Seimas praėjusį ketvirtadienį patvirtino Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymą, tačiau žmonės, matydami šiame miestelyje prasidėjusias sparčias statybas, baiminasi, kad uostui gali nebelikti vietos.
Uostas turi būti pradedamas statyti nuo krantinių, nuo molų, tačiau prie pat jūros labai geroje vietoje jau kyla viešbučiai. Kalbama, esą šioje Šventosios vietoje statybas pradėję žmonės, artimi buvusiam ministrui pirmininkui Algirdui Brazauskui, kitoje – buvusiam prezidentui Rolandui Paksui ir t. t.
Gal sutapimas, o gal ir ne, bet po to, kai Šventosios uosto atstatymo reikalai pajudėjo iš mirties taško, ramiame kurorte statybos išties dygsta kaip grybai po lietaus.
Kyla pastatai ir dešiniajame įlankėlės, šventojiškių vadinamos „apendiksu”, kurioje Šventosios upės vanduo susilieja su jūros, krante, visiškai prie pat vandens. Susidaro įspūdis, kad skubama kuo greičiau pastatyti, kad vėliau niekas nieko nebegalėtų padaryti, o jeigu statiniai trukdytų uostui – pareikalauti iš valstybės sumokėti dešimteriopai.
„Vakarų ekspresas” pabandė išsiaiškinti šią situaciją.
Viskas teisėta
Panašu, kad viskas daroma teisėtai – paaiškėjo, jog šis sklypas jau seniai yra privatus. Ir nors jis įsiterpia į būsimojo uosto teritoriją, tačiau sakoma, jog statiniai statomi šalia uosto. Pasirodo, uosto ribos pakoreguotos dar tada, kai jo atstatymo klausimas atrodė esąs utopinis dalykas.
Nors ir viskas daroma teisėtai, tačiau tokie dalykai nesudaro įspūdžio, kad Lietuvoje yra vienas šeimininkas – valstybė, kad protingai planuojama jos ateitis, kad viena ranka žino, ką daro kita.
Tokių pavydžių, kai planuojant statyti valstybinės reikšmės objektus paaiškėja, jog toje teritorijoje jau esama privačios nuosavybės, ne vienas. Tačiau jos atsiradimas jau būna senas dalykas ir niekas nebesiaiškina, kas ir kieno leidimu įkėlė koją į „auksinę” teritoriją.
Galima prisiminti sveikatingumo centro „Energetikas” poilsio namelius, numatytus nugriauti, bet tiesiog per pusę patekusius į uosto teritoriją. Dėl jų ilgai bylinėtasi teisme. Pagaliau šiemet gerbiant teismo sprendimus nutarta pakoreguoti uosto ribas apeinant tuos namelius. Taigi uostas, darydamas vingius kaip koks upeliukas, turės palikti neliečiamas privačias teritorijas.
Kita vertus, gerai, kad valstybėje gerbiama privati nuosavybė, kad privatininkai sugeba statyti gražius pastatus, tik apmaudu, jog Šventojoje juos stato ne toli gražu praturtėję šventojiškiai.
Žvejus išvarė
Šventosios seniūno Raimondo Litvino teigimu, minėta teritorija prie pat vandens jau daugelį metų yra privati. Vietoj kylančių mūrų anksčiau čia buvo sandėliai, žvejai džiovindavo tinklus, švartuodavo laivus. Jiems ten buvo daug patogiau nei dabartinėje vietoje. Tačiau, kai teritorija tapo privačia, jie paprasčiausiai buvę išvaryti.
Iš pradžių kildavo net incidentų, nes žvejai iš įpratimo važiuodavo į aną krantą žuvies iškrauti, tinklų džiauti. Dabar žvejai glaudžiasi kairiajame įlankėlės krante, teritorijoje, kuri yra numatyta uostui. Tačiau ji jiems nepriklauso, jie ir čia, galima sakyti, užkuriai, todėl baiminasi, kad pradėjus čia statyti uostą vėl gali likti už borto.
„Išimtas” iš uosto
Dabar teritoriją dešiniajame įlankėlės krante yra įsigijusi Vilniuje registruota UAB „Kuna”, ji pastarajai bendrovei išnuomota 99 metams. R. Litvino teigimu, privatūs pastatai dešiniajame jūros įlankėlės krante statomi jos užsakymu. Darbų rangovas – vilniečių įmonė „Vyroko statybos darbai”.
