Krašto apsaugos ministras J.Olekas didžiuojasi, kad NATO mūsų valstybę rodo kaip sektiną pavyzdį prie taikos misijų mažiau prisidedančioms šalims
Vakar Kaune apsilankęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas daugiausia domėjosi miesto ir ministerijos bendradarbiavimo reikalais. Jis nepraleido progos pasisvečiuoti ir „Kauno dienos” redakcijoje. Ministras atsakė į daugelį klausimų, susijusių su taikos palaikymo misijų perspektyvomis Afganistane ir Irake, krašto apsaugos finansavimu. J.Olekas gerokai nusistebėjo, kad Kauno valdžia pradėjo abejoti, ar ne per brangu miestui turėti Karo technikos muziejų.
Laikas padiktuos situaciją
– JAV didėja demokratų kritika ir spaudimas Džordžo V.Bušo administracijai dėl strategijos Irake bei Afganistane. Artėjančiuose prezidento rinkimuose Dž.V.Bušo pozicijos jau neatrodo stiprios. Ar Lietuva turi kokį nors planą, jei amerikiečiai staiga nuspręstų pasitraukti iš Afganistano ir Irako? Ar neteks pasitraukti atlikus tik pusę darbo?
– Lietuva nesielgia taip, kaip pasako Jungtinės Valstijos. Pradėjusi tarptautinę misiją Lietuva žino, kada ją užbaigs.
Seimo sprendimu, Irake ir Afganistane būsime mažų mažiausiai iki 2007 metų pabaigos. Konkretų laiką gali nulemti ir konkreti situacija. Irake, kur esame kartu su britais ir danais, svarstome pasitraukimo galimybę, nes dalies provincijų kontrolė jau yra perduota irakiečių vietinei valdžiai.
– Seime abejojama, ar tikslinga kitąmet skirti 4 mln. litų civilinės rekonstrukcijos projektams Afganistane, kur Lietuva vadovauja Goro provincijos atkūrimo grupei. Ar taip nešvaistomi mokesčių mokėtojų pinigai?
– Goro provincijos atkūrimo grupė yra vienas sėkmingiausių tarptautinių Lietuvos projektų. Ne tik fiziškai padedame užtikrinti saugumą ir stabilumą, bet prisidedame ir lėšomis. Dvejų metų patirtis reikalauja peržiūrėti akcentus, tarp kurių yra ir civilinių projektų įgyvendinimas provincijoje. Šiemet tiems projektams Lietuva panaudojo per vieną milijoną litų. Afganai tai vertina. Elektros lemputė jų kaime užsidegė pirmą kartą po 30 metų.
– Ar galite pasakyti, kiek Lietuvai kasmet kainuoja misija Afganistane?
– Šiemet kainavo apie 60 mln. litų.
– Ne taip seniai JAV paprašė sąjungininkų padidinti pajėgų kontingentą Afganistane. Tūkstančių karių pagalbą pasiūlė Lenkija. Ar Lietuva svarsto didinti savo kontingentą Afganistane?
– Visada svarstome įvairias galimybes, bet JAV ir NATO kvietimas buvo adresuotas daugiau toms šalims, kurios mažiau nei Lietuva prisideda prie Afganistano atstatymo misijos. Iš naujųjų NATO narių iki šio rudens Lietuva buvo vienintelė, kuri vadovavo vienos provincijų atstatymo grupei.
– Pasaulyje yra ir daugiau „karštųjų taškų”. Ar Lietuvai nesiūloma prisidėti prie kitų taikos palaikymo misijų?
– Libane, Sudane, kitose Afrikos valstybėse, pavyzdžiui, Konge, dalyvaujame kukliai. Tik vienas mūsų karininkas dalyvauja operacijoje Kongo Demokratinėje Respublikoje. Tiesa, jis dirba misijos štabe Potsdame (Vokietija).
Abejotino projekto neatsisakė
– Dvylika NATO valstybių ketina įsigyti strateginių transporto lėktuvų. Lietuva pagal finansinį įnašą lėktuvais galės naudotis tik 45 valandas. Ar iš tikrųjų per 30 metų už nuomą reikės sumokėti 100 mln. litų?
– Kol kas tai – tik NATO projektas, kurio galutinis variantas bus svarstomas Rygoje. Didžiaisiais lėktuvais galima perdislokuoti karinę techniką į Afganistaną arba Iraką. Mes tik parašėme laišką, kad domimės projektu ir norėtume dalyvauti svarstymuose.
– Bet Jums, kaip ministrui, atrodo, kad tikslinga skirti 100 mln. litų? O gal geriau būtų lėktuvus nusipirkti?
– Nusipirkti lėktuvą kainuotų apie 400 mln. litų, neskaitant jo eksploatacijos ir specialistų parengimo išlaidų. Pasirinkome labai kuklų dalyvavimo variantą. Jau net tų valandų turėjimas būtų privalumas, nes tarptautinėje misijoje Lietuva galėtų dalyvauti neskirdama karių, o tiesiog skirdama savo skraidymo valandas.
