Nevyriausybinės organizacijos nepajėgios konkuruoti su biudžetinėmis įstaigomis, kurioms atitenka didžioji dalis gyventojų skiriamos pajamų mokesčio dalies
Jau trečius metus šalies gyventojai turi galimybę 2 procentus sumokėto pajamų mokesčio paskirti paramai, tačiau tokia teise kol kas pasinaudoja tik trečdalis piliečių. Nevyriausybinės organizacijos, labdaros ir paramos fondai, kurie tikėjosi tokiu būdu gerokai papildyti savo sąskaitas, sulaukė tik pavienių žmonių aukų.
Daugiausia milijonų kasmet atitenka ir taip iš biudžeto finansuojamoms valstybinėms institucijoms. Į šalies iždą sugrįžta ir ta pinigų dalis, dėl kurios gyventojai nepareiškia savo valios.
Nelygios proporcijos
Rytoj sostinėje vyksiančiame Nevyriausybinių organizacijų (NVO) forume kartu su valdžios atstovais tarp įvairių klausimų ketinama aptarti ir 2 proc. pajamų mokesčio skyrimo tendencijas. Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta kalbų apie būtinybę tobulinti įstatymus, mat kol kas didžioji dalis paramai numatytų lėšų iš vienos valstybės kišenę perdedamos į kitą.
Mūsų šalies gyventojai jau trečius metus gali 2 proc. sumokėto pajamų mokesčio skirti nevyriausybinėms organizacijoms bei kitiems paramos gavėjams. 2004 metais tokiu būdu buvo skirta 25 mln. litų, 2005 metais – daugiau kaip 36 mln. litų. Šiemet iki 2 proc. praėjusiais metais sumokėto pajamų mokesčio paramai skyrė per 400 tūkst. šalies gyventojų, kurių išdalyta suma viršijo 40 mln. litų.
Paaiškėjo, kad tautiečiai daugiausia pinigų šiemet skyrė savivaldybių biudžetinėms įstaigoms, kurioms Valstybinė mokesčių inspekcija jau pervedė beveik 15 mln. litų, o dar beveik 2 mln. litų gavo valstybės biudžetinės įstaigos. Asociacijos sulaukė 11 mln. litų, o viešosios įstaigos – perpus mažiau. Įvairiems labdaros ir paramos fondams gyventojai teskyrė 3,2 mln. litų.
Informacijos tebetrūksta
Paramos sąrašo pabaigoje atsidūrusios nevyriausybinės organizacijos susizgribo, ar visuomenė žino apie tokią galimybę, kam ir kodėl teikia pirmenybę skirdama paramą?
Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, Baltijos-Amerikos partnerystės programa užsakė, o „TNS Gallup” atliko viešosios nuomonės tyrimą.
Apklausus daugiau kaip tūkstantį šalies gyventojų, paaiškėjo, kad 51 proc. 15-74 metų respondentų žino apie suteiktą teisę 2 proc. pajamų mokesčio skirti paramai, tačiau net 30 proc. apklaustųjų nieko apie tai nieko negirdėjo, o 18 proc. – tik kažką girdėjo. Tiesa, tarp dirbančiųjų, kurie ir gali pasinaudoti šia teise, 72 proc. yra informuoti apie įstatymų numatytą galimybę, nors 15 proc. – dar tai buvo naujovė.
Tik pusė žinančiųjų apie paramą pasirūpina užpildyti deklaracijas ir nurodyti remiamą organizaciją. Kas trečias apklaustasis parėmė valstybines institucijas, kas ketvirtas – viešąsias įstaigas (sporto klubus, ligonines, reabilitacijos centrus), dar 12 proc. gyventojų paramą paskyrė savivaldybių institucijoms (mokykloms, darželiams, bibliotekoms), 10 proc. – darbovietėms, švietimo įstaigoms, įvairiems klubams, 9 proc. – religinėms bendruomenėms.
Juto spaudimą
Tyrimas atskleidė, kad žmonės dažniausiai remia tas pačias organizacijas, su kurių veikla yra susipažinę patys asmeniškai arba gavo informacijos iš draugų bei pažįstamų. Dar beveik 19 proc. respondentų parėmė organizacijas, su kuriomis jie yra susiję darbo santykiais.
Nevyriausybinių organizacijų ekspertas Vaidotas Ilgius prisiminė, kad dar prieš priimant Seime Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo pataisas, sklandė nuogąstavimai, jog gali prisisteigti fondų, kurie, užsukę reklamos mašiną, surinks nemažas lėšas.
„Įsitikinta, kad gyventojai yra gana atsargūs ir remia tik tas organizacijas, apie kurias žino patys arba remiasi pažįstamų rekomendacijomis”, – teigė V.Ilgius.
Tačiau ekspertus nustebino dar viena išryškėjusi tendencija – net trečdalis apklaustųjų prisipažino jautę darbdavio ar įstaigos spaudimą skirti dalį mokesčio nurodytai organizacijai.
„Nors dalies pajamų mokesčio skyrimas yra savarankiško asmens apsisprendimo reikalas, tačiau akivaizdu, kad atsiranda ir tam tikra šantažo forma. Jeigu žmonės yra spaudžiami, iškreipiama įstatymo esmė”, – įsitikinusi „TNS Gallup” atstovė Edita Jurkienė.
Pasigenda kontrolės
NVO atstovai jau prakalbo apie būtinybę ieškoti būdų užkirsti kelią prievartavimui, kad ši mokesčių privilegija labiau atitiktų labdaringos, savanoriškai teikiamos paramos principus.
Beje, Lietuva kol kas yra vienintelė valstybė, numatanti galimybę pajamų mokesčio dalį skirti ne tik visuomeninėms, religinėms organizacijoms, bet ir valstybinėms bei biudžetinėms įstaigoms.
