Šaltalankis – tai dygliuotas dekoratyvus iki 5 metrų aukščio medelis ar krūmas. Vaisiai – sultingi, geltoni arba oranžiniai mėsingi kaulavaisiai, tankiai aplipę šakeles. Jie vartojami vaistams ir renkami rudenį arba žiemą. Po pirmųjų šalnų uogos būna saldžiai rūgščios, lengviau atsiskiria nuo šakelių. Užšaldytos uogos gerai išsilaiko, nepraranda gero skonio bei gydomųjų savybių. Išlieka minkštos dėl to, kad jų minkštime gausu aliejaus.
Šaltalankio uogos – polivitaminų ir kitų vertingų biologiškai aktyvių junginių šaltinis. Sušaldytose ir sutrintose uogose vitaminai ir kitos naudingos medžiagos išlieka iki pavasario. Jo vaisiuose yra daug vitamino C, kuris gerai išsilaiko perdirbtuose vaisių produktuose, nes nėra jį skaldančių fermentų. Taip pat yra vitaminų P, B1, B2, K, E, folio rūgšties, karotino, cholino, fosfolipidų, triterpeninių junginių, angliavandenių, organinių rūgščių – obuolių bei vyno; mineralinių druskų, mikroelementų: kobalto, nikelio, mangano, geležies, fosforo; rauginių ir kitų veikliųjų medžiagų. Šaltalankio uogose esantys biologiškai aktyvūs junginiai veikia riebalų apykaitą, šalina iš organizmo cholesterolio perteklių, stabdo aterosklerozę (tai ypač svarbu vyresniems žmonėms); skatina virškinamojo trakto laikų sekreciją.
Iš šaltalankio uogų pagamintas aliejus padeda regeneruotis audiniams, greitina epitelizaciją, granuliacinio audinio augimą pažeistose odos ir gleivinės vietose. Jo aliejumi gydomi nudegimai, nušalimai, gerklės ligos, pragulos, spinduliniai odos pažeidimai. Jis taip pat vartojamas gydant ginekologines ligas. Kaip vidinis vaistas vartojamas sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, stemplės vėžiu.
Šaltalankis plačiai naudojamas kosmetikoje. Jo uogų nuoviras stiprina plaukus, o košelė maitina maitina ir atjaunina odą.
Šaltalankio uogų nepatartina vartoti sergant cholecistitu, esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui.
Naudinga gerti šių uogų sultis. Kadangi jos labai koncentruotos, reikia atskiesti virintu vandeniu ir pridėti medaus. Štai vienas iš sveikiausių receptų: 3 stiklinės sulčių, 50 g medaus, stiklinė virinto vandens, 1-2 stiklinės mėtų nuoviro. Viską sumaišyti ir laikyti šaltoje vietoje.
Aliejus yra pačiose uogose ir sėklose. Jį galima išgauti namų sąlygomis. Reikia kilogramą prinokusių uogų perrinkti, gerai nuplauti, nusausinti ant rankšluosčių, po to emaliuotame puode sutraiškyti mediniu šaukštu ir išspausti per marlę. Aliejui gaminti naudojama tai, kas lieka išspaudus sultis. Iš pradžių liekanas reikia gerai apdžiovinti ore, po to atviroje orkaitėje esant džiovinimo temperatūrai. Sumalti kavamale ir miltelius užpilti alyvų, kukurūzų ar sterilizuotu nerafinuotu saulėgrąžų aliejumi santykiu 1:2. Naudoti tik keraminius arba stiklinius indus. Mišinį laikyti tamsioje kambario temperatūros vietoje 3 savaites, dažnai pamaišant. Po to nupilti šaltalankių aliejų.
Prieš vartojimą aliejus nukošiamas, supilamas į tamsaus stiklo butelius ir laikomas vėsioje vietoje ne ilgiau kaip vienerius metus. Laikant šilumoje aliejus apkarsta. Ant likusių miltelių galima užpilti dar truputį aliejaus ir vėl palaikyti – tai bus jau antrarūšis šaltalankio aliejus, kuris tinka išoriniam naudojimui, tais atvejais, kai reikia suminkštinti odą, lūpas ir kt.
Šaltalankio aliejus gydo žaizdas ir malšina skausmą. Jį gerti labai naudinga nusilpusiems ligoniams – po arbatinį šaukštelį 2-3 kartus per dieną 15-20 min. iki valgio. Atlikti tyrimai rodo, jog šaltalankio aliejus trukdo išsivystyti aterosklerozei, mažina cholesterino kiekį kraujyje. Be to, pastebėta, jog vartojant šaltalankio aliejų dingsta stenokardijos priepuoliai, normalizuojasi arterinis spaudimas. Sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige po šaukštelį šaltalankio aliejaus rekomenduojama gerti 2-3 kartus per dieną 30 min. prieš valgį.
Šaltalankio aliejumi gydomi odos nudegimai, sunkiai gyjančios žaizdos ir nušalimai, pragulos. Jeigu jie atviri, pirmiausiai apiplaunami antiseptinėmis priemonėmis, truputį nusausinami, patepami aliejumi ir užrišami marle. Šaltalankio aliejaus gydomosios savybės pasireiškia tuo, kad jame yra biologiškai aktyvių komponentų. Smarkiai kraujuojant dantenoms reikia gerti daug šaltalankio sulčių.
Sergant avitaminoze patartina gerti šaltalankio sultis, skiestas vandeniu santykiu 1:3.
Užkietėjus viduriams, šaukštą šaltalankio sėklų užpilti 400 ml vandens, pavirinti ant silpnos ugnies 15-20 min. Gerti 3 kartus per dieną 10 min. prieš valgį.
Pradėjus plikti galvą reikėtų įtrinti šaltalankio uogų ir lapų nuoviru.