Nuo girtavimo iki žmogžudystės – vos vienas žingsnis

Girtumas tampa viena dažniausių teismo nuosprendžiuose pasitaikančių atsakomybę sunkinančių aplinkybių

Kauno apygardos teismas penktadienį paskelbė nuosprendžius baudžiamosiose bylose, kur nužudymais kaltinti asmenys savo nusikaltimus įvykdė būdami neblaivūs. Vienoje byloje dvidešimtmetė jonaviškė nuteista aštuoneriems metams nelaisvės už 51-erių metų moters nužudymą mirtinai sumušant. Dar griežtesnis verdiktas paskelbtas Vilkaviškio rajono gyventojams už tai, kad šie kirviais mirtinai uždaužė vyriškį.

Sumušė ir nuvedė namo

Praėjusių metų birželio 3-iąją tuomet dar devyniolikos Renata Šimkevičiūtė smarkiai sumušė vieno iš Kosmonautų gatvės daugiaaukščių gyventoją Nijolę Gervickienę, kuri netrukus dėl patirtų sužalojimų mirė. Mergina tikino, esą tokiu būdu ji keršijo už tai, kad kaimynė nustūmė nuo laiptų ir sužalojo jos mažametį broliuką, kuriam buvo praskelta galva. Vis dėlto reikia nepamiršti ir jaunos žudikės kaltę sunkinusios aplinkybės: darydama nusikaltimą ji buvo gerokai apgirtusi – jai nustatytas daugiau nei dviejų promilių girtumas.

Kaip teigiama bylos medžiagoje, į namus grįžęs mažametis pasiskundė seseriai, kad jį nuskriaudė „devintajame aukšte gyvenanti teta“. R.Šimkevičiūtė išėjo ieškoti tariamos skriaudikės ir, netrukus ją suradusi pas kitą kaimynę, apipylė necenzūriniais epitetais. Po to neblaivi devyniolikmetė nuėjo parūkyti ir nusprendė, kad vien tik žodžių negana, tad greitai vėl grįžo į devintą aukštą, kur N.Gervickienę išviliojo į laiptinę bei pradėjo kumščiais talžyti. Moteriai suklupus, akivaizdų fizinį pranašumą pajutusi mergina nuo kumščiavimo perėjo prie spyrių. Dauguma kojos smūgių buvo nutaikyti kaimynei į galvą. Baigusi kruviną išpuolį, mergina paėmė iš savo aukos raktus nuo jos buto nuvedė ir paguldė ją į lovą, tačiau daugiau sužeistąja nesirūpino ir nuėjo tęsti išgertuvių motinos bute.

Tik po kiek laiko kita kaimynė pasirūpino, kad smarkiai sumuštai N.Gervickienei būtų suteikta pagalba, kuri jau buvo pavėluota. Leisgyvė moteris kaimynei dar spėjo pasakyti, kad su ja taip žiauriai susidorojo R.Šimkevičiūtė, tačiau negalėjo suprasti, už ką.

Vėliau teisme liudijusi kaimynystėje gyvenanti moteris pasakojo, kad nieko nelaukdama ji iškvietė N.Gervickienei greitąją pagalbą, o pati nubėgo pas devyniolikmetę paklausti, dėl ko ši sukėlusi tokias muštynes, tačiau merginos išrėžtas atsakymas tik paliudijo tuo metu ją apėmusį liguistą įtūžį: „Turi vieną sulaužytą ranką, tai neklausinėk nesąmonių, nes tuoj ir kitą sulaužysiu“.

Kauno medicinos universiteto klinikose dėl pusamžės moters gyvybės kovojusių medikų pastangos buvo bergždžios – praėjus maždaug aštuonioms valandoms po incidento, muštynėse sužalota jonaviškė birželio 4-osios naktį mirė.

Teismo medicinos ekspertai suskaičiavo, kad N.Gervickienei įvairiose kūno vietose buvo padaryta mažiausiai vienuolika sužalojimų. Daugiausiai – galvos srityje. Specialistų išvadose teigiama, kad moteris mirė būtent nuo patirtos sunkios galvos traumos.

Nėštumas nuo bausmės neišgelbėjo

Tardama paskutinį žodį, R.Šimkevičiūtė kalbėjo trumpai ir kone tradiciškai, kaip ir dauguma nusikaltėlių prieš jiems gresiančias griežtas bausmes: „Nuoširdžiai gailiuosi ir suprantu, ką padariau. To tikrai nenorėjau. Prašau skirti kuo mažesnę bausmę, jei tai įmanoma“.

Po to mergina įteikė teismui banko kvitą, liudijantį, kad ji sumokėjo tris šimtus litų Valstybinėms ligonių kasoms už jos aukai paskutinėmis gyvenimo akimirkomis suteiktą medicininę pagalbą. Tačiau iš viso už pastarąjį medikų triūsą ji privalės atlyginti beveik keturis tūkstančius litų.

