„Mes labai džiaugiamės, kad pagaliau patvirtintas Girulių detalusis planas,- sakė Melnragės ir Girulių seniūnė Vanda Dorčienė.- Laukėme jo net penkerius metus. Be detaliojo plano Giruliai negalėjo pajudėti iš mirties taško. Dabar atsirado ir viltis, ir galimybė, kad Giruliai taps šiuolaikine poilsiaviete, o ir seniai čia gyvenantiems žmonėms gyvenimo sąlygos pagerės”.
Pirklių kurortas
Girulių rajoną, kuris pokario metais buvo įtrauktas į Klaipėdos miesto ribas, 1863 metais iš valstybės išsinuomojo Klaipėdos pirkliai. Čia jie įsirengė kurortą. Ant kalvos buvo pradėtos statyti puošnios medinės vilos – 1923 m. jų buvo 17. Vilos buvo dviejų aukštų, su mansardomis, bokšteliais ir balkonais, pastatytos ant šlaito su terasomis į jūros pusę. Aplinkiniame miške pasodinta retų, Lietuvoje neaugusių medžių, nutiestas kelias į Melnragę.
1898 metais buvo pastatyta miško koplyčia (Waldkapelle). Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre nurodyta, jog Giruliuose yra vienos neveikiančios kapinės. Jokių tikslesnių duomenų ar atliktų tyrinėjimų dėl buvusių kapinių vietos nustatymo nebūta. Girulių teritorijos istorinę raidą detaliojo plano aiškinamajame rašte pristačiusių „Pamario projektų” architektų nuomone, galima tik daryti prielaidą, kad senosios kapinės galėjo būti šalia buvusiosios koplytėlės Girulių miške.
XIX a. pabaigoje nutiestas Klaipėdos – Bajorų geležinkelis. Pamariu per mišką palei kelią nutiestas ir specialus takas dviratininkams.
Gausėjant poilsiautojų, plėtėsi maitinimo ir pramogų objektų statyba. XX a. pradžioje Giruliuose buvo kurhauzas (Pamario g. 2), trys restoranai, pastatyta gydymo ir poilsio namų. 1911 m., minint 100 metų nuo karalienės Luizos mirties, Giruliuose (Pamario g. 4) buvo atidaryti poilsio namai vaikams ir suaugusiems, pavadinti karalienės vardu. Dabar čia – Klaipėdos vaikų tuberkuliozės ligoninė „Smiltelė”.
Ypač sparčiai Giruliai augo XX a. ketvirtąjį dešimtmetį. 1936 m. tarp geležinkelio ir jūros buvo suplanuotas naujas rajonas, kuriame iki 1939 m. spėta pastatyti 50 namų. Pusė jų buvo mūriniai. Prieš aneksiją Giruliuose gyveno apie 500 žmonių.
Po Antrojo pasaulinio karo Giruliuose jau veikė vaikų tuberkuliozės sanatorija, įvairių įstaigų ir organizacijų vaikų darželiai. Vasaros atostogų metu vaikus priimdavo ir kelios pionierių stovyklos.
1961 m. Giruliuose pastatytas radijo ir televizijos retransliatorių bokštas.
Melnragės ir Girulių seniūnijos duomenimis, Giruliuose šiuo metu gyvena apie 400 gyventojų, dauguma jų – pensininkai.
Poilsiavietė be rekreacinės infrastruktūros
Girulių detalusis planas, kurį Klaipėdos miesto tarybos nariai patvirtino gegužės mėnesį, apima rekreacines, gyvenamąsias, bendro naudojimo želdynų teritorijas, Pamario, Šlaito, Turistų, Palangos, Stoties, Vasarotojų, Rasytės gatvių infrastruktūros teritorijas, geležinkelį (registruoto sklypo dalį) su Girulių geležinkelio stotimi.
Pasak architekto Romo Gailiaus, nors Giruliai oficialiai yra miesto rekreacinė teritorija su 900 metrų ilgio pajūrio paplūdimiu, tačiau rekreacinė infrastruktūra čia nėra suformuota. Nėra sporto aikštynų, dviračių transporto infrastruktūros su aptarnavimo objektais, trūksta automobilių stovėjimo aikštelių poilsiautojams. Nėra rekreacinės paskirties žemės sklypų kempingams su tokias paslaugas teikiančių įmonių sudarytomis privalomomis sąlygomis maitinimo, higienos ir poilsio poreikiams tenkinti. Nėra ir gelbėjimo postų su reikalinga įranga. Nėra tualetų (esančius galima tik išvietėmis vadinti), dušų, dviračių saugojimo įrenginių, paplūdimio inventoriaus nuomos punktų. Iki šiol nepasirūpinta, kad poilsiautojai paplūdimiuose turėtų geriamojo vandens.
Nors planuotoje Girulių teritorijoje yra pakloti ir eksploatuojami magistraliniai vandentiekio, buitinių nuotekų, ryšių tinklai, dujotiekis, elektros ir gatvių apšvietimo tinklai, iki šiol nebuvo lietaus nuotekų tinklų.
