Lapkritį, Tarptautinį kovos su plaučių vėžiu mėnesį, šios ligos gydymo problemos vėl medicinos darbuotojų akiratyje.
Pernai plaučių vėžiu Lietuvoje susirgo 1 301 vyrai ir 277 moterys. Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, jog sergamumas šia liga per penkerius metus pasaulyje padidės du kartus.
Apie šios plaučių ligos gydymo ir diagnostikos galimybes kalbamės su Klaipėdos ligoninės Pulmonologijos skyriaus vedėju gydytoju pulmonologu Arvydu Valavičiumi.
Jau antri metai Lietuvoje beldžiamasi į aukštų valdininkų širdis prašant sergantiesiems plaučių ligomis kompensuoti deguonies koncentratorius. Ar deguonies terapija reikalinga ir sergantiesiems plaučių vėžiu?
Neseniai pasauliniame pulmonologų kongrese „CHETS” Jungtinėse Amerikos Valstijose apie tai diskutavau su kolegomis iš viso pasaulio. Jie nesupranta, kaip galima mokėti už deguonį – tai esą tas pats, kas mokėti už orą… Nepaisant to, pas mus ligoniai turi mokėti. Europoje, be latvių, esame tokie vieninteliai. Sergantiesiems įsigyti deguonies koncentratorius ar balionus – didžiulė problema. Gaudamas apie 300 litų pensijos žmogus apie 200 litų per mėnesį turi atiduoti už deguonį.
Deguonies terapija – viena iš gyvybę palaikančių procedūrų ne vien sergantiesiems lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL), bet ir plaučių vėžiu, kai paskutinėmis jo stadijomis auglys užspaudžia kvėpavimo takus arba plaučiai nebefunkcionuoja. Tokie ligoniai trūkstant oro paprasčiausiai uždūsta. Deguonies terapija gali pailginti gyvenimą keletą metų, chemoterapija – tik keletą mėnesių.
Pasauliniame kongrese buvo pateikti duomenys: jei trys ligoniai 36 mėnesius gydomi deguonies terapija, išsaugoma viena gyvybė. Norint išgelbėti vieną gyvybę betablokeriais, vaistais nuo širdies ligų, reikia gydyti 20 ligonių 6 mėnesius. Taigi deguonies terapija išsaugo daugiau gyvybių.
Bet pas mus, teigiama, plaučių vėžio gydymo rezultatai prastesni nei Europoje: pasaulyje penkerius metus gyvena 15-25 proc., Lietuvoje – 9 proc. pacientų. Kodėl?
Viena iš priežasčių ir yra deguonies terapijos trūkumas.
Kita priežastis – kad mūsų žmonės neatsakingai žiūri į savo sveikatą. Dažniausiai diagnozuojama 3-4 vėžio stadija, kai nebegalima taikyti operacijos, netinka ir chemoterapija, nes pacientai būna labai išsekę ir gydomi miršta greičiau nei negydomi.
Kita, objektyvi, priežastis – nėra aiškios vėžio diagnostikos metodikos. Daug tikėtasi iš vadinamųjų vėžio markerių, bet jie ankstyvai diagnostikai netinka. Pagrindinės diagnostikos priemonės liko tos pačios – rentgenas, bronchoskopija, kompiuterinė tomografija.
Ar šios priemonės negarantuoja, kad vėžys bus nustatytas laiku?
Geriausia ankstyvo periferinio plaučių vėžio diagnostikos priemonė – kompiuterinė tomografija. Ji gali parodyti mažus augliukus plaučių audinyje. Bet tai brangus tyrimas, visiems iš eilės profilaktikos tikslais naudoti negali sau leisti jokia pasaulio valstybė. Todėl šiuo būdu vėžys randamas atsitiktinai.
Tačiau kompiuterinė tomografija „nepamato” centrinių auglių, esančių bronchų medyje, kol jie neperauga į pleurą, į krūtinės ląstą, kol neatsiranda pleuros ertmėje skysčio ar uždegimas. Židinys dažnai randamas, kai peršalęs žmogus suserga plaučių uždegimu.
Ankstyvas periferinio vėžio stadijas užfiksuoja ir fluorografija.
Kita vertus, centrinių vėžių simptomatika pasireiškia dažniau, nes dėl bronchų gleivinės dirginimo atsiranda kosulys, dusulys. Dėl to būtų galimybė ligą nustatyti anksčiau.
Kam susirgti plaučių vėžiu yra didesnė tikimybė?
