Naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvos žmonių asmeninio gyvenimo ribos vis siaurėja.
Kasdieniai maršrutai ir kontaktai, darbo ir gyvenamoji vieta, gaunamos pajamos, susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, sveikatos būklė, pomėgiai, interesai bei kiti tapatybės duomenys ir gyvenimo detalės be išimties renkami ir kaupiami apie visus gyvuosius.
Specialistai sako, kad dėl nykstančios ribos tarp privatumo ir viešumo esame kalti patys.
Skundų daugėja
Jeigu anksčiau asmens duomenys buvo prieinami tik valstybinėms struktūroms, atsakingoms už nacionalinį saugumą, tai nūdien ši informacija renkama ir dalinama į kairę bei dešinę.
Kasdieniame gyvenime viešose vietose žmones neva jų pačių saugumui stebi vaizdo kameros, niekas negali būti tikras dėl asmeninių pokalbių privatumo ar gaunamos korespondencijos elektroniniu bei paprastu paštu slaptumo.
Maža to, informacija apie asmenis renkama ir naudojama įvairiais gyvenimo atvejais. Žmogaus prašoma pateikti savo duomenis kaskart, kai tik jis pageidauja gauti paslaugą ar įsigyti prekę.
Vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą ar net asmens kodą prašoma įrašyti kaskart, kai pildomi kuponai loterijoms ar siekiama gauti nuolaidų korteles prekėms įsigyti.
Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcija (VADAI) šį reiškinį apibūdina kaip informacijos rinkimą tiesioginės rinkodaros tikslais ir vadina viena didžiausių grėsmių.
Erzina ir piktina
Specialistai sako, kad visiems, kas tik prašo, savo asmens duomenis paliekantieji vėliau dėl to gali patirti neigiamų išgyvenimų. Taip atsitinka dėl to, kad tiesiog nežinome savo teisių ir užkimbame ant viliojančius siūlymus žarstančiųjų kabliuko.
Klaipėdietė Inga teigė net nesusimąsčiusi apie savo duomenų apsaugą, kai vienoje vaistinėje jai pasiūlė užpildyti anketą kortelei, suteikiančiai 10 procentų nuolaidą visiems perkamiems vaistams.
Vėliau nemokamu kortelių leidėjo telefonu paskambinusi moteris sužinojo, kad nurodytu jos mobilaus telefono numeriu, namų adresu ar elektroniniu paštu ateityje jai bus siunčiamos reklaminės žinutės.
Moteris visos situacijos absurdiškumą suvokė tik po to, kai reklamine informacija kasdien ėmė plūsti iš dešimčių paslaugų tiekėjų.
Savo vardu sąskaitą viename šalies banke turintis kitas asmuo skundėsi, kad jam nuolat skambinėja to banko darbuotojai, siūlantys išbandyti kitas banko paslaugas. Vyriškis tvirtino, kad pasirašytoje sutartyje nebuvo sutarimo, kad ateityje bankas darys tokius žingsnius.
Tiek prekybininkai, tiek bankų atstovai savo kaltės neįžvelgia ir tikina veikiantys pagal esamą tvarką.
Tą patį mūsų dienraščiui sakė ir SEB Vilniaus banko ryšių su klientais grupės vadovė Agnė Vezbergienė. Pasak jos, prieš teikiant bet kokius pasiūlymus, banko darbuotojas privalo turėti kliento sutikimą gauti tokio pobūdžio informaciją – tą aiškiai reglamentuoja banko vidaus tvarka.
„Ją pažeidusiems darbuotojams gali būti taikomos drausminės nuobaudos”, – sakė A. Vezbergienė.
Anot jos, jeigu klientas anksčiau norėjo gauti rinkodaros turinio laiškus, o vėliau savo poziciją pakeitė, jam tereikia apie tai pranešti bankui.
