Vilniaus „Lietuvos ryto” ekipą palikęs treneris iš Izraelio Sharonas Druckeris savo darbe klaidų neįžvelgė, tačiau sutiko, kad nesutapus jo ir klubo vadovų požiūriui į darbą liko viena išeitis – skirtis
Vilniaus „Lietuvos ryto” krepšinio ekipos vyriausiasis treneris Sharonas Druckeris – jau šeštas treneris, per pastaruosius kelerius metus palikęs komandą. Strategas iš Izraelio tikina, kad jo auklėtinių rezultatai buvo geri – ekipa minimaliu skirtumu pralaimėjo tik dvejas rungtynes. Vis dėlto Sh.Druckerio darbu „Lietuvos ryto” ekipos vadovai nebuvo patenkinti. „Sh.Druckerio propaguojama krepšinio filosofija Lietuvoje pasirodė neįprasta – daugiau dėmesio puolimui, o gynyba – tarsi antrinis dalykas”, – išsiskyrimo su treneriu priežastis atskleidė klubo direktorius Jonas Vainauskas. Jo bei komandos gerbėjų netenkino ir Sh.Druckerio sprendimas ant atsarginių žaidėjų suolelio laikyti vidurio puolėją Eurelijų Žukauską, kurio atlyginimas – vienas didžiausių ekipoje.
Mintimis apie netikėtai nutrūkusį darbą Lietuvoje Sh.Druckeris su „Sporto tribūna” pasidalijo prieš pat kelionę namo.
– Kaip jaučiatės palikdamas Lietuvą?
– Tai pirmas kartas mano karjeroje, kai nebaigiau sezono komandoje, su kuria pasirašiau sutartį. Iki šiol visos komandos, su kuriomis buvau pasirašęs kontraktą, norėjo, kad likčiau. Tačiau suprantu, kad susiklostė tokia situacija, jog turiu išvykti. Man labai patiko dirbti „Lietuvos ryte”, tai puiki komanda, jos žaidėjai labai geri. Gyvenau ir dirbau čia, tai buvo dalis mano gyvenimo.
– Kada sužinojote, kad esate atleistas?
– Ketvirtadienį klubo direktorius J.Vainauskas atėjo į mano kabinetą, mudu labai garbingai pasikalbėjome. Jis man išdėstė visas priežastis, aš jo sprendimą gerbiu. Manau, ateityje su juo palaikysime gerus santykius.
Vasarą surinkome puikią komandą, tačiau tiesa ta, kad mūsų žaidimo filosofija skyrėsi visą laiką. Tai ir yra vienintelė išsiskyrimo priežastis. Kita vertus, iškovojome 13 pergalių, pralaimėjome tik dukart. Abu kartus – minimaliu skirtumu paskutinėmis sekundėmis. Nepralaimėjome 25 ar 30 taškų skirtumu. Padarėme didelį darbą, tuo labiau kad komanda buvo visiškai nauja. Tai nėra ta ekipa, kuri praeitą sezoną rungtyniavo Eurolygoje. Noriu padėkoti ir palinkėti sėkmės visiems, kuriuos pažįstu Vilniuje.
– Ar savo darbe „Lietuvos ryto” ekipoje įžvelgiate klaidų?
– Ne, manau, kad ne. Jau sakiau, kad labai skyrėsi mano ir komandos vadovų žaidimo vizija. Tačiau neprieštarauju, nes jie yra mano viršininkai, jie nusprendė mane atleisti. Esu džentelmenas ir priimu šį jų sprendimą.
– Komandos vadovai nebuvo patenkinti jūsų sprendimu ant atsarginių žaidėjų suolelio laikyti E.Žukauską.
– Daug kartų esu minėjęs priežastis, kodėl jis nerungtyniauja. E.Žukauskas yra puikus žmogus ir puikus žaidėjas, bet jis pateko į labai sunkią situaciją. Beveik visus metus jis praleido dėl peties traumos. E.Žukauskas praleido beveik visą pasirengimo sezonui laikotarpį – kartu su komanda nevyko į Ispaniją, nedalyvavo draugiškose rungtynėse, todėl nutarėme, kad į komandą jį įtrauksime pamažu. Sutinku su tuo, ką visi sakė, tačiau toks buvo mano sprendimas, toks mano krepšinio suvokimas. Kai nuomonės nesutampa, privalome skirtis.
– Bet E.Žukauskas tvirtino, jog jaučiasi puikiai ir yra pasirengęs žaisti.
– Taip, mačiau, kad kiekvieną dieną jis atrodė vis geriau, tačiau, mano nuomone, kiti komandos žaidėjai buvo geresnės sportinės formos negu jis. Sprendimus priima treneris, todėl nusprendžiau neleisti jo į aikštelę.
– Atrodo, kad labiau pasitikėdavote užsieniečiais negu Lietuvos krepšininkais?
– Tikrai ne. Daug kartų sakiau, kad man nėra skirtumo, kokios tautybės yra žaidėjai. Tai viena komanda, tad žiūriu ne į tai, iš kur tie žaidėjai, o kaip jie žaidžia. Girdėjau tokių niekingų kaltinimų, jie absurdiški. Ar Tomas Delininkaitis negaudavo žaisti?! O Mindaugas Lukauskis, Andrius Šležas, Marijonas Petravičius? Visi jie yra lietuviai, ir visi jie žaidė. Treniravau amerikiečius, rusus, serbus, žydus, kroatus, daugelio kitų tautų krepšininkus, bet niekad tokių kaltinimų nebuvau sulaukęs. Tai krepšinis. 13 rungtynių laimėjome visi, o 2 mačus pralaimėjome taip pat visi.
– Kokie jūsų artimiausi planai?
– Grįšiu namo. Pirmą kartą savo gyvenime (šypsosi). Ne, ne. Ne pirmą kartą grįšiu namo, o pirmą kartą grįšiu namo be darbo. Ketinu pailsėti, pabendrauti su šeima, vaikais, draugais. Tikiuosi, kad mano ateitis bus šviesi, kaip ir mano dabar jau buvusios komandos.