Lapkričio mėnesio Baltijos regiono ekonomikos apžvalgoje („The Baltic Outlook”) „Hansabanko” analitikai nekeitė liepos mėnesį skelbtų Lietuvos ekonomikos augimo prognozių, tačiau pagerino Latvijos ir Estijos BVP augimo prognozes.
Analitikai taip pat spėja, kad visose Baltijos šalyse stebimi itin spartūs ekonomikos augimo tempai artimiausiais metais privalės sulėtėti.
Prognozuojama, kad Lietuvos BVP augimas šiemet sieks 7,5%, o kitąmet – 6,5%. Analitikai tikisi, kad Latvijos ir Estijos ekonomikų augimo tempai sutaps ir sieks 11% šiemet (anksčiau skelbta 10% Latvijai ir 9,4% Estijai ) bei 9% 2007- aisiais (atitinkamai skelbta 7,5% Latvijai ir 8,1% Estijai).
„Vartojimo augimas Baltijos šalyse yra ypač stiprus, ir dėl to bendras ekonomikos augimas viršija lūkesčius. Vis dėlto dabartinė ūkio plėtra daugiausiai remiasi augančiu dirbančiųjų skaičiumi, ir šis resursas labai sparčiai senka. Riboti gamybos pajėgumai, o ypač darbo jėgos trūkumas, greitu metu turėtų pristabdyti ekonomikos augimą visose šalyse. Lietuvoje stiprus vartojimas gali lemti tai, kad per artimiausius porą metų BVP augimas išliks panašaus lygio, tačiau po 3-5 metų BVP augimo tempai gali sumažėti” – sakė „Hansabanko” finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
„Hansabanko” analitikai pastebi, kad darbuotojų trūkumas sudaro geras sąlygas tolesniam atlyginimų augimui, kuris gerokai lenkia infliacijos augimą.
Prognozuojama, kad realus atlyginimų augimas (atskaičius mokesčius ir infliacijos efektą) šiemet Lietuvoje sieks 12,7%, Latvijoje – 12%, Estijoje – 10%, o kitąmet atitinkamai 13,4%, 10,5% ir 10%, dėl ko vidaus vartojimas ekonomikoje išliks labai stipria varomąja jėga.
„Nepaisant šalių skirtumų, aiškiai juntamas darbo jėgos trūkumas, ir jį lydinti infliacija yra visoms trims šalims bendra problema. Lietuvoje paskutiniais metais įsibėgėjęs atlyginimų augimas didina gyventojų perkamąją galią. Tačiau toks atlyginimų augimas, kuris viršija darbo produktyvumo didėjimą, ilgai tęstis negalės. Norėdamos išlaikyti konkurencingumą, įmonės jau šiandien turėtų aktyviau investuoti į aukštesnės pridėtinės vertės gamybą”, – sakė T.Andrejauskas. Pasak jo, prie šalies konkurencingumo didinimo stipriai prisidėtų ir sparčiau vykdoma mokesčių reforma.