Galiausiai teisiamoji, likus vos valandai iki nuosprendžio, įteikė teismui pažymą, esą ji jau septintą savaitę laukiasi. Vis dėlto tai padėties nė kiek nesušvelnino. Vėliau nuosprendį paskelbęs teismas pabrėžė, kad sunkių ir labai sunkių nusikaltimų atvejais nėštumas teisiamosioms lengvatų negarantuoja.

Teismas konstatavo, kad R.Šimkevičiūtė išprovokavo moters žūtimi pasibaigusį konfliktą, nes būtent nuteistoji net kelis kartus ėjo ieškoti savo aukos. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe, anot teismo, tapo kaltinamosios prisipažinimas, o be to, ji anksčiau nebuvusi teista. Tačiau atsvara pastarosioms detalėms tapo ir sunkinanti aplinkybė – nusikaltėlės girtumas. Nuosprendyje teigiama, kad būtent apsvaigimas nuo alkoholio ir paskatino šiam nusikaltimui. Kone visos teisme liudijusios kaimynės teisiamąją charakterizavo kaip agresyvaus būdo žmogų.

Apibendrinusi visus „už“ ir „prieš“ Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija jaunąją nusikaltėlę už įvykdytą žmogžudystę nuteisė aštuoneriems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės atlikimo laiką bus įskaitytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, tačiau jis truko vos porą mėnesių, o visą kitą laiką kaltinamoji nuosprendžio laukė laisvėje. Mergina privalės atlyginti Valstybinėms ligonių kasoms dar apie pusketvirto tūkstančio litų už mirtinai sumuštos moters gydymą.

Dažnai išgerianti nuteistosios motina teisme nė karto nepasirodė, todėl dukrą į nuosprendį atlydėjo atskirai gyvenantis tėvas. Išgirdęs, kad R.Šimkevičiūtė suimama teismo salėje, vyriškis padavė jai atneštus krepšius su būtiniausiais daiktais ir akimis palydėjo dukrą į aštuonerius metus truksiantį įkalinimą.

Verdiktą vertino palankiai

Teismo salėje R.Šimkevičiūtei skelbiamo nuosprendžio klausėsi ir nukentėjusiomis pripažintos nužudytosios motina Konstancija Karalienė bei dukra Rūta Jatkonienė. Pastaroji, paklausta, kaip vertina jos motiną mirtinai sumušusiai merginai skirtą bausmę, sakė, kad pagaliau nuteistoji turėtų pasimokyti iš savo pačios klaidų: „Kiek prisimenu, Renata visada buvo tokia aikštinga, o jos polinkis į agresiją taip pat nėra naujiena. Nuosprendis nuosprendžiui nelygus. Net jei nuteistų iki gyvos galvos, o ji dėl savo poelgio visiškai nesigailėtų, iš to jokios naudos nebūtų. Tačiau manau, kad ši bausmė vis tiek turėtų ją pamokyti, nes iki pat nuosprendžio ji nesugebėjo mūsų netgi atsiprašyti už tai, kad nužudė mamą“.

Agresyvios devyniolikmetės auka tapusios N.Gervickienės artimieji nepateikė teismui ieškinio turtinei ar kitokiai žalai atlyginti. Nužudytosios dukra sakė nesitikinti, kad nuteistoji sugebėtų atlyginti patirtą skausmą: „Iš jos nieko neprisiteisime, o galiausiai reikia pripažinti: pinigai, kad ir kokie jie būtų, motinos jau nebeprikels ir mums negrąžins. Galėjo bent ištarti žodį „atsiprašau“, bet ir to ji nesugebėjo“.

Pasak R.Jatkonienės, viename iš Kosmonautų gatvės devyniaaukščių gyvenusi R.Šimkevičiūtė dažniausiai glausdavosi pas močiutę, tačiau tą lemtingą praėjusių metų birželio 3-iosios vakarą ji atėjo pas gretimoje laiptinėje apsistojusią motiną. Aštuntajame aukšte, kaip įprasta, netrukus prasidėjo triukšmingos išgertuvės.

Moteris pasakojo žinanti, kad jos motiną smarkiai aptalžiusi mergina sugebėjo vos kvėpuojančią auką nuvesti į kambarį ir paguldyti į lovą, tačiau nesuvokiama, kodėl agresyvi skriaudikė po to, ką padarė, neiškvietė greitosios pagalbos medikų.

Tragiška lemtis N.Gervickienę ištiko praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po jos vyro mirties. Pasak R.Jatkonienės, motina tądien kaip tik aplankė velionio vyro kapą ir vos tik grįžusi į namus sulaukė kaimynystėje girtuokliavusios merginos išpuolio. Beje, dukra neslėpė, kad ir N.Gervickienė incidento metu buvo truputį išgėrusi, mat ją, grįžusią iš kapinių, aplankė kaimynė, su kuria moteris pasivaišino. Tačiau žuvusiosios artimieji įsitikinę, kad ši aplinkybė negalėjo būti mirtimi pasibaigusių muštynių priežastis.

