Žemdirbius piktina išmokų dydis

Alytaus rajono žemdirbiai mano, kad lėšos, kurias valdžia numatė skirti kitų metų tiesioginėms išmokoms, yra per mažos, todėl išsiuntė piktą laišką aukščiausiems šalies vadovams

Per Alytaus krašto žemdirbių susirinkimą buvo susirūpinta, kad valstybės biudžeto projekte žemės ūkiui ir kaimo plėtrai numatytos lėšos yra gerokai mažesnės, negu leidžiama pagal susitarimą su ES. „Mūsų šalyje mokamos tiesioginės išmokos sudaro apie 73 proc. mokamų Lenkijoje, 47 proc. – Vengrijoje. Buvo išsiderėta ir žadėta, kad 2007-aisiais tiesioginės išmokos sudarys 70 proc. ES senbuvių lygio, tačiau jos numatytos tokios pat kaip 2006 metais”, – teigiama alytiškių kreipimesi.

Anot žemdirbių, turėtų būti nustatytas maksimalus tiesioginių išmokų dydis: už pasėlius ir gyvulius – 70 proc., už pieną – 100 proc. ES taikomo paramos lygio. „Reikalaujame, kad nebūtume visiškai žlugdomi ir gautume paramą už patirtus nuostolius bei mums priklausančias tiesiogines išmokas, kurios numatytos visose direktyvose. Reikalaujame vykdyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą”, – griežtai baigiamas kreipimasis.

Rado lėšų biudžete

„Liūdna, bet iš tikrųjų tiesioginės išmokos šiais metais bus mažesnės negu leistina, – pripažino Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas. – Tiesa, dabartinis rezultatas geresnis, nei galėjo būti. Nors galėjo nutikti ir taip, kad tiesioginės išmokos 2007-aisiais būtų buvusios mažesnės už šiemetes”.

Markauskas aiškino, jog iki 2007 metų tiesiogines išmokas sudarė joms skirtos ES ir Lietuvos biudžeto lėšos, taip pat 15 proc. ES kaimo plėtros fondui numatytų pinigų. Tačiau nuo 2007-ųjų šio fondo lėšų ES sprendimu nebegalima skirti tiesioginėms išmokoms.

Kad ateinančiais metais tiesioginių išmokų dydis išliktų bent toks pat kaip šiemet, Vyriausybė 2007 metų biudžete tam numatė 140 mln. litų. „Bet dalimi šios sumos bus padengiami iš ES kaimo plėtros fondo negaunami milijonai. Taigi tiesioginėms išmokoms iš valstybės biudžeto lieka 21 mln. litų. Negana to, kasmet didėja deklaruojamų pasėlių plotai ir auginamų gyvulių skaičius, tad realus tiesioginių išmokų dydis mažėja”, – kalbėjo Markauskas.

Nelygios sąlygos

Dzūkai sunerimę, kad išmokos Lietuvos ūkininkams, nors direktyvose jos numatytos 70 proc. ES senbuvių lygio, siekia tik apie 64 procentus. Augalininkyste besiverčiantiems ūkininkams 2006 metais buvo mokami 364 litai už hektarą, 2007-aisiais išmokos padidintos vos 9 litais, nors pagal ES normatyvus jos galėtų siekti 411 litų už hektarą. Už parduotą kvotinio pieno toną 2007 metais planuojama mokėti 51 litą – 3 litais daugiau nei 2006-aisiais, kai ES direktyvos leidžia iš viso mokėti 93 litus už toną. Išmokos už karves žindenes antrus metus paliktos tokios pačios – 559 litai, nors galima mokėti ir 642 litus.

„Jeigu išmokų politika žemės ūkyje ir toliau bus nepalanki žemdirbiams, netrukus nepajėgsime konkuruoti su ES senbuvių valstybių ūkininkais, gaunančiais gerokai didesnes išmokas. Todėl būtina kovoti ir ginti savo teises”, – įsitikinęs Alytaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Stasys Supranavičius.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.