Kova už lygias moterų ir vyrų teises visuomenėje ir versle tęsiasi jau ne pirmus metus. Nors nusiskundimų dėl įvairių diskriminacijos atvejų nemažėja, specialistai pastebi ir teigiamų pokyčių. Mažėja šiurkščių teisės pažeidimų, atkreipiamas dėmesys į naudingą kitų šalių patirtį.
Dėl įvairių žmogaus teisių pažeidimų dažniausiai kreipiamasi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (LGKT). Šios tarnybos specialistai skundus nagrinėja arba tam tikrais atvejais perduoda tyrimą kompetentingesnėms įstaigoms – Darbo inspekcijai arba teismams.
Panevėžiečiai ir marijampoliečiai nesiskundžia
LGKT specialistai konstatuoja, kad ir šiemet skundų dėl lygių galimybių nemažėja.
Iki šių metų lapkričio LGKT gavo per 120 skundų dėl lygių galimybių pažeidimų. O per visus 2005 m. LGKT nagrinėjo 133 galimus diskriminacijos atvejus. Iš jų – 128 skundus buvo pateikę gyventojai.
Dažniausiai buvo aiškinamasi dėl lyties, amžiaus ir etninės priklausomybės diskriminacijos rūšių. Dauguma skundų yra iš Vilniaus apskrities, tačiau negauta nė vieno iš Panevėžio ir Marijampolės regionų.
Pasak Lygių galimybių kontrolierės Aušrinės Burneikienės, skundų daugėja ne dėl to, kad pažeidimų ar diskriminacijos daugiau. Žmonės tapo sąmoningesni, daugiau žino teises ir jas gina.
„Tikėtina, kad 2006 metais skundų bus kiek mažiau, bet jų tyrimas taps sudėtingesnis, nes realiai šiurkščių ir akivaizdžių lygių galimybių pažeidimų po truputį mažėja, tačiau gyventojai ėmė pastebėti įmantresnes ir labiau paslėptas diskriminacijos formas”, – teigia A.Burneikienė.
Kas bendra tarp moters ir padangos
LGKT teisės specialistė Danguolė Grigolovičienė pastebėjo, jog pasitaiko moterų diskriminacijos reklamos srityje. Prieš dvejus metų plačiai nuskambėjo Krekenavos agrofirmos plakatas „Kai norisi mėsos” su šūkiu ant moters raudona suknele silueto. Neseniai – panašus atvejis, kai erotiškas moters kūnas pasitelktas reklamuoti padangas. „Tai yra moterų žeminimas, nes tarp padangos ir moters kūno nėra nieko bendra”, – vieną iš lyties diskriminacijos atvejų pabrėžė D.Grigolovičienė.
Specialistė pasidžiaugė, jog pastaruoju metu negaunama skundų apie tokius lyties diskriminacijos atvejus, kai įsidarbinančios moterys buvo verčiamos rašyti du pareiškimus – vieną dėl priėmimo į darbą, o kitą, kad savo noru iš jo išeis, jeigu taps nėščia.
Skundžiasi ir vyrai
Iš viso per 1999-2005 metus LGKT gavo 453 skundus bei dar atliko 90 tyrimų savo iniciatyva. Per visus tarnybos gyvavimo metus kiek dažniau skųsdavosi moterys, išskyrus 2000 m., kai vyrų skundų gauta daugiau nei moterų.
Specialistė D.Grigolovičienė pabrėžė, kad vyrai dažniau skundžiasi dėl amžiaus diskriminacijos. „Pernai gavome vieno profesoriaus skundą, jog jam uždraudė dalyvauti konkurse į katedros vedėjo vietą. Paaiškėjo, kad profesoriui, nors jam per 60 metų, toks draudimas pareikštas nepagrįstai”, – sakė LGKT specialistė.
Kartais abi lytys įžvelgia diskriminaciją dėl jauno amžiaus. Pasak D.Grigolovičienės, gauta skundų dėl jauniems žmonėms nustatytų didesnių įmokų, kurias nustato draudimo kompanijos.
Tėvystės atostogos populiarėja vėžlio žingsniu
Neseniai Seime vyko diskusija apie šeimos ir profesinės veiklos suderinamumo naudą bei perspektyvas Lietuvoje. Pristatyti tyrimo rezultatai.
LGKT patarėja Indrė Mackevičiūtė, viena tyrimo dalyvių, teigė, jog visuomenei yra aktualu suderinti abiejų lyčių galimybes tiek šeimos, tiek darbo aplinkoje.