Nužudė talžydami kirviais

Ta pati Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija penktadienį paskelbė verdiktą ir kitoje, dar kraupesnėmis aplinkybėmis įvykdytoje nužudymo byloje, kurioje nuteisti du vyriškiai sulaukė griežtų laisvės atėmimo bausmių – po dvylika su puse metų. Tiek laiko belangėje Vilkaviškio rajono, Virbalio miestelio, gyventojai užsitarnavo už 2003-iųjų vasarį įvykdytą žmogžudystę. Ir šįkart pagrindine kruvinos dramos priežastimi tapo išgertuvės.

Penkiasdešimtmetis Algirdas Vaičiūnas ir beveik perpus jaunesnis – 24-erių metų – Mindaugas Petravičius tąkart savo auką mirtinai sudaužė kirvio pentimi. Vyriškiai visą dieną pas vieną gyventoją skaldė malkas, o vakarop su darbo įrankiais užsuko pasisvečiuoti pas kaimynę, kur kaip tik tuo metu vyko išgertuvės. Jose A.Vaičiūnas ir M.Petravičius sutiko ir vietos gyventoją Juozą Sruoginį.

Bičiuliškas pasisėdėjimas prie taurelės tęsėsi labai trumpai. A.Vaičiūnas kaipmat prisiminė, kad J.Sruoginis jau senokai buvo pavogęs jo mobiliojo ryšio telefoną ir iki šiol negrąžino. Netrukus tarp šių dviejų išgertuvių dalyvių įsiplieskė konfliktas, į kurį įsijungė ir jauniausias jų dalyvis M.Petravičius. Pastarasis taip pat pyko ant J.Sruoginio, esą šis dėl dingusio telefono nuolat versdavo kaltę jam.

Kaltinamieji mėgino įtikinti teismą, kad įsiplieskus tarpusavio kivirčui jie pastebėjo, jog J.Sruoginis mėgina kažką išsitraukti iš užančio, todėl jie stvėrė kirvius ir neva mėgino gintis. Tačiau tokią gynybinę versiją šioje byloje netrukus paneigė kiti incidentą matę liudytojai, pripažinę, kad būtent kaltinamieji užsipuolė vienišą ramaus būdo vyriškį ir ėmė talžyti po ranka buvusių kirvių bukosiomis dalimis. Pirmiausiai aukai kliuvo į pečius, o vėliau pataikyta ir į pakaušį, krūtinę, nugarą bei kitas kūno dalis. Iš viso į vyriškį smogta daugiau nei dvidešimt kartų.

Po kiek laiko egzekuciją surengę vyrai liovėsi talžę J.Sruoginį ir, nustvėrę nuo stalo pustuštį butelį, išsinešdino lauk. Tačiau netrukus jie vėl sugrįžo neva norėdami pažiūrėti, kaip jaučiasi jų sumuštas to paties Virbalio miestelio gyventojas. Kaltinamieji ir teisme pripažino supratę, kad jis atrodė labai silpnas, tačiau nepaisant to, leisgyviam sugėrovui jie dar kelis kartus tvojo kirvio pentimi ir, būdami visiškai girti, auką apšlapino.

Beveik trylika metų belangės

Greitosios pagalbos medikai smarkiai sužeistą nukentėjusįjį nugabeno į gydymo įstaigą, tačiau ten po pusantros valandos jo gyvybė užgeso. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad J.Sruoginis mirė dėl sulaužytų šonkaulių, kurie pradūrė plaučius, o taip pat tragišką kruvino išpuolio baigtį dar labiau paskatino ir nuo smarkių smūgių plyšę inkstai.

Nors abu žudikai jiems skirtą teismo nuosprendį išklausė pirmą kartą, čia taip pat neapsieita be jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių – vyriškiai įvykdė itin žiaurų nusikaltimą būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad kraupią egzekuciją jie įvykdė aukai nesipriešinant. Tad lengvinančios aplinkybės – gailėjimasis dėl savo veiksmų, prisipažinimas bent iš dalies bei patenkinamos charakteristikos – vargu ar turėjo didesnės įtakos.

Duodami parodymus teismui, abu teisiamieji mėgino kuo daugiau kaltės nusimesti nuo savęs ir vertė ją vienas ant kito. Vis dėlto tokia gynybinė taktika nepasitvirtino ir teismas ją įvertino kritiškai bei paskyrė jiems atitinkamas bausmes – po dvylika su puse metų laisvės atėmimo. Nuosprendyje konstatuota, kad A.Vaičiūnas ir M.Petravičius elgėsi vienodai agresyviai ir žiauriai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.