Apie tai, kad į gyventojų skirstomą paramą turėtų pretenduoti tik nevyriausybinės organizacijos, kol kas užsimenama puse lūpų.
„Galima sakyti, kad valstybė, leisdama paremti biudžetines įstaigas, tokiu būdu iš vienos kišenės pinigus perdeda į kitą. Žinoma, valstybinės ir biudžetinės įstaigos taip pat dirba visuomenės reikmėms. Kai kurios šių institucijų pateikia ataskaitas, kur yra panaudotos tokiu būdu gautos lėšos, nors įstatymas nenumato tokios prievolės. Manytume, kad žmonės turėtų žinoti, kam panaudojamos jų skiriamos lėšos”, – tvirtino V.Ilgius.
Baltijos-Amerikos partnerystės programos tarybos pirmininkas Mindaugas Danys įsitikinęs, kad vertėtų rimčiau pamąstyti apie įstatymo pataisas, kurios leistų paramą gauti tik nevyriausybinėms organizacijoms, kaip yra kitose Europos šalyse. „Galbūt tvarkos pakeitimas praskaidrintų visą paramos teikimo procesą”, – vylėsi M.Danys.
Reklamos neprireikė
Tokią iniciatyvą yra pasirengusios palaikyti ir daugiau nevyriausybinių organizacijų. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, šiemet pagal gautą paramą atsidūrusi tarp lyderių, taip pat sutiktų, kad paramos gavėjų ratas būtų susiaurintas.
„Šiuo metu galiojanti tvarka yra ydinga. Kitose valstybėse tokią paramą gauna tik nevyriausybinės organizacijos, kurios ir yra pilietinės visuomenės kūrimo instrumentas. Todėl mes palaikytume poziciją, kad 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio galėtų gauti tik nevyriausybinės organizacijos”, – „Kauno dienai” teigė draugijos pirmininkas Artūras Jonkus.
Jis pripažino, kad tokia forma gauta parama yra vienas didžiausių Raudonojo Kryžiaus draugijos pajamų šaltinių. Tiesa, ypatingos reklamos organizacijai nereikėjo – gyventojai apie galimybę skirti dalį pajamų mokesčio paramai buvo informuojami draugijos padaliniuose, kurių šalyje yra per 40.
„Džiaugiamės, kad sulaukiame gyventojų pasitikėjimo ir surinktus pinigus galime skirti socialiniams projektams ir tarptautinėms programoms vykdyti”, – aiškino A.Jonkus ir pridūrė, kad daugiausia lėšų paaukoja ne didmiesčių, o rajonų gyventojai.
Milijonų panaudojimo būdai
Vis dėlto Seime šiuo metu labiau susirūpinta, kaip paskirstyti tuos dešimtis milijonų, dėl kurių gyventojai taip ir nepareiškia savo valios. Parlamentaras Arimantas Dumčius jau pateikė įstatymo pataisą, pagal kurią siūlo nepaskirstytą 2 proc. mokesčio dalį pervesti savivaldybėms, tačiau šias lėšas galėtų naudoti tik tos organizacijos ir įstaigos, kurios turi teisę gauti paramą.
A.Dumčius įsitikinęs, kad gyventojų, nurodančių, kam skiria paramą, kasmet daugėja labai nežymiai, o šia teise kol kas pasinaudoja tik trečdalis žmonių. Pernai teise skirti paramą nepasinaudojo 656 tūkst. darbuotojų ir liko nepaskirstyta 58 mln. litų, o šiemet liko abejingi 622 tūkst. gyventojų, kurie valstybei sutaupė 51 mln. litų.
„Šiandien savivaldybėms atitenka labai nedidelė nepaskirstytų milijonų dalis. Ši suma beveik visa sugrąžinama į šalies biudžetą ir išdalijama įvairioms sritims po truputį”, – teigė Seimo narys. Jo nuomone, patvirtinus pataisą paramos siekiančios organizacijos galėtų dalyvauti konkursuose ir varžytis dėl šių lėšų.
Dar vienas parlamentaras Donatas Jankauskas taip pat siūlo tobulinti įstatymus, tačiau ragina numatyti, kad nepaskirstytus milijonus savivaldybės galėtų panaudoti tik viešiesiems interesams tenkinti, tačiau prieš tai gavus vietos bendruomenių pritarimą.
Nuomonės skirtingos
Į klausimą, galbūt apskritai vertėtų peržiūrėti 2 proc. pajamų mokesčio skyrimo principus ir paramą numatyti tik nevyriausybinėms organizacijoms, politikų nuomonės išsiskyrė.
A.Dumčius įsitikinęs, kad biudžetinės įstaigos ir ateityje turėtų likti paramos gavėjų sąraše, nes jos, panaudodamos lėšas mokykloms ar ligoninėms remontuoti, taip pat tenkina visuomenės interesus.
„Nemanau, kad reiktų iš esmės keisti esamą tvarką. Tam greičiausiai nepritartų ir Vyriausybė. Be to, ne visos nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje yra gerai žinomos”, – svarstė A.Dumčius.
Tuo tarpu D.Jankauskas mano, kad ateityje dėl 2 proc. mokesčio dalies galėtų varžytis tik NVO. „Jeigu jau valstybė finansuoja savo įstaigas: mokyklas, darželius, ligonines, tai logiška būtų manyti, kad tam turėtų būti randama pakankamai pinigų šalies biudžete. Neturėtų būti prašoma gyventojų dar papildomai paremti šias įstaigas, – dėstė Seimo narys, tačiau kol kas neragino skubinti įvykių. – Manyčiau, kad pirmiausia reiktų išspręsti nepanaudotų lėšų klausimą”.