– Politinės partijos yra sutarusios krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) lėšų. Ar realiai yra skiriama tiek pinigų?
– Pati valstybė neįsipareigojo skirti tų 2 proc. BVP. Tai buvo narystės NATO siekinys. Realiai niekada tie 2 proc. nebuvo skiriami krašto apsaugai, nes iš jų skiriama lėšų ir pasienio bei kitoms tarnyboms. Šiemet krašto apsaugos biudžetas sudarė tik 1,2 proc. BVP (apie 970 mln. litų). Seimui svarstant kitų metų biudžetą prašome, kad finansavimas krašto apsaugai padidėtų 0,05 proc. BVP, iki 1,11 mlrd. litų.
– Kam reikia daugiau lėšų?
– Kad gerėtų karių tarnybos sąlygos, kad jie būtų saugūs ir liktų tarnyboje.
– Ar jie išeina iš karo tarnybos?
– Pavyzdžiui, tarptautinių krovinių vežėjai stoviniuoja prie karinių dalinių vartų ir verbuoja vairuotojus siūlydami jiems didesnius atlyginimus.
– Kiek iš tų lėšų atskirai skiriama Krašto apsaugos ministerijai ir kiek kariuomenei?
– Tiksliai negalėčiau pasakyti, nes Gynybos štabas yra iš dalies integruotas į ministeriją. Atsižvelgus į kitų valstybių patirtį, krašto apsaugai administruoti Lietuva išleidžia netgi mažiau lėšų.
– Kokios ginkluotės žadama įsigyti kitais metais?
– Pirmiausia oro kontrolei reikalingų radarų. Taip pat numatyta įsigyti karo laivų ir tris transportinius lėktuvus „Spartan”. Vienas jų šalį pasieks dar šiais metais.
– Kartkartėmis kariuomenėje įvyksta tragiškų nelaimių. Kuo pasibaigė tyrimas dėl spalį Gaižiūnų poligone po šarvuočio vikšrais žuvusio kario?
– Prokuratūra dar nebaigė tyrimo.
Šaudmenų gamyklos likimas neaiškus
– Domėjotės valstybei priklausančios Giraitės ginkluotės gamyklos reikalais. Kokia jos ateitis?
– Tai moderni šaudmenų gamykla, gavusi NATO standartus atitinkančius sertifikatus. Bet šaudmenų realizavimo rinkoje yra didelė konkurencija, todėl svarstome įvairius variantus. Vienas jų – gamyklos privatizavimas, kuris galbūt padėtų įmonei įsitvirtinti tarptautinėje rinkoje.
– Lietuvos kariuomenė beveik neperka šaudmenų iš šios gamyklos. Ar niekada nesigilinote, kam apskritai reikėjo statyti gamyklą, investuoti į ją dešimtis milijonų litų?
– Kasmet iš gamyklos perkame labai mažai šaudmenų. Tik maždaug už 2 mln. litų. Kariuomenė didžiąja dalimi naudoja labdara gautus šaudmenis.
– Kiek gamykla apytiksliai yra verta? Skirtinguose šaltiniuose minimos sumos net iki 220 mln. litų.
– Šito negalėčiau pasakyti. Kaip ir nenorėčiau kieno nors pusėn mesti įtarimo šešėlį, ar reikėjo statyti šią gamyklą.
– Susitikote su Kauno meru Arvydu Garbaravičiumi. Ar aptarėte nuo šių metų pradžios Krašto apsaugos ministerijos žinion perimto Vytauto Didžiojo karo muziejaus reikalus?
– Aptarėme kelis dalykus. Kaune dislokuota nemažai kariuomenės, todėl svarbu išsaugoti visuomenės ir kariuomenės ryšį. Kaunui pasiūlėme išplėsti karinę ekspoziciją. Iki kovo vidurio Kauno miesto savivaldybė turėtų apsispręsti, ar sutiks sutvarkyti VI fortą, kad jame būtų galima įkurti Karo technikos muziejų. Savo ruožtu ministerija naujajam muziejui siūlo eksponatus, muziejines programas, darbuotojus su etatais ir jų išlaikymą. Tačiau Kauno valdžia kol kas abejoja, ar sutvarkyti aplinką nėra per brangu. Mums svarbu, kad Kaunas apsispręstų, nes tokį muziejų nori turėti ir Vilniaus miesto, Marijampolės, Kazlų Rūdos savivaldybės. Be kita ko, su meru kalbėjome, kad dalis valstybinių švenčių būtų rengiama Kaune. Minint Kariuomenės dieną sekmadienį Sporto halėje vyks koncertas.
– Vyriausybėje aktyviai rėmėte iniciatyvą, kad būsimų sporto rūmų Nemuno saloje projektui būtų suteiktas nacionalinės svarbos objekto statusas.
– Kaunas yra mano studijų miestas. Jį laikau sportišku miestu, todėl nauji sporto rūmai Kaunui yra būtini. Nacionalinis statusas suteikia galimybę pritraukti Europos Sąjungos lėšas.