Jūreivius virėjus Lietuvoje ruošia tik viena mokymo įstaiga – Klaipėdos laivininkų mokykla. Esant bendrai jūrininkų mažėjimo tendencijai, kokų trūkumu labai nesiskundžiama.
Turint omenyje tokius specifinius virėjo profesijos ypatumus kaip nuolatinį karštį bei darbą stovint ir įsivaizduojant, jog laive, pavyzdžiui, per štormą, gaminti valgį dar sunkiau, kyla klausimas, kaip ir kokie žmonės tampa laivo virėjais.
Virėjas – irgi jūreivis
Klaipėdos laivininkų mokykla jau nuo 1983 m. pradėjo ruošti virėjus-kepėjus dirbti laivuose, o nuo 1996 m. – specialistus pagal jūreivio virėjo mokymo programą. Pasak mokymo įstaigos vadovybės, tai gana populiari specialybė, atsižvelgiant į tai, kad norinčiųjų įgyti jūreivio profesiją ir taip mažėja. „Žmonės dabar geriau renkasi statybas, važiuoja į užsienį dirbti, tad čia daugiausiai stoja tie, kurie tęsia savo tėvų – jūrininkų – tradicijas”, – mano Klaipėdos laivininkų mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Vytautas Rutkauskas ir praktiniam mokymui Jurijus Anisimenko.
Pasak jų, jūrininko virėjo specialybė yra universali, įgijęs ją asmuo gali dirbti ir laive, ir sausumoje. Pirmiausia jis yra laivo įgulos narys ir turi mokėti atlikti įvairias denio įrangos priežiūros užduotis, išmanyti vairininko darbą, kaip naudotis gelbėjimo priemonėmis, Tarptautines laivų eismo taisykles, laivybos pagrindus, navigacinius jūros ir kranto įrenginius, laivo sandarą, įrangą ir reikmenis.
Tačiau, be visų jūrininko pareigų, kurias privalo gebėti atlikti laivo įgulos narys, šios kategorijos specialistas turi išmanyti maisto produktų gaminimo, apdorojimo ir laikymo technologijas. Prižiūrėti inventorių ir patalpas, kuriose gaminamas maistas.
Specialistų minima ir maitinimo laive specifika – kiek skiriasi maistas nuo gaminamo sausumoje (vitaminų kiekis, kaloringumas), žinoma, darbo sąlygos ir ypatumai. Virėjas jūreivis turi sugebėti dirbti audros metu, išmanyti kitų šalių virtuves, maitinimo specifiką šiaurės platumoje bei tropinėje juostoje, mat, pasak J. Anisimenko, įguloje gali būti ir kitataučių arba pats virėjas dirbti užsienyje. „Ypač to naudą pajutome, kai mūsų mokiniai pradėjo dirbti Olandijos laivuose”, – sako direktoriaus pavaduotojas.
Klaipėdos laivininkų mokyklos auklėtiniai praktiką atlieka ugdymo įstaigos valgykloje, laboratorijose, visuomeninio maitinimosi įstaigose ir įvairios paskirties laivuose. Manoma, kad jų įsidarbinimo perspektyvos yra geros, kadangi jūrininkai ruošiami pagal tarptautinius reikalavimus, jie gali dirbti ne tik Lietuvos Respublikos laivuose, bet ir užsienio.
Virėjų kaita nesiskundžia
Vis dėlto realiai laivų virėjams reikalavimai nėra tokie dideli. Pasak AB „Lietuvos jūrų laivininkystė” Personalo tarnybos inspektoriaus Aleksandro Skačkovo, būtini dalykai kokui yra maisto ruošimo darbuotojo pažymėjimas, baigti SOLAS kursai ir jūrininko knygelė.
Ar sunku dabar rasti tokį specialistą, A. Skačkovas negalėjo atsakyti, mat jų bendrovėje jau dešimt metų virėjai nesikeičia. „Žmonės dirba gerai, niekur nebėga, tad problemų neturim”, – džiaugėsi inspektorius. Jis prisiminė, kad kažkada yra buvę jūrininkų nepasitenkinimo virėjų darbu, bet tai, pasak jo, skonio dalykas ir kam iš to daryti problemą.
„Kad viską neskaniai darytų ir specialiai „tručytų” žmones, tai taip nėra. Galų gale darbo sutartys terminuotos, tad po 5-6 mėnesių galima ir atsisveikinti”, – svarstė A. Skačkovas.
