Trečdalis gyventojų santaupų neduoda jokios naudos

Bankininkų teigimu, lietuviai iki šiol neturi teisingos taupymo sampratos ir taupymo kultūros, kuri galėtų padėti bent jau neutralizuoti infliacijos poveikį.

„Hansabanko” Investicijų valdymo tarnybos vadovės Eglutės Bivainienės teigimu, pernai metų pabaigoje vienam Lietuvos gyventojui teko 1 830 eurų finansinio turto, tuo tarpu Estijoje – 2 620 eurų. Prognozuojama, kad šių metų pabaigoje Lietuvoje šis rodiklis padidės iki 2 200 eurų. Tuo tarpu dar 2003-iaisiais senųjų Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis buvo 41,6 tūkst. eurų vienam gyventojui.

„Hansabanko” Klientų departamento vadovo Vitalijaus Rancevo teigimu, statistika rodo, kad pastaruoju metu sąskaitose pinigų daugėja, tačiau žmonės nežino, kaip juos naudingai investuoti ir lėšos paprasčiausiai laikomos einamosiose sąskaitose, kur net nemokamos palūkanos. Taip saugoma trečdalis pinigų. Terminuotųjų indėlių, už kuriuos mokamos palūkanos vos kompensuoja infliaciją, sąskaitose laikoma 35 proc. fiziniams asmenims priklausančių pinigų. Tuo tarpu senosiose ES šalyse einamosiose ir terminuotų indėlių sąskaitose laikoma tik trečdalis pinigų.

„Pastebime klaidą, kad kai žmogus ryžtasi investuoti, tai investuoja į akcijas, o ne į investicinius fonus, kaip reikėtų daryti pradedančiajam”, – sako V. Rancevas.

„Hansabanko” duomenimis, į akcijas ir obligacijas šiuo metu yra investuota 13,4 procento, o investiciniuose fonduose laikoma tik 3,3 procento gyventojų santaupų.

E. Bivainienė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad grynieji pinigai Lietuvoje sudaro net 10 proc. gyventojų finansinio turto, kai senosiose ES šalyse ir Estijoje – tik 2 proc.

Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai tampa finansiškai pajėgesni – 62 proc. namų ūkių lieka pinigų po būtinųjų išlaidų. Tačiau apie 60 proc. žmonių pinigus laiko „kojinėje” arba einamojoje sąskaitoje banke.

Pasak bankininkų, kiekvienas dirbantis žmogus turėtų taupyti lėšas II ir III pakopos pensijų fonduose, nes dabar valstybės pensija neviršija 25-40 proc. buvusių pajamų, nors norint užsitikrinti gyvenimo kokybę išėjusius į pensiją reikia turėti pajamų, prilygstančių bent 70 proc. buvusio atlyginimo.

Kaupti pinigus senatvei pensijų fonduose esą skatina ir valstybės politika. Įstatymais valstybė garantuoja 12 proc. prieaugį – dabar gyventojų pajamų mokesčio lengvatos dėka grąžinama 27 proc. į III pakopos pensijų fondus sumokėtos sumos, o atsiimant lėšas bus nuskaičiuotas 15 proc. mokestis tik nuo įmokėtos sumos.

Specialistai akcentuoja, kad taupyti pinigus pensijų fonduose reikėtų pradėti kuo anksčiau, nes naudą kiekvienais metais pradeda nešti ir per ankstesnį laikotarpį uždirbti pinigai.

„Jei lieka pinigų investavus į pensijų fondus, norintiems investuoti didesnę sumą 1-3 metams ir uždirbti daugiau nei „duoda” terminuotasis indėlis, patariame rinktis investicinį indėlį. Toks pasirinkimas eliminuoja riziką dėl galimų neigiamų tendencijų akcijų rinkose. Taupantiems mažomis sumomis tiktų periodinis investavimas į fondų fondus”, – pataria E. Bivainienė.