Parlamentarai susikibo dėl socialinės paramos teikimo sistemos. Vieni nemato reikalo keisti esamos tvarkos, kiti tikina, kad ji dar labiau skurdina ir taip vargingai gyvenančius žmones.
Šiandien Seimas ketina priimti Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymo pataisas. Praėjusį ketvirtadienį to padaryti nepavyko, nes buvo susikirsta dėl pajamų piniginei socialinei paramai gauti skaičiavimo.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkas Algirdas Sysas pasinaudojo Seimo Statuto suteikta teise sustabdyti projekto priėmimą, jei pateikti siūlymai iškreipia pagrindinius dokumento principus ir esmę.
„Kolegoms bandžiau išaiškinti, kad norėdami pagauti žvirblį iš rankų paleidžiame gerokai didesnį paukštį”, – LŽ sakė Sysas. Jis prisipažino, kad per šešerius vadovavimo Seimo SRDK metus teise sustabdyti įstatymo priėmimą pasinaudojo pirmą kartą.
Ir duoda, ir atima
Pastaruoju metu parlamentarai ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė gauna labai daug skundų iš nepasiturinčių šeimų. Vaikų tėvai nurodo, kad šeimos neteko teisės į piniginę socialinę paramą ir kompensacijas, nes skiriant paramą į šeimos pajamas įskaitomi alimentai bei išmoka vaikui.
Išmokos vaikui (vadinamieji vaiko pinigai – 50 litų) buvo pradėtos mokėti nuo 2004 metų liepos 1-osios (šiuo metu jas gauna visi Lietuvos vaikai iki devynerių metų amžiaus). Tačiau kai kurios šeimos, ypač turinčios mažas pajamas, susidūrė su paradoksalia situacija, kai viena ranka duodama, kita – atimama.
Įskaičiavus vaiko išmoką į bendras šeimos pajamas tokios šeimos dažnai netenka teisės gauti socialinę pašalpą, būsto šildymo, išlaidų vandeniui kompensacijas.
2006 metų kovą Vaiko teisių apsaugos kontrolierės tarnyba atliko tyrimą, kaip pasikeitė nepasiturinčių šeimų, auginančių vaikus, pajamos įvedus išmoką vaikui. Remiantis šalies savivaldybių pateikta informacija, socialinės paramos gavėjų skaičius per tris pirmuosius 2005-ųjų mėnesius sumažėjo 9 tūkst. šeimų, o socialinei pašalpai skiriamų lėšų suma – 2,5 mln. litų. Tuo metu skurdas, Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje per pastaruosius metus tikrai nesumažėjo – siekia 17 procentų.
Įžvelgia diskriminaciją
Įstatymo pataisą, numatančią, kad į šeimų, kurioms skiriama socialinė parama, pajamas nebūtų įskaičiuojamos kas mėnesį valstybės vaikui skiriamos socialinio pobūdžio lėšos – minėtos išmokos vaikui, našlaičių šalpos bei našlaičių pensijos, šalpos išmokos neįgaliems vaikams, stipendijos bei dar kelios kitos išmokos, pateikė Seimo Valstiečių liaudininkų frakcijos narė Laima Mogenienė. Ją palaikė visas būrys kolegų parlamentarų, taip pat Šalaševičiūtė.
„Šia pataisa siekiame pakoreguoti valstybės paramos nepasiturinčioms šeimoms teikimo mechanizmą – atskirti vaikui skirtas lėšas nuo bendrų šeimos pajamų”, – LŽ sakė Mogenienė.
Parlamentarė neabejoja, kad dabar egzistuojanti socialinių pašalpų skaičiavimo tvarka diskriminuoja nepasiturinčias šeimas. „Tokią sistemą reikia griauti iš pagrindų. Jei tėvai konstituciškai privalo išlaikyti savo vaikus, tai vaikai tokios prievolės savo šeimos atžvilgiu tikrai neturi”, – įsitikinusi Mogenienė. Pasak jos, turtingų šeimų vaikai be jokių ribojimų gauna jiems priklausančius 50 litų, niekas net nesidomi tokios šeimos finansine padėtimi, o skurstančios šeimos pajamos suskaičiuojamos lito tikslumu.
Sugriautų sistemą
Minėtiems Mogenienės ir kitų parlamentarų siūlymams nepritaria Vyriausybė. Premjero Gedimino Kirkilo pasirašytame nutarime teigiama, kad tokių nuostatų įteisinimas turėtų neigiamos įtakos esamai visų šeimos narių turimo turto ir pajamų testavimu pagrįstai socialinės paramos teikimo sistemai, neskatintų tėvų, auginančių vaikus, dirbti ir išlaikyti savo atžalas, išplėstų piniginės socialinės paramos gavėjų būrį, joms įgyvendinti reikėtų nemažai papildomų valstybės biudžeto lėšų.
Tokios pozicijos laikosi ir Seimo SRDK pirmininkas. Kartu jis sutinka, kad nepasiturinčioms šeimoms būtina padėti, pavyzdžiui, didinti remiamas pajamas. „Tai paprastesnis, neiškreipiantis sistemos požiūris”, – mano Sysas.
Jis tikisi, kad šiandien minėto įstatymo projektas bus palaimintas. „Jei tai nepavyks, gruodžiui skirtas 1 mln. litų kompensacijoms už būsto šildymą liks neišdalytas. Vadinasi, tą milijoną iš savo kišenės turės sumokėti mažiausias pajamas gaunantys žmonės. Ar ne meškos paslaugą jiems padarysime?” – klausė Sysas.
Tačiau LŽ kalbinta Šalaševičiūtė pabrėžė, kad nepasiturinčios šeimos labai laukia, kad Seimas priimtų Mogenienės siūlomas pataisas. „Tai moraliai palaikytų šeimas, kurioms keli ar keliolika litų yra dideli pinigai”, – tikino kontrolierė.