Valgiaraštis sudaromas Vilniuje
Lietuvos karinių jūrų pajėgų (KJP) laivuose dirbantiems virėjams reikalavimai yra panašūs, tačiau, be maisto ruošimo specialisto pažymėjimo, jie dar turi būti ir kariškiai.
„Didelės problemos dėl karo laivų virėjų nėra, nemažai jų dirba jau daug metų, o jei kas nors išeina, į jo vietą stoja naujas”, – pasakojo KJP vado padėjėjas viešiesiems ryšiams vyresnysis leitenantas Ramūnas Kažerskas.
Pasak jo, jų virėjams daug galvoti dėl valgiaraščio nereikia, mat jis sudaromas Vilniuje. Žinia, šią vasarą krašto apsaugos ministro įsakymu yra patvirtinti krašto apsaugos sistemos padalinių karių ir Karo akademijos kariūnų valgiaraščiai. Tai reiškia, kad visi kariai – ir profesinės karo tarnybos, ir šauktiniai – išskyrus lakūnus ir karius pratybose – tą pačią mėnesio dieną valgo tuos pačius patiekalus. Šitaip siekiama, kad visos kariuomenės visi kariai gautų vienodai gerą maistą, o kareiviška košė dabar verdama tik tuomet, kai reikia pavaišinti didelių visuomeninių švenčių dalyvius.
Sudarant bazinį kario valgiaraštį atsižvelgiama į fiziologinius poreikius skirtingu sezono metu. Šaltuoju metų laiku kariams pateikiama daugiau karštųjų patiekalų, o šiltuoju – daugiau ir įvairesnių daržovių, vaisvandenių.
Be to, pasak R. Kažersko, laivų virėjai turi specialią patiekalų knygą, kurioje nurodoma, kokie produktai sudaro tam tikrą patiekalą. „Tad kūrybinė maisto ruošėjo laisvė ribota, jis nebent gali savo nuožiūra paįvairinti gaminius prieskoniais, gražiau paserviruoti stalą, – mano KJP atstovas spaudai. – O su vegetarais, tiesą sakant, KJP laivuose susidurti neteko.”
Su vegetarais nežaidžia
Penkerius metus KJP laivuose virėju dirbęs Mindaugas Norkus pasakojo baigęs Klaipėdos turizmo mokyklą bei įgijęs virėjo-konditerio specialybę. Iš pradžių kiek padirbėjęs uostamiesčio kavinėse iškeliavo į KJP atlikti privalomosios karo tarnybos laive. „Baigęs pateikiau prašymą dirbti čia virėju ir buvau priimtas. Dabar jau neįsivaizduoju, kad galėčiau virėju dirbti ne laive”, – sako M. Norkus, neturintis problemų dėl jūros ligos.
Pasak jo, čia labai svarbu mokėti sugyventi su įgula, įdėti į savo darbą širdies. „Stengiesi, kad žmonėms patiktų, pavyzdžiui, padarai kokį skanesnį padažą ar papildomą priedą. Nors būna momentų, kai nori padaryti gerai, bet nepavyksta. Šiaip virtuvėje padeda ir šauktiniai, tačiau jei gamini ką sudėtingesnio, tai jau pats padarai, nes šie gali ir nesugebėti. Tiesą sakant, karinėse struktūrose virėjai gali ir į galvą gauti, jei neskaniai pagamins. O su vegetarais nežaidžiam, – nenori – nevalgai”, – pasakojo, ko gero, visuose KJP turimuose laivuose spėjęs padirbėti vaikinas.
Kaune baigė kursus
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos gelbėjimo laivo „Šakiai” vyriausiasis virėjas Donatas Kumštaitis laivuose dirba apie penkerius metus su pertraukomis. Įdomu tai, kad vyriškis yra baigęs Žemės ūkio akademiją ir apie 15 metų išdirbęs šioje srityje. Kadangi mėgo gaminti valgį, Kaune baigė virėjų kursus bei įsidarbino gaminti maisto žvejybos laivyne, teko pavirėjauti ir užsienio laivuose.
Vėliau, pasakojo D. Kumštaitis, buvo pakviestas į „Šakius”. „Buvo girdėję, kad skaniai gaminu, o ir dirbti prie kranto geriau nei išplaukti keliems mėnesiams į jūrą. Be to, kolektyvas geras”, – džiaugėsi virėjas, netingintis ir laive esantiems vegetarams ko nors specialiai pagaminti.