolui – generolui leitenantui apie 19 proc.

Valstybės istorijos paveldas

Daug dėmesio šiemet skirta ir valstybės istorijos paveldui. Kariuomenės ir visuomenės darbo grupė atkūrė viduramžių Lietuvos valstybės klestėjimo epochos – XIV a. Lietuvos kario ginkluotę ir aprangą. Remiantis išlikusiais istoriniais šaltiniais atkurtas visas XIV a. kario šarvų komplektas – kalavijas, kovinis peilis, kovinis kirvis, pėstininko skydas, šalmas, galūnių apsaugos, taip pat šarvai, vadinami žieduočiu ir kt. Šis, bendromis karių ir civilių pastangomis įgyvendintas projektas užpildė istorinių ir karybos žinių spragą, suteikė naują postūmį visuomenės pilietiškumui stiprinti.

Su Kultūros paveldo departamentu ir viešąja įstaiga „Kultūros ir paveldo išsaugojimo pajėgos“ Krašto apsaugos ministerija pasirašė sutartį dėl atlaso „Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (XIII-XVIII a.) įtvirtinimai“ išleidimo.

Krašto apsaugos ministerija savo žinion šiemet perėmė Vytauto didžiojo karo muziejų, vienintelį respublikinį karybos istorijos muziejų.

Karinį paveldą Europos paveldo dienose pristatė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas. Marijampolėje įsikūrusiame Vytenio batalione daug dėmesio skiriama istorinio karinio paveldo išsaugojimui – batalione devintus metus veikia karinis muziejus, restauruotos freskos, šiemet į Lietuvos kultūros paveldo sąrašą įtrauktas dalinio teritorijoje esantis ir bataliono prižiūrimas XIX a. pab. arklių maniežo pastatas.

Tarptautinės pratybos

Lietuvoje šiemet surengtos itin reikšmingos tarptautinės specialiųjų pajėgų pratybos „Dobilo raktas“ (angl. Shamrock Key), kuriose, be Lietuvos SOJ, dalyvavo specialiųjų pajėgų kariai iš JAV, Lenkijos, Norvegijos bei antiteroristiniai vienetai iš Latvijos ir Estijos. Pratybų metu buvo tobulinama NATO antiteroristinių vienetų sąveika. Tokios pratybos Lietuvoje surengtos pirmąkart.

Surengtos kelerios tarptautinės pratybos sausumoje ir jūroje – „Baltijos dvasia“, „Gintarinė jūra“, „Klevo skliautai“, „Baltijos lapė“. Jose Lietuvos kariuomenės junginiai ir vienetai stiprino bendradarbiavimo su NATO sąjungininkais gebėjimus, taikos operacijų įgūdžius, jūroje ieškojo ir neutralizavo pavojingus objektus.

Stiprinamas Baltijos šalių bendradarbiavimas gynybos srityje, aktyviai dalyvauta Europos saugumo ir gynybos politikoje

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai susitarė bendrai siekti, kad būtų priimtas ilgalaikis sprendimas dėl NATO oro policijos misijos virš Baltijos valstybių. Šalys sutarė siekti išlaikyti NATO oro policijos misiją iki 2018 m. ir ieškoti galimybių kartu įsigyti radarus, šarvuočius ir sraigtasparnius.

Lietuva kartu su Latvija, Lenkija, Vokietija ir Slovakija pasirašė susitarimą dėl bendros ES kovinės grupės steigimo. Ši kovinė grupė ES greitojo reagavimo pajėgose budės 2010 m. pirmąjį pusmetį. Lietuva grupei priskirs maždaug 200 karių – pėstininkų kuopą, logistikos, medicinos ir karo policijos elementus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.