Iš miesto centro į Girulius galima patekti vienintele dviejų eismo juostų (C2 kategorija) Pamario gatve. 1997 metais patvirtintame Klaipėdos miesto bendrajame plane buvo numatyta B2 kategorijos gatvė, kuria pro Labrenciškes būtų galima patekti į Girulius, tačiau ji dar net neprojektuojama.
Išlaikys tradicinę architektūrą
„Pamario projektų” architektai Girulių detalųjį planą parengė atlikę išsamią planuojamos teritorijos analizę, atsižvelgę į esamą jau susiformavusį užstatymą bei Girulių, kaip miesto rekreacinės zonos, ypatumus. Laisvo valstybinės žemės fondo žemėje suformuoti nauji rekreacinės ir gyvenamosios paskirties sklypai. Didžioji jų dalis toje teritorijoje, kur būta stadiono.
114 hektarų užimančioje suplanuotoje teritorijoje suformuoti 30 naujų žemės sklypų ir 18 žemės sklypų prie esamų pastatų: 11 gyvenamosios, 2 visuomeninės, 11 rekreacinės paskirties žemės sklypų; 4 žemės sklypai bendro naudojimo želdynams, 9 – miškų ūkio paskirties žemė, 1 sklypas komercinei paskirčiai ir 10 žemės sklypų suformuoti kaip infrastruktūros teritorijos – automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti bei inžinerinės infrastruktūros objektams statyti.
Ties Šlaito gatve suformuotas sklypas komerciniam ir visuomeniniam centrui, kitoje gatvės pusėje numatyta vieta bibliotekos ir bendruomenės namų statybai. Rekreacinės paskirties sklypuose numatyta įrengti kempingą, statyti gelbėjimo stotį, gaisrinės pastatą, poilsiautojų aptarnavimo objektus.
Detaliajame plane nurodyta, kad naujus pastatus bus privalu projektuoti išlaikant tradicinės regiono architektūros pobūdį ir formas, apdailos medžiagas. Pastatų aukštis privalės būti ne didesnis kaip 8 metrai, maksimalus aukštingumas – 2 aukštai su mansarda.
Siekiant išlaikyti istoriškai susiformavusį Girulių užstatymo charakterį bei išsaugoti gamtos erdves, planuojamoje teritorijoje nebuvo formuojami sklypai daugiabučiams bei daugiaaukščiams namams. Yra ribojamas ir užstatymo intensyvumas bei tankumas.
Rekreacinės paskirties sklypų savininkai ir naudotojai privalės įrengti paplūdimio rekreacinę infrastruktūrą, teikti dviračių laikymo, paplūdimio inventoriaus nuomos ir saugojimo, viešojo maitinimo ir kitas poilsiautojams reikalingas paslaugas.
Be to, kad detaliajame plane primenamos Girulių teritorijoje esančios kurortų, vandens telkinių, pajūrio juostos, Baltijos jūros kranto apsaugos zonos ir jose uždrausta veikla, atskirai akcentuojama, jog aptverti paplūdimio teritoriją draudžiama.
Naujo kelio teks palaukti
Rengdami Girulių detaliojo plano raidos programą, architektai daug dėmesio skyrė transporto organizavimui, tačiau ne viskas, ko buvo siekta, įtraukta į naująjį detalųjį planą.
Ir projektuotojai, ir patys giruliškiai labai norėjo, kad detaliajame plane būtų numatytas naujas kelias iš Labrenciškių per Girulius iki pat paplūdimių. Jį nutiesus, ženkliai sumažėtų transporto srautai Pamario gatve, kuri vienintelė jungia Girulius su Klaipėda. Projektuotojai kartu su urėdijos darbuotojais buvo parinkę trasos vietą, numatę, kur galėtų būti viadukas per geležinkelį. Tačiau C2 kategorijos gatvė, kuri būtų jungusi rytinius Klaipėdos rajonus su rekreacinėmis teritorijomis, į planuojamą teritoriją nebepateko. Viena priežasčių – įvairiausi jos galimo nutiesimo derinimai su visomis suinteresuotomis institucijomis būtų labai ilgai užsitęsę, kartu ir Girulių detaliojo plano tvirtinimas būtų nusikėlęs ilgesniam laikui. Tad dabar gatvės infrastruktūros teritorija pateikiama kaip planavimo pasiūlymas, ateityje reikės tikslinti perspektyvinės gatvės ir požeminio tunelio arba viaduko vietą per geležinkelį atskiru detaliuoju planu, prieš tai išnagrinėjus visus galimus variantus bei atlikus poveikio aplinkai vertinimą.
Atskiru detaliuoju planu teks spręsti ir Pamario gatvės rekonstrukciją. Kol kas prie šios gatvės numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikšteles bei išplėsti jau esančias.
