Užterštą gruntinį vandenį šimtams tūkstančių šalies gyventojų teks gerti mažiausiai dar 20 metų. Ne visi įstengia sumokėti už vandens tyrimus, dar mažiau šeimų gali investuoti į artezinius gręžinius.
Lietuvos kaimo šulinių vanduo pavojingas ne tik jį geriančių žmonių sveikatai, bet ir gyvybei. Taip tvirtina Vilniuje įsikūrusi akcinė bendrovė „Gerva”, kuri gamina ir ragina pirkti buitinius vandens filtrus „Antinitrat”.
Šios bendrovės direktorius chemikas Vytautas Pelakauskas teigia, jog nitritais ir nitratais užterštu šachtinių šulinių vandeniu mūsų šalyje nuodijasi beveik milijonas žmonių. „Apie 70 procentų kaimo šulinių vandenyje yra pernelyg daug nitratų ir nitritų”, – teigia Pelakauskas.
Iš šių cheminių junginių organizme susidarantys nitrozaminai turi kancerogeninių ypatybių, todėl gali sukelti vėžio ligas.
Ypač pavojingas užterštas vanduo mažiems vaikams. Vien per pastaruosius keletą mėnesių du kūdikiai dėl to numirė, dešimtys jų pateko į ligonines.
Šių metų pradžioje į vieną sostinės ligoninių buvo atvežtas 2 mėnesių kūdikis iš Vilniaus rajono Nemėžio gyvenvietės. Vaikas buvo pamėlynavęs, vos kvėpavo. Gydytojai bandė gelbėti jo gyvybę, tačiau nesėkmingai. Paaiškėjo, jog kūdikis buvo apsinuodijęs šulinio vandeniu.
Ištyrę šulinį, sveikatos specialistai nustėro: nitratų koncentracija jame net 22 kartus viršijo leistiną normą.
Nitratais užterštu šulinio vandeniu apsinuodijo ir kelių mėnesių mergaitė iš Radviliškio rajono Jokūbiškių kaimo. Laimė, šį kūdikį pavyko išgelbėti.
Teršalai
Vilniaus visuomenės sveikatos centro saugos skyriaus vedėja gydytoja Asta Razmienė sako, jog visus šachtinius šulinius Lietuvoje reikėtų užkalti, kad vandens iš jų negalima būtų pasisemti. „Tebūnie jie etnografijos paveldas, o ne vartojimo objektas, kaip jau seniai yra Vakarų šalyse”, – kalbėjo gydytoja Razmienė.
Dabartiniais chemizacijos laikais žmonėms reikėtų gerti tik iš artezinių gręžinių išgaunamą požeminį vandenį – jo klodai slūgso giliai po žeme, kur teršalai kol kas dar neprasiskverbia. O į šulinius sunkiasi gruntinis vanduo, kuris į žemę susigeria nuo jos paviršiaus ir dažnai būna užterštas įvairiais teršalais.
„Vilniaus rajone net 98 procentų mūsų tirtų šulinių vandenyje nitratų kiekis viršijo didžiausią leistiną koncentraciją (DLK) nėščioms moterims ir vaikams – 10 miligramų litre vandens.
Pagal šį rodiklį Širvintų rajone didesniu nei leidžiama nitratų kiekiu užteršta 66, Švenčionių rajone – 78, Ukmergės rajone – 79 procentai šulinių. Visoje Vilniaus apskrityje – 76 procentai.
Suaugusiesiems nitratų norma yra penkis kartus didesnė – 50 mg/l, tačiau daugiau kaip pusė mūsų tirtų šulinių vandens Vilniaus apskrityje viršijo ir šį skaičių”, – pasakojo gydytoja Razmienė.
Panaši padėtis yra visoje Lietuvoje, kiek švaresnis šulinių vanduo tik kai kur, pavyzdžiui, Utenos, Zarasų rajonuose. „Kaimuose pilna nevalomų lauko tualetų, sąvartynų, kapinių. Daržai, pasėliai tręšiami mėšlu ir mineralinėmis trąšomis, gausiai beriama pesticidų. Visa tai patenka ir į šulinius”, – aiškino Razmienė.
Virdulys neišgelbsti
Geriamojo vandens tyrimams kasmet išleidžiama nemažai lėšų. Jo būklę stebi Geologijos, Maisto ir veterinarijos tarnybos ir kitos žinybos, įtaką žmonių sveikatai – apskričių visuomenės sveikatos centrai.
„Jau ne kartą įsitikinta, jog teršalų šuliniuose vis daugėja, tad valdžia verčiau jau skirtų daugiau pinigų naujiems arteziniams gręžiniams arba nuvežtų švaraus geriamojo vandens bent socialiai remtinoms šeimoms, kuriose yra kūdikių”, – piktinosi gydytoja Razmienė.
Gavę iš poliklinikų nėščių moterų ir kūdikių, kurie vartoja šulinių vandenį, sąrašus, sveikatos centrų specialistai važiuoja tirti tų šulinių, nes ten – potencialios nelaimių vietos.
Tačiau ką gali patarti specialistai? Vieni rekomenduoja kaimo žmonėms atidžiau, pasitarus su geologais, parinkti šuliniams vietas. Kiti siūlo išsėmus vandenį iškuopti iš dugno dumblą, suręsti naują rentinį su stogeliu, netręšti pasėlių netoli šulinio ir pan.
„Vanduo po šių darbų bus skanesnis, nedvoks. Tačiau nitratų ir nitritų nesumažės”, – kritikuoja šiuos siūlymus bendrovės „Gerva” vadovas Pelakauskas. Net ir nustojus naudoti teritorijoje aplink šulinį trąšas, pesticidus, nitratų ir nitritų vandenyje sumažėja negreitai.