Patarėja konstatavo, jog moteriai vis dar tenka didžiausia rūpesčių našta, kai yra laukiamasi vaiko arba jam gimus. Dažniausiai ji ima motinystės atostogas, nors vienodas galimybes tai padaryti turi abu tėvai.
„Išėjimų į tėvystės atostogas skaičius pernai pakilo nuo 1 iki 2 proc., – tvirtino I.Mackevičiūtė. – Yra daug priežasčių, dėl kurių vyrai nelinkę imti tėvystės atostogų. Gajus ir stereotipas, jog vyrai turi šeimai uždirbti pinigus, o vaiko priežiūra – ne vyriškas darbas”.
Pasak jos, pastebėta, kad darbdaviai moteris lengviau išleidžia vaiko priežiūros atostogų nei vyrus. Darbdaviai dažnai yra nusiteikę priešiškai aktyvesniam vyrų dalyvavimui šeimoje. Tačiau daugelis pripažįsta, jog tėvystės atostogos yra labai svarbios skatinant lyčių lygybę.
Skirtumas tarp vyriškų ir moteriškų profesijų nyksta
Moterų ir vyrų galimybės rasti darbą Panevėžio mieste ir rajone gerokai skiriasi. Moterys dvigubai dažniau ieško darbo ir jaučia didesnę konkurenciją dėl darbo vietos. Lapkričio 1-ąją Panevėžio darbo biržoje (PDB) buvo registruoti 5193 bedarbiai, iš jų 3413 (65,7%) moterų.
PDB direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė manė, jog pagrindinė tokio santykio priežastis, kad mieste sparčiai plėtojamas aptarnavimo sektorius, pasižymintis didele darbuotojų kaita. Būtent šioje srityje dirba daugiau moterų.
A.Biguzienė teigė, nepastebėjusi, kad Darbo biržos siūlymuose būtų išskiriama kuri nors lytis. Darbo vietos yra siūlomos visiems. „Aš niekada neskirsčiau profesijų į vyriškas ir moteriškas, – sakė A.Biguzienė. – Pagrindinis skirtumas yra fizinis pajėgumas atlikti tą darbą. Tiesa, aš sunkiai įsivaizduoju moterį, pavyzdžiui, mūrininkę ar krovėją, o vyrą siuvėją”.
Darbo biržos direktoriaus pavaduotoja pabrėžė, jog pastaruoju metu skirtumai tarp tradiciškai moteriškų ar vyriškų profesijų mažėja: „Tokių vyriškų profesijų, pavyzdžiui, dažytojų ar apdailininkų, kursuose pas mus mokosi vis daugiau moterų, o tarp pardavėjų vis dažniau pamatomi ir vyrą”.
Didesnė įtampa ir kaita – moteriškame kolektyve
Moterys patiria daugiau streso ir įtampos, dirbdamos aptarnavimo sferoje.
Pavyzdžiui, UAB „Panevėžio bičiulis” dirba 80 darbuotojų, iš kurių 70 – moterys. Prekybos centre, kaip pabrėžė jo direktorius Jonas Gvazdauskas, atlyginimų skirtumas nuo darbuotojo lyties priklauso mažiausiai. Jis yra didžiausias tarp paprastų darbuotojų ir specialistų. Paprasti darbuotojai uždirba panašiai, o specialistai vyrai gauna maždaug 100 litų daugiau nei specialistės moterys.
Prekybos centre vyrų kolektyvas yra pakankamai stabilus, tačiau bendrovės vadovas pripažino, jog gausiame moteriškame kolektyve yra didesnė kaita. Dažna priežastis, jog kai kurias darbuotojas tenka išleisti motinystės atostogų. Tėvystės atostogos nėra populiarios.
Anot vadovo, prekybos centras tokiu atveju trejiems metams netenka darbuotojos, kol yra prižiūrimas vaikas, o į jos vietą yra priimama nauja darbuotoja pagal terminuotą darbo sutartį.
J.Gvazdauskas teigė, jog bendrovėje neskirstomos specialybės į vyriškas ir moteriškas. Priimant į darbą nėra kreipiamas dėmesys į darbuotojo lytį ar amžių. Tačiau darbo ieškanti nėščia moteris nėra labai pageidaujama. „Iš karto aišku, jog tai laikina darbuotoja, ir darbdaviui greitai teks ieškotis naujos”, – sakė J.Gvazdauskas.