KTU Architektūros ir statybos institute kuriamos pasaulyje dar nežinomos technologijos
Penkiasdešimtmetį šį penktadienį švenčiantis Kauno technikos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos institutas didžiuojasi moksliniais laimėjimais bei sparčiai didina paslaugų verslui pasiūlą.
Arčiau verslo
„Mokslas ir verslas tampa vis labiau susiję, užsakymų kasmet daugėja, auga ir uždarbis”, – sako KTU Architektūros ir statybos instituto vadovas dr. Egidijus Blaževičius. Pasak jo, Vyriausybės remiamas institutas 50 procentų biudžetą papildo vykdydamas privačius užsakymus. Institutas rūpinasi šalies mokyklų pastatų energetiniu efektyvumu, planuoja naujas gyvenvietes, didžioji dalis šalies verslo užsakymų susiję su statybinių medžiagų kokybės tyrimais, pastatų konstrukcijų patikimumu, įvairių medžiagų atitikties vertinimais.
Instituto laboratorija atitinka Europos Sąjungos standartus, naujos įrangos įsigyti padeda Vyriausybės bei ES struktūrinių fondų lėšos.
„Šiandien verslininkams galime pasiūlyti aukščiausios kokybės paslaugas už prieinamą kainą”, – įdirbiu didžiuojasi E.Blaževičius. Pasak jo, vienas brandžiausių yra Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos kolektyvas, kuriam nuo šių metų vadovauja dr. Raimondas Bliūdžius. Čia dirba 14 mokslo darbuotojų, tarp kurių 11 mokslo daktarų. Laboratorija atlieka pastatų šilumosaugos, apdailos medžiagų ir sistemų atsparumo klimatui, pastatų sienų išorinių sluoksnių ilgaamžiškumo, patalpų mikroklimato, langų šiluminių savybių kitimo eksploatacijos metu tyrimai.
KTU Architektūros ir statybos institutas vysto tris mokslinės veiklos kryptis: atlieka šalies architektūros ir urbanistikos istorijos bei paveldo tyrimus; kraštotvarkos ir teritorijų planavimo tyrimus. Trečioji sritis – kraštotvarkos ir teritorijų planavimo tyrimai ir mokslinis pagrindimas bei energijos taupymo pastatuose metodai, statybinių konstrukcijų ir medžiagų savybių ir technogeninių žaliavų perdirbimo į statybines medžiagas moksliniai tyrimai.
Formuoja miestus ir kaimus
Instituto kraštotvarkos sektoriuje, kuriam vadovauja dr. Liucijus Albertas Dringelis, atliekami ypač reikšmingi užsakomieji darbai. Vienas svarbiausių, susijęs su šalies įsijungimo į Šengeno erdvę programa, yra 2005 – 2006 metais atliktas tarpvalstybinės reikšmės darbas „Lietuvos ir Lenkijos pasienio zonos susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros specialusis planas”. Be to, institutas dalyvauja tarptautiniame projekte „Baltijos tvirtovių kultūros ir turizmo maršrutas”, rengiami diferencijuoti želdinimo normatyvai urbanizuojamoms miesto teritorijoms.
Architektūros istorijos ir paveldo sektoriuje tiriama šalies medinė architektūra. Neseniai institutas užbaigė Rytų Lietuvos miestų ir miestelių urbanistikos paveldo ir jo vertybių tyrimus.
„Projektuojame ištisas gyvenvietes, naujus miestelius”, – apie milžiniškus užsakymus kalba Raimondas Bliūdžius, Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vadovas. Anot jo, institute daugelis mokslininkų dirba iš mokslinių paskatų, jie – itin aukštos kvalifikacijos specialistai.
Padeda užlopyti spragas
Viena didžiausių – energetinių sistemų laboratorija – atlieka tyrimus, padedančius optimizuoti šildymo sistemas įvairių konstrukcijų pastatams. Profesorius Rimgaudas Abraitis kuria ugniai atsparių medžiagų savybių žinių banką. Laboratorija vykdo ir šių medžiagų ezoterinio atsparumo plazminiame dujų aplinkos sraute tyrimus.
Atlikęs daugybę bandymų institutas surado būdą panaudoti prie Kėdainių esančias fosfogipso atliekas – sukūrė naują jų perdirbimo į statybinį gipsą originalią technologiją, kuri iki šiol pasaulyje nebuvo naudota. Iš keturių gamybos variantų buvo išrinktas optimalus: fosfogipso rūgščioms priemaišoms neutralizuoti panaudojamas lietuviškas dolomitas.
Įvairių statybinių apdailos medžiagų (dažų, emalių, lako, klijų, bituminių ir polimerinių medžiagų, medienos plokščių, plastikinių dailylenčių, hermetikų, sausųjų statybinių mišinių, laminuotų grindų plokščių ir kitų) kokybės bandymai – ypač reikšmingi statybų pramonei. Jo vadovas pabrėžia, kad bendradarbiaudamas su mokslininkais verslas randa būdus statyti saugesnius, šiltesnius ir pigiau eksploatuojamus namus. Be to, čia kuriami ir bandomi atsparūs atmosferos poveikiams ilgaamžiai dažai.
Premijos ir laimėjimai
Keli instituto mokslininkai įvertinti Lietuvos mokslo premijomis. Tai profesoriai Vytautas Stankevičius (už statybinės šilumos technikos darbus), Algimantas Miškinis (už šalies urbanistikos istorijos ir paveldo tyrimus) bei habilituota mokslų daktarė Algė Jankevičienė (už ciklą „Lietuvos sakralinės architektūros tyrimai). Institutas yra parengęs 110 mokslo daktarų ir 8 habilituotus daktarus.
Instituto specialistai kartu su VGTU Termoizoliazijos institutu laimėjo ES struktūrinių fondų paramos priemonių projektui „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas statybos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje” ir „Statybos srities universitetinių mokslo institutų tyrimų ir eksperimentinės plėtros bazės plėtojimas”. Projekto tikslas – didinti mokslininkų ir tyrėjų gebėjimą įgyti ir pritaikyti tarptautinio lygio mokslines žinias, rengti kvalifikuotus specialistus šioje srityje. Kitas projektas skirtas instituto laboratorijų eksperimentinės bazės plėtojimui.