Atmintinų dienų kalendoriuje apstu neįprastų ir absurdiškų švenčių, tačiau vis daugiau žmonių pasiryžta jas švęsti.
Ne kiekvienas žino, kad ir šiandien – Pasaulinė sveikinimosi diena. Vis dėlto kai kuriose Klaipėdos įstaigose ji bus minima.
Jėzaus nebegarbina
Prisiminti tautos etiketo bruožus, palyginti su šiandiena – įdomu.
Pasisveikinimuose – kaip veidrodyje – atsispindi, kokioje epochoje gyvename.
XIX-XX amžių sandūroje šalyje išplitusius krikščioniškuosius palabinimus „Garbė Jėzui Kristui”, „Tegul bus pagarbintas „, „Dieve, padėk” XXI amžiaus kasdienybėje išstūmė neutralūs pasisveikinimai „Labą dieną” ar „Sveiki”.
Pusę šimtmečio sovietinėje okupacijoje rusinta Lietuva iki šiol gyva pasisveikinimuose „Priviet”, „Privietikas”.
Dabar – anglų kalbos viešpatavimo laikai. Bet šis viešpatavimas irgi jau tramdomas, todėl prieš kelerius metus itin populiarų anglišką pasisveikinimą „Hi” arba „Hello” vis dažniau pakeičia „Labas”.
XXI amžius yra moderniųjų technologijų laikas. Elektroniniuose laiškuose ar mobiliųjų telefonų žinutėse pasilabinama dar ir „Labux” arba sutrumpintu „La”.
Spaudžia ranką
Pasisveikinimas žodžiu neatsiejamas ir nuo judesio. Tačiau naujasis amžius pakeitė kūno kalbą.
Vis rečiau sveikinantis nusilenkiama, o moteriai dar ir ranka pabučiuojama.
Anksčiau Klaipėdos krašte buvo įprasta gatvėje pažįstamiems prasilenkiant pakelti skrybėles.
Vaikai vyresniam šeimos žmogui ranką bučiuodavo.
Tačiau pats tvirčiausias, amžių išbandymą atlaikęs, liko įprotis susitikus sveikintis rankos paspaudimu.
Taip dažniausiai sveikinasi vyrai, taip pat abiejų lyčių verslo, mokslo ir valdžios atstovai.
Šiuolaikiniai etiketo specialistai perspėja, jog skirtingų šalių žmonės turi skirtingas nuostatas į rankų paspaudimus.
Antai susitikus su partneriais iš Azijos šalių, nepriimtina spausti ir ilgiau laikyti jų rankos savo delne.
Tačiau žmonės iš Vakarų Europos ar JAV negali pakęsti šiltų, drėgnų ir suglebusių rankos paspaudimų. Jie vertina stiprius ir energingus pasveikinimus.
Mini ir tualetų dieną
Nors Pasaulinė sveikinimosi diena mūsų šalyje tampa vis labiau švenčiama, ji savo populiarumu dar tikrai nepavijo Šv.Valentino ar Boso dienos, Helovyno linksmybių.
Tačiau kai kuriose kitose Europos šalyse minimos šventės mums gali pasirodyti netgi absurdiškos, todėl jų nė nebandoma švęsti.
Linksmos ir erotiškos šventės gali būti Berniukų diena, Tarptautinė bučinių diena, Tarptautinė orgazmo diena, Tarptautinė apatinių drabužių diena, Tarptautinė grožio diena, Saldžiausia diena.
Pasaulis taip pat mini tualetų, maisto, draugo, molekulės, blogų minčių atsikratymo dienas, švenčia Valpurgijos naktį.
Klaipėdos etnokultūros centro etnologė Valerija Jankūnaitė įsitikinusi, jog „importinės” šventės Lietuvoje ėmė populiarėti tuomet, kai žmonės pradėjo pirkti įvairesnius kalendorius.
„Atsiverčia kurią dieną, o ten parašyta, kad ji saldžiausioji. Susitikus su draugais galima suvalgyti torto ir taip ją atšvęsti. Iš užsienio atkeliavusias šventes mūsų žmonės švenčia improvizuodami. Todėl tokios šventės, kurių tradicijų nežinome, – tik žaidimas”, – sakė V.Jankūnaitė.
Seimo patvirtintame Atmintinų dienų įstatyme įvardijamos 44 atmintinos dienos.
Tai – Lietuvos istorijos svarbios datos ir tos dienos, kurias tarptautinėmis yra paskelbusi Jungtinių tautų organizacija.