Giruliuose planuojama nutiesti porą naujų gatvių, taip pat pratęsti Šlaito, Turistų, Palangos, Šilo gatves. Skautų gatvės atkarpą nuo Stovyklos gatvės ketinama skirti mišriam pėsčiųjų, dviratininkų ir šią zoną aptarnaujančių automobilių eismui. Šlaito gatvės akarpą nuo Pamario gatvės iki posūkio į kairę planuojama rekonstruoti į pėsčiųjų alėją, o per Pamario gatvę numatytas pėstiesiems ir dviratininkams skirtas tiltas. Tačiau šiuos Šlaito gatvės rekonstrukcijos bei stačios įkalnės „panaikinimo” darbus bus galima pradėti tik įrengus minėtąją naują C2 kategorijos gatvę.
Geležinkelį – atitverti
Detaliajame plane nurodyta, jog esą privalu atitverti geležinkelio atkarpą Girulių gyvenamojoje dalyje ir įrengti Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančias apsaugos priemones „nuo taršos bei triukšmo ir virpesių sklidimo grunte ir erdvėje”. Tų apsaugos priemonių giruliškiai prisibijo. Per šiuo metu esančią ir naikinti numatytą geležinkelio perėją vaikštantys Girulių gyventojai sakė nenorį atsidurti dar prastesnėje padėtyje, nei dabar yra Kretingos gatvėje gyvenantys klaipėdiečiai. Giruliškiai būgštauja, jog geležinkelininkai pirma aptvers bėgius, o tik paskui pradės galvoti, kaip gyventojams iš vienos į kitą Girulių dalį patekti.
„Kaip mes roposim per geležinkelį?”- šis klausimas dažniausiai skambėjo ir detaliojo plano viešųjų svarstymų metu. Todėl į detalųjį planą įtrauktas sprendinys „naikinant pervažą per geležinkelį užtikrinti pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimo galimybę tarp rytinės ir vakarinės Girulių rajono gyvenamosios dalies, įrengiant požeminę perėją”.
Girulių gyventojams pageidaujant, detaliajame plane taip pat nurodyta „ieškoti galimybės iškelti geležinkelį iš gyvenamosios Girulių rajono dalies”. Tačiau tokios galimybės ieškojimas – jau ne vien Klaipėdos savivaldybės kompetencija.
Į pageidavimus atsižvelgta
„Girulių gyventojai labai aktyviai dalyvavo detaliojo plano svarstyme,- sakė V. Dorčienė.- Rinkomės kelis kartus, diskutavome ir su meru, ir su kitais savivaldybės atstovais. Aš labai dėkinga architektams Romui Gailiui ir Rūtai Mosteikytei, kurie ne tik viską nuodugniai ir suprantamai žmonėms išaiškino, bet ir atsižvelgė į beveik visus gyventojų išsakytus pageidavimus.”
Pasak seniūnės, pagrindinis gyventojų pageidavimas buvo tai, kad, statant naujus pastatus, nebūtų niokojama gamta, kertami medžiai. Architektai gyventojams paprašius iš detaliojo plano net „išėmę” keletą statyboms skirti planuotų sklypų.
Giruliškių valia detaliajame plane atsirado papildomų visuomeninės paskirties sklypų, skirta vietos vaikų žaidimų aikštelei prie planuojamo statyti kempingo, įrašyti papildomi sprendiniai dėl susijusių su geležinkeliu problemų.
Džiugina seniūnę tai, kad, patvirtinus detalųjį planą, pagaliau bus galima pradėti bendruomenės namų statybą. O tokie namai giruliškiams verkiant reikalingi, nes, tarkim, susirinkimai įvairiausiais bendruomenei svarbiais klausimais iki šiol vykdavo atviroje geležinkelio stoties laukimo „salėje”.
V. Dorčienė itin džiaugiasi, kad naujasis detalusis planas padėjo išjudinti seniai Girulių gyventojams opų klausimą. Už geležinkelio gyvenantys giruliškiai iki šiol neturėjo nei vandentiekio, nei kanalizacijos. O dabar jau paskelbtas konkursas, su kurio laimėtoju bus pasirašyta sutartis ir pradėti kloti reikalingi inžineriniai tinklai.
„Dabar labai labai laukiam, kada paaiškės kelio iš Labrenciškių į Girulius likimas, – dalijosi lūkesčiais seniūnė.- Jo reikia ne tik tam, kad atsirastų dar vienas transporto koridorius į Girulius atvykstantiems poilsiautojams. Kelio reikia ir greitosios pagalbos, ir gaisrinės automobiliams. Ir tiems verslininkams, kurie statys čia kempingus, poilsines, kavines ir parduotuves. Juk kol kas susisiekimas su Giruliais – ne pats patogiausias.”
Sutikti giruliškiai nelabai noriai kalbėjo apie Girulių ateities perspektyvas. Tik nepanoręs prisistatyti ponas, sakęs čia gyvenantis beveik pusę amžiaus, tarstelėjo: „Planas tai labai geras. Tikrai. Tik ar jo bus laikomasi? Kol kas vos ne visur Giruliuose – kur tik nauja statyba, ten naujas jovalas… Šiuolaikiniams ponams jokie planai nei įstatymai negalioja”.
Livija Grajauskienė