Iš Kroatijoje neseniai pasibaigusio VI tarptautinio Antonio Janigro violončelininkų konkurso, kuris truko savaitę, keturi lietuvių atlikėjai grįžo ne tuščiomis. Į konkursą vyko Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokiniai Ksenija Fedosenko, Dmitrijus Berezinas, M.K.Čiurlionio menų gimnazijos moksleivis Mindaugas Valuckas bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) prof. Rimanto Armono violončelės klasės studentas Glebas Pyšniakas. Juos lydėjo mokytoja Tatjana Kuc ir koncertmeisteris Linas Dužinskas.
Janigro konkursas – pirmas tokio masto ir svarbos šių violončelininkų istorijoje. Iki tol jie daug koncertavo Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, bet už pastarosios sienų niekur nebuvo išvažiavę. Į Kroatiją vykti juos pakvietė šios šalies profesorė ir viena konkurso organizatorių Dobryla Berkavič-Magdaleniš. Su ja lietuviai susipažino šiemet birželį Šiauliuose, per Sauliaus Sondeckio tarptautinį konkursą, kur ji buvo vertinimo komisijos narė. Tuomet Valuckas užėmė antrąją vietą, o Berezinas – trečiąją.
Janigro konkursas populiarus Kroatijoje, o šiemet sutraukė net 70 muzikantų iš 15 Europos šalių (tarp jų iš Vokietijos, Italijos, Šveicarijos, Vengrijos, Slovėnijos, Kroatijos ir kt.), Argentinos, Australijos, Japonijos, Korėjos, Kinijos.
Fedosenko pasakojo jautusi, koks svarbus ir žinomas šis konkursas šalyje: „Lėktuvu atskridome į Liublianą, o iš jos maršrutiniu autobusiuku važiavome į Kroatiją. Kai prie sienos vairuotojas pasakė, kad veža muzikantus į Janigro konkursą, pasieniečiai net pasų netikrinę iškart praleido. Be to, visame mieste kabėjo plakatai, reklamuojantys konkursą.
Visą savaitę konkursinės programos vyko vienoje Poračės miestelio muzikos mokykloje, o uždarymo koncertas – pagrindinėje miesto salėje, kurioje vyksta dauguma renginių. Violončelininkai turėjo pristatyti pusės valandos konkursinę programą.
Kuc ir jos mokinių teigimu, programos rengimas truko apie pusę metų. Kiekvieną dieną tekdavo muzikuoti apie penkias valandas. Būtent dėl didelio noro ir gero pasirengimo jiems pavyko patekti į konkursą.
Pyšniakas prisipažino, kad sunkiausia buvo atlaikyti konkurenciją, nes konkurentai pasirodė itin stiprūs. „Muzikantai iš Azijos išties yra labai darbštūs ir mokantys susikaupti. Jiems vienodai svarbu ir repeticijos, ir pasirodymai”, – Glebui pritarė Fedosenko.
Konkursantų pasirodymus stebėjo ir vertino tarptautinė penkių profesorių komisija. Ją sudarė prof. Silvija Sondeckienė iš Lietuvos, kiti nariai buvo iš Kroatijos, Slovėnijos, Vokietijos, komisijai pirmininkavo vengras, Franzo Liszto muzikos akademijos (Vengrija) violončelės klasės vedėjas. Lietuviai labai palankiai atsiliepė apie komisiją ir sakė, kad ji buvo geranoriška visiems dalyviams.
Nors buvo gausu dalyvių ir nemenka konkurencija, lietuviai parsivežė ne tik įspūdžių, bet ir prizų. Fedosenko gavo diplomą, Berezinas laimėjo specialų žiuri prizą – paveikslą. Jauniausias konkurso dalyvis Valuckas, kuriam 12 metų, užėmė antrąją vietą savo amžiaus grupėje. Jis apdovanotas sulankstomuoju pultu natoms padėti. Aukščiausias – pirmosios vietos – laimėjimas atiteko Pyšniakui. Namo jis parsivežė naują violončelės dėklą. Pirmąja vietą LMTA studentas pasidalijo su japonu Ito Yuki.
„Visas kelionės į Kroatiją išlaidas dengė mokinių tėveliai. Šiek tiek parėmė Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas. Taip pat tikimės, kad parems ir Vilniaus miesto savivaldybė,” – kalbėjo Dužinskas. Konkurso laureatai ir mokytoja sutiko, jog dalyvavimas čia buvo gana brangus, ne kiekvienas violončelininkas, net ir stiprus, galėjo skristi ten, jei neturėjo tam pakankamai lėšų. Lietuviams teko ne tik už lėktuvo bilietus susimokėti, bet ir už gyvenamąją vietą. Jaunuoliai džiaugėsi, kad užsienyje pagarbiai bei geranoriškai žiūrima į muzikantus, tad lėktuve nereikėjo pirkti papildomų bilietų savo instrumentams, kad jie saugiai pasiektų tikslą.