Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) vadovė Aurelija Stancikienė iškasė karo su medžiotojais kirvį – ji kreipėsi į valdžią Vilniuje ir paprašė sudaryti tyrimo komisiją, kuri ištirtų liūdnai pagarsėjusios lapkričio 11-osios medžioklės aplinkybes.
„Vakarų ekspreso” skaitytojus jau informavome, kad per minėtą medžioklę netoli Nidos buvo nušauta vienu briedžiu daugiau nei leista, o žvėrių viduriai užkasti tiesiog po miško paklote.
A. Stancikienė užsimojo ir prieš licencijas medžioklei dalijančio Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) direktorių, taip pat medžiojantį Neringoje, Kęstutį Šiliauską.
Lemtinga medžioklė
A. Stancikienė kreipėsi į Aplinkos apsaugos inspekcijos, kuriai pavaldus KRAAD, bei Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vadovybę.
Parko direktorė tikino, kad lapkričio 11-ąją vykusi medžioklė sukėlė didelį visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimą.
„Atsižvelgdama ir į tai, kad, mūsų duomenimis, šios medžioklės metu buvo grubių medžioklės pažeidimų, kurie nustatyti tik kai kurių parko darbuotojų pilietinės iniciatyvos dėka, bei į tai, kad Nidos girininkija yra ne paprasta girininkija, o nacionalinės ir pasaulinės reikšmės teritorijos dalis, prašau sudaryti komisiją šiam įvykiui ištirti ir nustatyti priežastis, kurių pašalinimas leistų ateityje išvengti panašių situacijų”, – teigiama A. Stancikienės rašte.
Apeliuojama į tvarką, pagal kurią nacionalinių parkų direkcijos vadovai esą negali iš esmės paveikti medžioklės saugomoje teritorijoje.
„Medžioklei leidimus ir licencijas išduoda aplinkos apsaugos agentūros vadovas ir regioninio aplinkos apsaugos departamento direktorius. Apie vykusias medžiokles, nušautus žvėris ir vykdytus mokslo tiriamuosius darbus KNNP direkcijai KRAAD informacijos nepateikia”, – prašymą išsiaiškinti įvykio aplinkybes motyvavo parko vadovė.
Jai užkliuvo medžiotojų tvirtinimas, kad lapkričio 11-ąją galimai nėščia briedė ir metų briedžiukas neva buvo nušauti netyčia, tačiau žvėrys buvo palaidoti skirtingose duobėse, lyg slepiant šį įvykį.
„Atkreiptinas dėmesys, kad vienoje duobėje buvo užkasti visų toje medžioklėje nušautų žvėrių palaikai, o vieno briedžiuko – atskirai”, – teigė direktorė.
Jai įdomu, ar Neringos medžiotojų klubo „Girinis” veikloje yra pasitaikę dar tokių atvejų, kai nušaunama daugiau žvėrių nei leistina pagal licenciją. Esą KNNP duomenimis, prieš keletą metų buvo nušauta briedžio patelė su dviem briedžiukais.
Užkliuvo licencijos
Parko direktorė suformulavo net 14 klausimų, tarp kurių – ir istorijos apie ant kelio žuvusius briedžius.
„Kodėl išduodama licenciją nušauti briedį, KRAAD vadovybė neatsižvelgė į tai, kad šiais metais autokatastrofose jau buvo užmušti trys briedžiai? Kitaip tariant, jau buvo viršytas 2 briedžių limitas, numatytas medžioklei šiais metais. Ar toks nenoras atsižvelgti į naujai susiklosčiusias aplinkybes nereiškia, kad briedžių medžioklė KNNP suprantama ne kaip žvėrių populiacijos reguliavimas, o kaip pramoga išrinktiesiems?” – įtarimų šešėlius metė A. Stancikienė.
Ji netiesiogiai peikė ir lemtingoje medžioklėje dalyvavusius savo pavaldinius Preilos girininką Vladą Lakavičių bei KNNP inspektorių Bronislovą Kazragį.
„Pagal dabar galiojančius teisės aktus saugomų teritorijų pareigūnas gali būti ir medžiotojas. Tie patys žmonės nustato gyvūnų skaičių, koks yra reikalingas gyvūnų perteklius medžioklei, ir patys tą perteklių naikina. Ar tokia sistema neskatina piktnaudžiavimo skaičiuojant gyvūnus? Ar etiška saugomų teritorijų pareigūnui kartu būti ir medžiotoju?” – klausimų laviną bėrė direktorė.
Ji užsipuolė ir KRAAD vadovą K. Šiliauską abejodama, ar šis buvo teisus, atsisakydamas pateikti bet kokius duomenis, kurie yra susiję su praėjusių metų medžiokle Neringoje. Esą tokia nekontroliuojama vienos institucijos veikla gali skatinti nusižengimų darymą.
Direktorė piktinosi, kad medžiotojų būrelių narių sąrašai esą yra slapti, nes medžiotojai – įtakingi asmenys.