Rinkimų maratone – nykštukų eliminavimas

Artėjantys savivaldos rinkimai riečia į ragą vadinamąsias nykštukines partijas, mat pagal įsigaliojusią tvarką mažiau nei tūkstantį narių turinčios politinės organizacijos negalės siekti mandatų savivaldybių tarybose.

Dėl šios priežasties įdomus politinis pokeris vyksta Klaipėdoje – ant plauko pakibo rietenų kamuojamos Lietuvos rusų sąjungos likimas, o Rusų aljansas dėl šios priežasties esą kraunasi politinį kapitalą.

„Vakarų ekspreso“ kalbinti politikai pripažino, kad vieno tūkstančio narių filtras veikia nepakankamai, mat nėra prievolės aiškintis, ar deklaruoti partijų nariai išties priklauso politinei organizacijai.

VRK – be galių

Iki 2004-ųjų metų rinkimuose į Seimą ar savivaldybių tarybas galėjo dalyvauti partijos, turinčios vos 400 narių, tačiau vėliau kartelė buvo pakelta iki 1 tūkst.

Seimui patvirtinus naują tvarką, mūsų valstybėje politinė partija gali veikti tik tuomet, jei turi ne mažiau 1 tūkst. narių.

Su minėtu reikalavimu pirmieji susidūrė sukurto Lietuvos liberalų sąjūdžio steigėjai.

„Dabar mus vienija apie 3 tūkst. narių. Tikrinti, ar partija išties turi ne mažiau tūkstančio narių, yra Teisingumo ministerijos prievolė. Jei pažvelgtumėme į statistiką, mūsų šalyje neva veikia per 30 politinių partijų, tačiau realiai egzistuoja dukart mažiau. Todėl akivaizdu, kad ministerija į šį faktą žiūri pro pirštus“, – „Vakarų ekspresui“ sakė vienas iš Liberalų sąjūdžio steigėjų, Seimo narys Eligijus Masiulis.

Anot jo, įvairių neretai marginalių partijų egzistavimą lemia tai, kad anksčiau tereikėjo 400 steigėjų parašų.

Jokių įgaliojimų prieš rinkimus tikrinti partijų narių skaičių Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) neturi – visi įstatyminiai svertai atiduoti į Teisingumo ministerijos (TM) rankas.

„Ši institucija privalo tikrinti ir pateikti mums savo duomenis. Jei mes bandytume kištis į šiuos reikalus, prakištumėme teisme bylą. Pagal galiojančią tvarką, partijai, kurios tūkstančio narių egzistavimo negali patvirtinti Teisingumo ministerija, neleidžiama dalyvauti rinkimuose. Tai, ar partijos nariai nėra fiktyvūs, taip pat tikrina ministerija“, – mūsų dienraščiui sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Fiktyvumo netikrina

Remiantis laisvosios interneto enciklopedijos „Wikipedia“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 36 politinės organizacijos. Iš jų keturios įsikūrė tik šiemet.

Tarp neva veikiančių partijų – politikos patvoryje esančios Lietuvos gyvenimo logikos, Lietuvos humanistų, Liaudies sąjungos „Už teisingą Lietuvą“ partijos, šalies Piliečių aljansas ir kitos politinės organizacijos.

Anot TM atstovų, politinės jėgos savo narių skaičių turi pateikti likus ne daugiau kaip 65 dienoms iki rinkimų.

„Kai gaunamas sąrašas, per 15 dienų privaloma jį patikrinti. Analizuojama, ar pateikti dokumentai atitinka keliamus reikalavimus, tačiau fiktyvių narių neieškoma. Tai – teisėsaugos institucijų prerogatyva. Jei kas nors įtaria, kad partijos nariais laikomi, pavyzdžiui, mirę žmonės ar net nežinantys apie narystę, asmuo gali kreiptis į teismą. Patikrinus partijos narių sąrašus, duomenys nusiunčiami į VRK. Partijos jau dabar mums pateikia savo duomenis“, – „Vakarų ekspresui“ sakė TM atstovas spaudai Dainius Radzevičius.

Rusams keblu

2002 metais savivaldos rinkimuose Klaipėdoje balotiravosi tokių partijų, kaip Lietuvos rusų sąjunga, Rusų aljansas, Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga bei Respublikonų partija, atstovai.

Pastaroji politinė jėga apskritai nedeklaruoja narių skaičiaus, o 2004 metų Seimo rinkimuose į savo glėbį buvo priėmusi tokius veikėjus kaip Mindaugas Murza, Visvaldas Mažonas ir Justinas Burba.

Itin keblioje situacijoje atsidūrė Lietuvos rusų sąjungos atstovai, kurie per kiekvienus savivaldos rinkimus Klaipėdos taryboje gaudavo mandatų. Gali būti, kad prieš 2007-ųjų rinkimus minėta politinė organizacija apskritai bus „diskvalifikuota“ iš valdžios žaidimo.

Anot Rusų sąjungos frakcijos Klaipėdos Taryboje vadovės Jelizavetos Daugininkienės, popieriuje šiuo metu įrašyta per 1 tūkst. narių, tačiau situacija gali pasikeisti į blogąją pusę.

„Kai partijos pirmininke buvo išrinkta Visagino skyriaus vadovė Tatjana Strokun, prasidėjo ilgas ir varginantis bylinėjimasis su buvusiu partijos vadovu Sergejumi Dmitrijevu. Teismo procesas nesibaigęs iki šiol. Šis asmuo kariauja ir su Visagino, ir su Klaipėdos skyriumi, todėl abu skyriai greičiausiai pasitrauks iš partijos. Ji neteks arti 500 narių, ir 1 tūkst. nebeturės“, – „Vakarų ekspresui“ sakė J. Daugininkienė.

Anot jos, šimtų partijos narių pašalinimą gali lemti ir dar vienas faktas – į konflikto ugnį patekę nariai jau dvejus metus nemoka nario mokesčio. Pagal partijos įstatus, narys, nesumokėjęs mokesčio daugiau kaip tris mėnesius, yra automatiškai šalinimas iš partijos.

J. Daugininkienė neslėpė, kad savivaldos rinkimuose dalyvauti ketina, tik po kitos partijos vėliava. Jai kėlė abejonių dar vienos politinės jėgos – Rusų aljanso – situacija.

„Ši partija yra registruota Klaipėdoje ir neturi nė vieno skyriaus Lietuvoje. Aš niekaip nepatikėsiu, kad Aljanse yra daugiau nei tūkstantis narių. Tai neįmanoma, nes net prieš keletą metų didžiausia partija Lietuvoje – Darbo – Klaipėdoje turėjo tik 600 narių“, – svarstė J. Daugininkienė.

Visai kitaip „Vakarų ekspresui“ aiškino Rusų aljanso atstovas Viačeslavas Karmanovas.

„Pas mus yra daugiau nei tūkstantis narių, jau ruošiamės sąrašą pateikti Teisingumo ministerijai. 90 procentų narių yra klaipėdiečiai. Nenuostabu, juk uostamiestyje gyvena apie 30 proc. kitataučių. Į mūsų gretas jau prašosi Rusų sąjungos nariai“, – tikino miesto Tarybos narys.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.