Vos 15 procentų šalies gyventojų per pastaruosius metus apsipirkinėjo užsienio valstybėse, rodo Europos Komisijos užsakymu vykdomas 25 Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojų nuomonės tyrimas „Eurobarometras”, Lietuvoje atliekamas didžiausios šalies viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS Gallup”. Remiantis apklausos duomenimis, lietuviai yra vieni iš mažiausiai užsienyje apsipirkinėjančių ES gyventojų.
Estijos ir Latvijos gyventojai lietuvius šiuo atžvilgiu lenkia beveik 10 procentų – užsienyje apsipirkinėja 25 procentai estų ir 24 procentai latvių. Iš pirkusiųjų užsienyje, daug lietuvių (42 proc.) savo pirkiniams išleisdavo iki 100 eurų. Tokias pačias pinigų sumas savo pirkiniams užsienyje skirdavo ir didelė dalis kitų naujųjų ES šalių gyventojų (48 proc. čekų, 43 proc. estų ir 42 proc. latvių).
Ypač maža dalis lietuvių vyksta į užsienį turėdami pagrindinį tikslą apsipirkti – tik 3 proc. šalies gyventojų 2005 m. keliavo į užsienį apsipirkti. Iš visų ES gyventojų tai darė kas dešimtas, o populiariausios tokios kelionės buvo tarp Liuksemburgo (40 proc.), Austrijos (36 proc.) ir Slovėnijos (32 proc.) gyventojų. Šių vienų mažesnių ES valstybių gyventojams kaimyninės šalys yra artimesnės tiek geografine, tiek ir kultūrine prasme, o tai palengvina keliones ir pirkimą užsienyje.
„Nedidelį užsienyje apsiperkančių Lietuvos gyventojų skaičių lemia vienos mažiausių pajamų palyginus su kitomis ES šalimis ir didesnės kainos pastarosiose. Nors lietuviai yra linkę keliauti į užsienį, dažniausiai jų kelionės biudžetas būna griežtai suplanuotas”, – teigė „TNS Gallup” tyrimų direktorius Mindaugas Degutis.
Anot jo, lietuviai taip pat neaktyviai naudojasi pirkimo internetu galimybėmis – jas vertina įtariai, o dauguma apie tai apskritai nieko nežino. „Didėjantis namų ūkių skaičius, turinčių interneto ryšį ir patogesni Lietuvos bankų siūlomi atsiskaitymo būdai turėtų paskatinti aktyvesnį apsipirkinėjimą internetu, tačiau apsiperkančių užsienyje skaičius ženkliai padidės tik tada, kai Lietuvos gyventojų pajamos prisivys ES šalių vidurkį ir palengvės susisiekimas su kaimyninėmis šalimis”, – sakė M. Degutis.
Bendras ES vidurkis taip pat lenkia Lietuvos rodiklį – 26 procentai visų ES šalių gyventojų pirko ką nors kitoje Sąjungos šalyje. Daugiausia užsienyje apsipirkinėjo Liuksemburgo gyventojai (67 proc.), austrai (56 proc.) , danai (54 proc.) ir švedai (54 proc.). Pasyviausi šiuo atžvilgiu buvo graikai (7 procentai) ir ispanai bei portugalai – tik po 11 procentų šių šalių gyventojų apsipirkinėjo užsienyje.
Lyginant šiuos rezultatus su panašiais ankstesnių metų tyrimais, kurių metu buvo apklausti gyventojai iš tuometinių 15 Europos Sąjungos šalių apsiperkančių užsienyje žmonių dalis smarkiai išaugo. 2006 metų duomenimis šiose ES šalyse užsienyje apsipirkinėjo 28 proc. jų gyventojų, o 2002 m. šis rodiklis siekė tik 13 proc., o 2003 m. – 12 procentų.
Pats populiariausias pirkimo užsienyje būdas buvo prekių įsigijimas verslo kelionės ar atostogų metu. Vidutiniškai vienas iš penkių ES gyventojų užsienyje apsipirkinėjo tokiu būdu. Šis būdas buvo populiariausias ir lietuvių tarpe – tokiu būdu prekes užsienyje įsigijo 12 proc. šalies gyventojų.
Kiti, ne tokie populiarūs apsipirkimo užsienyje būdai buvo pirkimas internetu ar telefonu, taip pat – prekių įsigijimas iš prekybos agentų.
Tyrimo metu buvo apklausta beveik 30 tūkst. žmonių visose 25 ES šalyse. Tyrimas atliktas šių metų vasario – kovo mėnesiais, rezultatai paskelbti rugsėjį. Lietuvoje apklausą vykdžiusi „TNS Gallup” apklausė 1004 respondentus.