Seniūnui žinoma tik tiek, kad čia būsią poilsio kotedžai, kuriuos ketinama baigti statyti jau kitais metais. Nors teritorija įsigyta prieš 8-9 metus, tačiau statybos pradėtos tik šiemet anksti pavasarį.
Privatus sklypas vos ne įsiterpia tarp ketinamų laivams statyti prieplaukų. Paklaustas, ar šioje vietoje nebūtų buvę galima ką nors reikalingesnio pastatyti uostui, seniūnas atsakė, jog toji teritorija jau išnuomota seniai, dar tada, kai apie uosto atstatymą nebuvo kalbama, ir dabar jau nieko pakeisti nebegalima.
Seniūno teigimu, tas sklypas yra išimtas iš uosto teritorijos ribų. Pasak pašnekovo, jis uostui neturėtų trukdyti, nes numatyti palikti būtini atstumai.
Tačiau sutiktas žvejys, nenorėjęs skelbti savo pavardės, piktinosi, kad žvejams nieko neleidžiama statyti, liepta laukti, kol atsiras uostas, o ponams iš Vilniaus viskas galima. Jiems esą nereikia laikytis jokių taisyklių, nei 20 metrų iki vandens atstumo. „Nebuvo Lietuvoje teisybės, ir nebus”, – tik mojo ranka nesileisdamas į kalbas šventojiškis.
Privati, ir taškas
Ar kylantys kotedžai netrukdys uosto reikmėms, teiravomės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, atsakingos už Šventosios uosto eksploatavimą ir plėtrą, infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko.
„Žinoma, privatizuojant čia kai kuriuos objektus buvo žengti žingsniai nežiūrint toli į priekį. Manau, kad uostas turėtų būti plėtojamas pagal tam tikrą koncepciją, planą. Būtų buvę geriau, kad pirma būtų atliktas planavimas, viskas sudėliota, ir tik tada pradėta statyti. Tačiau šiandien yra taip, kaip yra, ir mes jau nieko negalime daryti.
Kaip tie dalykai, šiandien daromi, atsilieps ateityje, dabar sunku spėlioti. Ar tie statiniai įsikomponuos į aplinką, ar bus koks nors trukdis, šiandien dar negaliu pasakyti. Atsiras iš esmės naujas uostas. Anksčiau jame buvo tik žvejai ir jų laiveliai, dabar čia planuojami pakankamai didelės apimties darbai. Nenoriu dar daryti kokių nors išvadų”, – sakė A. Kamarauskas.
Kas pardavė tą teritoriją, jis tikrai negali atsakyti. Dabar tai privatus sklypas, įeinantis į uostą, ir viskas.
Nori paskubinti darbus
A. Kamarausko teigimu, dėl „Energetiko” namelių nuspręsta koreguoti detalųjį planą. Tačiau tam, kad būtų galima įvykdyti šį sprendimą, dar reikia padaryti nemažai darbų.
Praėjusį antradienį buvo susitikę Uosto direkcijos ir Palangos savivaldybės atstovai. Kalbėta apie tai, kad atlikus detaliojo plano korektūras būtų galima pakeisti Vyriausybės nutarimą, nustatantį uosto ribas, ir tik po to uostą galėtų perimti Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir perduoti Uosto direkcijai. Taigi ta procedūra dar bus gana ilga.
A. Kamarausko manymu, paties detaliojo plano rengimas gali užtrukti keletą mėnesių, tad galbūt tik kitų metų viduryje ši teritorija de facto bus perduota Klaipėdos uosto direkcijai.
Šventosios uosto atstatymo darbų eigos klausimas planuojamas svarstyti šį penktadienį vyksiančiame Klaipėdos uosto plėtojimo tarybos posėdyje. Direkcija siūlys nemažai darbų pradėti jau dabar, pavyzdžiui, poveikio aplinkai vertinimo paruošimą, kuris gali užtrukti metus, geologinius tyrimus, projektinius pasiūlymus.
Laikas bėga, lėšos Šventosios uosto atstatymui preliminariai numatomos 2007-2013 metų Europos Sąjungos finansavimo programoje. Todėl Uosto direkcijos specialistai mano, kad reikia pradėti darbus jau dabar, kad spėtų panaudoti numatomas lėšas Šventosios uostui.