Baigiami derinti įstatymai, leisiantys laisviau veikti rizikos kapitalo fondams, o jų veikloje dalyvausianti valstybė žada investuoti iš ES gautus pinigus
Nuo kitų metų atsiras realus pagrindas Lietuvoje steigti rizikos kapitalo fondus, kurie dažniausiai investuoja į smulkiąsias ir vidutines įmones, turinčias didelį plėtros potencialą.
Jau baigiama rengti įstatymo pataisa, leisianti tokiems fondams investuoti ne tik į biržoje kotiruojamas bendroves, kaip yra dabar. Be to, valstybė nuo 2007 iki 2013 metų į rizikos kapitalo fondus tikriausiai galės investuoti apie 90 mln. litų ES lėšų ir taip padrąsinti privatų kapitalą.
Neįmanoma įregistruoti
Formaliai Lietuvoje nėra galimybių rizikos kapitalo fondams įsilieti į smulkųjį ir vidutinį verslą, nes kol kas šalyje registruoti tokie fondai negali investuoti pinigų į biržoje nekotiruojamas įmones.
Vertybinių popierių komisija (VRK) jau baigia rengti Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pataisas. VRK narys Leonidas Jelenskis LŽ patvirtino, kad įstatymo projektas derintas ir su Vyriausybe, ir su ministerijomis, o dabar šiek tiek „šlifuojamas”. Pasak Jelenskio, jis šiemet, kaip buvo planuota, dar nepasieks Seimo, tačiau kitų metų pradžioje to jau galima tikėtis.
„Atnaujintas įstatymas leis registruoti Lietuvoje rizikos kapitalo fondus, galinčius investuoti į nekotiruojamų įmonių akcijas, kuriomis nėra prekiaujama reguliuojamose rinkose. Šiandien tokių galimybių nėra”, – teigė „Invegos” Verslo plėtros skyriaus vadovas Audrius Zabotka.
Tiesa, didelės kompanijos investuoja tiesiogiai, o tikrieji rizikos kapitalo fondai, veikiantys mūsų šalyje, registruoti užsienyje. Galimybė registruoti Lietuvoje tikrus rizikos kapitalo fondus, kurie investuoja į smulkiąsias įmones, leistų ir į fondą investuoti instituciniams investuotojams – draudimo kompanijoms, pensijų fondams, bankams.
Padės ES
Pasak specialistų, privatus verslas gana atsargiai žiūri į rizikingas investicijas, o valstybė, skatindama rizikos kapitalo fondų veiklą, rimtai paremtų smulkųjį verslą. Paprastai mažoms įmonėms labai sunku pritraukti investicijas, gauti paskolas veiklai plėtoti, ypač darbo pradžioje. Todėl valstybė turi imtis iniciatyvos skatinti privatų kapitalą rizikuoti ir dalį tos rizikos prisiimti pati.
„Ji gali pagelbėti investuodama į fondą kuo didesnę dalį lėšų. Pavyzdžiui, 50 proc. įdeda valstybė, 50 proc. – privatūs investuotojai. Visas fondas taps didesnis, bus galima investuoti į daugiau skirtingų įmonių ir išskaidyti riziką. Suprantama, ir daugiau uždirbti. Esant nemenkam pajėgumui galima ryžtis rizikingesnėms investicijoms, tokioms, kurios paprastai duoda ir didesnę grąžą”, – aiškino Zabotka. Beje, jis pabrėžė, kad į fondo investavimo strategiją valstybei geriau nesikišti – tai reguliuoja privatininkai.
Iš ES struktūrinių fondų lėšų, kurias Lietuva gavo 2007-2013 metų laikotarpiui, rizikos fondų plėtrai numatyta 88,25 mln. litų. Pasak Zabotkos, numatant, jog valstybė į minėtus fondus investuos po 50 proc., kitus 90 mln. litų „suneštų” privatus verslas.
Įmonių nesubsidijuos
Zabotka mano, kad kol kas efektyviai rizikos kapitalo fondų veiklai kliudo įstatymų bazė ir gana menka verslumo kultūra bei verslininkų pasyvumas. Anot jo, tokių fondų plėtra yra neišvengiama ir labai aktyviai skatinama ES, kuri po 2013 metų gali atsisakyti subsidijavimo ir finansinę paramą teikti per rizikos kapitalo fondus.