Daug žmonių tiki, jog visų teršalų galima atsikratyti vandenį virinant. Aukšta temperatūra užmuša bakterijas, kitus mikroorganizmus, tačiau nitratų ir nitritų neveikia.
Buitiniai filtrai „Brita”, „Kenwood” ir panašūs taip pat menkai gelbsti – jie gali išvalyti iš vandens kalkes, geležies junginius, tačiau, pasak sveikatos specialistų, ne nitratus ir nitritus. O laiku nepakeitus filtrų kasečių, jose prisiveisia daug mikroorganizmų, kurie teršia vandenį.
Stebuklas neįvyko
Bendrovė „Gerva” kaip vieną iš šios problemos sprendimo būdų siūlo savąjį kasetinį filtrą „Antinitrat”. Jį neseniai sukonstravęs Pelakauskas tikina, jog šiuo buitiniu filtru iš vandens pašalinama net 95-99 procentai nitratų ir didžioji dalis nitritų.
„Vienu filtru galima apvalyti apie 2000 litrų vandens, o paskui pakanka kasetę išplauti druskos tirpale, ir ji vėl tinkama naudoti”, – pasakojo išradėjas. Šių filtrų bei kartu su jais parduodamų nitratų ir nitritų nustatymo testų galima nusipirkti kai kuriose parduotuvėse.
„Ir efektyvu, ir naudotis paprasta”, – gyrė „Gervos” išradimą gydytoja Razmienė. Tačiau kiti sveikatos specialistai filtro „Antinitrat” nauda abejoja. „Nerekomenduoju gerti šiuo filtru valyto vandens”, – perspėjo Šiaulių visuomenės sveikatos centro direktorius Krizentas Kameneckis. Jam pritarė ir Kauno visuomenės sveikatos centro vadovai.
„Bendrovės „Gerva” propaguojamas filtras „Antinitrat” išvalo iš vandens tik nitratus, bet nitritų nepašalina”, – paaiškino higienistų skepticizmą Respublikinio mitybos centro geriamojo vandens skyriaus vadovas, Vilniaus universiteto docentas Šarūnas Kučingis.
Būtent dėl šios priežasties Respublikinis mitybos centras, išbandęs šį filtrą, neprieštaravo jo naudojimui, tačiau ir nepatarė apskričių visuomenės sveikatos centrams masiškai rekomenduoti žmonėms „Antinitrat”.
„Nitratai nėra labai kenksmingi, kaip daugelis žmonių įsitikinę. Dešimt kartų nuodingesni yra nitritai. Kaip šiuos išvalyti iš vandens, dar nesugalvojo niekas”, – sakė gydytojas Kučingis. Europos Sąjungos šalyse nustatyta didžiausia leistina nitritų koncentracija – pusė miligramo litre vandens. Pasaulinė sveikatos organizacija yra nustačiusi gerokai didesnę nitritų DLK – 3 mg/l.
Pasak gydytojo, apie tikrąjį vandens užterštumą galima spręsti tik pagal faktinės ir leidžiamos nitratų bei nitritų koncentracijos santykį. Pagal šį rodiklį šalyje leistiną normą viršija trečdalio kaimo šulinių vanduo. „Tai yra daug”, – pabrėžė Kučingis.
Pakentėkite iki 2015-ųjų
Tiek gydytojo Kučingio, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos sekretoriaus Romualdo Sabaliausko nuomone, vienintelė išeitis – arteziniai gręžiniai ir vandentiekis.
Tačiau kada ši gerovė pasieks kiekvieną kaimo gyventoją? Geriamojo vandens tiekimo ir tvarkymo įstatyme, kurį Seimas priėmė šią vasarą, planuojama požeminiu artezinių gręžinių vandeniu iki 2015 metų sausio 1 dienos aprūpinti ne mažiau kaip 95 procentus šalies žmonių.
Ar realus šis įsipareigojimas? „Jau dabar į vandentiekį investuojami šimtai milijonų litų. Daug priklausys nuo savivaldybių noro ir mokėjimo spręsti šią problemą, nes pagal Vietos savivaldos įstatymą už vandens tiekimą yra atsakingos savivaldybės”, – sakė Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio direktorius Rimgaudas Špokas.
Jo duomenimis, artezinių gręžinių vanduo pasiekia jau du trečdalius Lietuvos gyventojų. Tačiau šalyje tebėra 300 tūkstančių šachtinių šulinių – daugiausia kaime.
Gydytojas Kučingis siūlo iki tų išganingųjų 2015 metų vežioti į kaimus artezinių gręžinių vandenį. „Kiekvieno šulinio šeimininkui reikėtų kreiptis į apskrities visuomenės sveikatos centrą, kad jame būtų ištirtas vanduo. Jei specialistai nustatys, kad teršalų yra pavojingai daug – pirkite pilstomą požeminį geriamąjį vandenį”, – patarė gydytojas Kučingis.
Tačiau ar daug kaimo žmonių ryšis tokioms išlaidoms? Juk didelė jų dalis gyvena skurdžiai. Antai visuomenės sveikatos centre kompleksinis vandens tyrimas kainuoja 60 litų. Už tokią sumą specialistai nustatys, kiek vandenyje yra nitratų, nitritų, amoniako, kokia jo mikrobiologinė tarša. Galima išsiversti ir šiek tiek pigiau – nustatyti tik nitratų ir nitritų kiekį, tačiau ir tai kainuos 33 litus.
Geriamasis vanduo, kurį dabar ne viena akcinė bendrovė pumpuoja iš artezinių gręžinių, pilsto į plastikinius butelius ir pardavinėja parduotuvėse, pristato į įstaigas, irgi nėra labai pigus.
Tad tūkstančiams kaimų gyventojų teks dar bent 20 metų nuodytis užterštu šulinių vandeniu.