Finišo tiesiojoje ietimis nesisvaidoma

Parlamentiniam tyrimui einant į pabaigą, saugumiečiai prabilo apie jo naudingumą. Manoma, kad tai byloja išvadas būsiant palyginti švelnias.

Valstybės saugumo departamento veiklą (VSD) tiriantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) sėda rašyti išvadų, kurias parlamentui turės pateikti iki gruodžio 1-osios. Pasikeitusi

abiejų šalių atstovų retorika leidžia manyti, kad jos veikiau bus siejamos su galimomis reformomis departamente, nei lems aukštų pareigūnų atsakomybės klausimą

Vakar Seimo NSGK buvo išklausyta paskutiniųjų liudijimų, kuriuos komitetui teikė dabartinis ir buvęs VSD vadovai Arvydas Pocius bei Mečys Laurinkus, taip pat Lietuvos konsulato Gardine generalinė konsulė Daiva Mockuvienė.

Aplinkybių nežino

Šiuo metu Lietuvos ambasadoriaus pareigas Ispanijoje einantis Laurinkus po apklausos komitete nekomentavo saugumo karininko ir diplomato Vytauto Pociūno išsiuntimo į Baltarusiją aplinkybių, nes teigė jų nežinąs.

Laurinkus prisiminė, kad prieš išvykdamas į Ispaniją sulaukė Pociūno pageidavimo pasikalbėti „personaliniu klausimu”. „Jis sakė, kad norėtų pakeisti darbo pobūdį. Vėliau paaiškėjo, kas jis norėtų tęsti darbą diplomatinėje tarnyboje, jeigu tai įmanoma. Atsakiau, kad mes tegalime siųsti saugumo karininkus, kurie yra viešai deklaruojami. Pažadėjau esant progai apie tai pasikalbėti Užsienio reikalų ministerijoje”, – pasakojo jis.

Anot Laurinkaus, vėliau prasidėjo Aloyzo Sakalo komisijos procesai ir daugiau apie Pociūno perkėlimą jiedu niekada nekalbėjo. Ambasadorius teigė, kad nuo minėto pokalbio su Pociūnu iki jo paskyrimo į Baltarusiją praėjo daug laiko, todėl jis negalįs atsakyti, ar saugumo karininkas į Gardiną išsiųstas prieš savo valią.

„Pociūną asmeniškai pažinojau, kartu dirbome. Jis buvo labai geras analitikas, jis nebuvo operatyvininkas. Jei nebūtų dirbęs VSD, matyt, būtų mokslininkas ir, matyt, dirbtų pagal išsilavinimą”, – sakė Laurinkus.

Ambasadorius pabrėžė, kad Pociūnas, kaip analitikas, buvo labai naudingas departamentui, jo dėka buvo organizuojami įvairių VSD skyrių pasitarimai. „Gal dėl tokių jo savybių į VSD atėjo žmonių ne tik iš operatyvinių tarnybų, bet ir iš mokslo pasaulio, jie padėjo analitiniame darbe ir tai davė didžiulės naudos”, – tęsė buvęs VSD generalinis direkrorius.

Aiškintis turi kiti

Kalbėdamas apie Seimo NSGK atliekamą tyrimą, Laurinkus pareiškė, kad jis labiausiai naudingas pačiam VSD. „Manau, tyrimas yra visiškai natūralus. Tokių tyrimų būta ir tuomet, kai departamentui vadovavau aš. Jau buvo trys ar keturi parlamentiniai tyrimai, tik nė vienas jų nebuvo viešai diskutuojamas”, – tikino jis.

Pasak Laurinkaus, šie tyrimai leisdavo departamentui išsamiau analizuoti struktūrines ir net spręsti finansines problemas.

Papriekaištavęs politikams, kad jie esą neskuba padėti departamentui, o tik reikalauja slaptos informacijos, buvęs VSD vadovas užsiminė, kad Pocius turėtų likti poste. „Departamentas savo jėgomis tapo įtakinga struktūra. Dabar šis tyrimas yra tarsi savotiškas priekaištas VSD dėl to, kad jis sugebėjo išsilaikyti per didžiules audras. Tai kur čia logika?” – retoriškai klausė Laurinkus.

Jis negailėjo komplimentų Pociui priminęs, kad pats pakvietė jį dirbti. „Į VSD atėjus Pociui teisinė bazė tiek operatyvinėje, tiek bedrojo reguliavimo plotmėje pasikeitė iš esmės”, – savo įpėdinį gyrė Laurinkus.

Be kita ko, jis pabrėžė, kad demokratinėse valstybėse saugumo struktūrų vadovai neverčiami viešai aiškintis iš parlamento tribūnos, esą tai vykdomosios valdžios vadovų prerogatyva. „Aiškinimai turėtų vykti parlamento komitete, tiksliau – jo pakomitetyje”, – įtikinėjo Laurinkus.

Įžvelgė naudos iš tyrimo

Ne pirmą kartą komitetui liudijusio VSD vadovo Pociaus laikysena po vakarykštės apklausos bylojo, kad saugumo vadovybė ir politikai linkę rasti bendrą kalbą, užuot atvirai konfliktavę.

Kaip ir Laurinkus, Pocius pareiškė tikįs parlamentinio tyrimo nauda. „Toks tyrimas bus naudingas, esu įsitikinęs, kad komitetas ieško objektyvių sprendimų, stengiasi įsigilinti į departamento specifiką ir ieškoti įvairiausių sprendimų dėl departamento darbo pagerinimo, ir įstatyminės bazės plėtros”, – sakė jis.

Tačiau žurnalistus labiausiai domino, ką Pocius mano apie viename dienraščių neseniai publikuotą versiją, esą saugumo karininkas Pociūnas Breste žuvo itin nelemtomis aplinkybėmis. Paklaustas, ar jį jos įtikino, Pocius teigė galėsiąs į šį klausimą atsakyti, kai susipažins su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ir gaus Generalinės prokuratūros išvadas. Priminsime, kad prieš kurį laiką Seimo NSGK savanoriškai liudijęs Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius tikino, neva iškarto po Pociūno žūties Pocius jį informavęs būtent apie tokias tragedijos aplinkybes ir prašė nesiekti parlamentinio tyrimo. Tačiau VSD vadovas teigė tuomet negalėjęs žinoti, kaip žuvo Pociūnas, nors ir pripažino kalbėjęs su Kubiliumi.

Negali patikėti

„Itin nelemtomis” Pociūno žūties aplinkybėmis, kai jis iškrito pro viešbučio devintojo aukšto langą būdamas neblaivus ir norėdamas nusilengvinti, nenori tikėti kartu su juo dirbusi generalinės konsulė Gardine Mockuvienė. „Iš žmogiškos pusės manęs tai neįtikina”, – vakar sakė ji.

Mockuvienei Pociūnas palikęs doro ir pareigingo darbuotojo įspūdį. „Jis buvo labai komunikabilus, tačiau apie savo nuopelnus Lietuvai bei apie asmenines problemas kalbėti nemėgdavo”, – teigė diplomatė. Plačiau kalbėti apie savo liudijimą parlamentiniam komitetui Mockuvienė nepanoro. „Šiuo metu vyksta tyrimas ir komiteto pirmininko teisė skelbti medžiagą, nesusijusią su valstybės paslaptimi”, – tepasakė ji.