Tiems, kurių šeimoje onkologine liga, ypač plaučių vėžiu, kas nors yra sirgęs. Nėra tiksliai įrodyta, kad vėžys genetiškai paveldimas, bet tikimybė tiems susirgti didesnė.
O pagrindinė plaučių vėžio, taip pat ir LOPL, priežastis – rūkymas. Beje, pradėjus rūkyti moterims, plaučių vėžys tapo ne tik vyrų liga – moterų mirštamumas ne retesnis nei vyrų.
Ypač didelė tikimybė susirgti, jei rūkantis žmogus turi tam genetinį polinkį.
Kokią įtaką plaučių vėžiui atsirasti turi LOPL arba astma?
LOPL laikoma slenkančiu vėžiu, mat gana dažnai po jos išsivysto vėžys – bet tik dėl to, kad žmogus rūko.
O astma – alerginė liga, sąlygota genetinių pakitimų. Bet jei sergantysis astma rūko – taip pat gali susirgti vėžiu.
Kaip atpažinti plaučių vėžį?
Aiškių pirmųjų požymių nėra, todėl reikia save prižiūrėti. Ypač būti atidiems, jei sergančių yra šeimoje, jei rūkoma, vyresniems nei 65 metų rekomenduojama kasmet pasitikrinti bronchoskopu, mesti rūkyti, o pradėjus kosėti kreiptis į gydytoją. Rūkantieji bent kartą metuose turi persišviesti plaučius rentgenu.
Dažniausiai susirūpinama, kai ima kamuoti sausas kosulys, atkosima krauju, ima kristi svoris. Skausmas atsiranda tik tada, kai auglys perauga į pleurą ar krūtinės ląstą – plaučiuose nėra nervų, tad jie neskausmingi.
Kosulys gali reikšti, kad auglys perauga į bronchus ir ima juos dirginti. Jei žmogus ima atkosėti krauju – jau stadija pažengusi, vėžys pažeidęs kraujagyslę ar auglys pats pradeda produkuoti kraują. Oro ima trūkti, kai prasideda metaboliniai pakitimai, išplitęs vėžys ima graužti iš vidaus.
Fluorograma, kompiuterinė tomografija nustato periferinį vėžį. Negi nėra priemonių rasti bronchų medyje atsiradusiam augliui?
Bronchuose esantys augliai randami bronchoskopu. Mūsų ligoninei prieš keletą metų įsigijus fluosrescuojantį bronchoskopą, turime galimybę nustatyti net ankstyviausias vėžio stadijas bronchų gleivinėje.
Ar nustačius ankstyvą vėžio stadiją žmogus gali turėti viltį, kad gyvens?
Taip, turiu pacientų, kurie išgyvena net 10 ar ilgiau metų. Tokių pacientų gydymo galimybės gana didelės – jų gyvenimą pailgina operacija, chemoterapija. Deja, operuoti galima tik plaučių audinį, o norint išoperuoti bronchuose esantį darinį – reikalingas brangus lazerinis endoskopas, kurio ligoninė dar neturi galimybių įsigyti. Lazeriu išdeginti ikivėžiniai ar ankstyvos stadijos vėžiniai dariniai kvėpavimo takuose suteiktų žmogui šansą visiškai pasveikti, o vėlyvos stadijos – pailgintų gyvenimą ir pagerintų jo kokybę. Šis būdas pranašus ir tuo, jog netraumuotų paciento – gydantis lazerio spindulys į auglio pažeistą vietą įleidžiamas pro fluorescuojantį bronchoskopą, neprapjovus krūtinės ląstos.
Neturėdami šios medicinos įrangos ne visada galime padėti. Labai sunku būna, kai žmogus žiūri į tave ir klausia: „Daktare, ar padėsi?” O dar sunkiau – kai ateina pas mus patys, o iš čia išvežami. Nes padarei bronchoskopiją ir pamatei: gyventi liko keli mėnesiai…
Ar plaučių vėžio diagnostika – vien onkologų kompetencija?
Netiesa. Šiuo metu vėžio diagnostika – specialistų, pulmonologų, duona. Chemoterapeutai ir onkologai gydo, operuoti siunčia į ligoninės Krūtinės chirurgijos skyrių.
Jei nori įsitikinti, kad nesergi, ar pajutai kokius ligos simptomus, kreipkis pulmonologo konsultacijai. Geriau tegu šeimos gydytojai atsiunčia 10 žmonių be reikalo, negu vieną pražiopso.