Nukenčia lengvabūdžiai
Į žmonių skundus dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimų reaguojančios VADAI atstovė Inga Mauricienė sako, kad vis daugiau gaunamų skundų susiję su nepageidaujamais reklaminiais siūlymais elektroniniu paštu, paprastu paštu, telefonu.
Taip pat – pildant įvairias anketas, dažniausiai – dėl tam tikrų nuolaidų suteikimo, kai reikalaujama nurodyti per daug asmens duomenų. Tarp jų – asmens kodą, darbovietę, adresą ir kitus, kurių dažniausiai nereikia norint gauti tam tikrą paslaugą.
Anot VADAI specialistės, inspekcijos daugiausiai pažeidimų padaroma dėl asmens duomenų, renkamų bei tvarkomų tiesioginės rinkodaros tikslais. Mat šis būdas privačioms bendrovėms, siekiančios sėkmingai vykdyti savo veiklą, yra vienas pigiausių.
Tačiau I. Mauricienė pabrėžia, kad vienareikšmiškai kaltinti įmones, piktnaudžiaujančias nustatyta tvarka, negalima: „Patys žmonės turi būti atidesni pildant įvairias anketas ar sudarinėjant sutartis. Neįsigilinus į pasirašomo dokumento esmę ir pateikus savo duomenis, kurių realiai pateikti neprivaloma, iš tiesų galima nukentėti.”
Nuo 2003 metų liepos 1-osios įsigaliojo nauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo redakcija, pagal kurią asmens duomenys gali būti tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais tik tuo atveju, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą.
Plati sąvoka
Vis dėlto inspekcija susiduria su neregėtu verslininkų įžūlumu. Pavyzdžiui, vienos bendrovės siūlyme buvo nurodyta, kad jei žmogus užpildys anketą ir išsiųs ją bendrovei, tai bus laikoma asmens sutikimu įsigyti tam tikrų prekių ir, žinoma, už jas susimokėti.
Neseniai inspekciją pasiekė ir kitas užklausimas dėl vienos bendrovės, veikiančios Ispanijoje, vykdomos loterijos: „Pilietis iš šios užsienio valstybės gavo asmeniškai jam adresuotą laišką, kuriame pranešama, kad jis laimėjo didelę sumą eurų ir prašoma pateikti asmens duomenis: gimimo datą, tautybę, informaciją apie banką, kuriame asmuo turi sąskaitą, sąskaitos numerį…”
Inspekcija sulaukia daug skundų ir dėl leidyklos „Alma littera” veiksmų vykdant „Didįjį žaidimą” ir siunčiant žmonės asmeniškai jiems adresuotus laiškus, nors jie nebuvo davę sutikimo ir nedalyvavo jokiame žaidime.
Specialistai pabrėžia, kad sąvoka „informacija” yra ypač plati ir apima garso, vaizdo, genetinius duomenis, pirštų antspaudus. Net gi nuomonė ir subjektyvūs vertinimai, pavyzdžiui, „geras klientas” arba „įsiskolinęs klientas” – taip pat informacija.
Iš visų asmens duomenų yra išskiriami duomenys, susiję su asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat – informacija apie teistumą. Ypatingos kategorijos duomenims nustatyta griežtesnė apsauga.
Esame sekami „vidutiniškai”
Prasta ir nepakankama asmens duomenų apsauga – tik viena medalio pusė. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Lietuva nebeišsigins turinti problemų ir dėl gyventojų privatumo.
Tarptautinės žmogaus teisių apsaugos organizacijos „Privacy International” atlikto tyrimo metu skirtingos valstybės įvertintos pagal kišimosi į asmeninį gyvenimą laipsnį.
Lietuva atsidūrė ant vieno laiptelio su šešiolika pasaulio valstybių, tarp jų – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Rusija, Italija, Naująja Zelandija, Filipinais, Kinija ir kt.
Ekspertai pagal penkiabalę vertinimo sistemą mūsų šaliai skyrė 4 balus už asmens privatumo apsaugą konstituciniame lygmenyje, 3 balais įvertinta apsauga įstatymų rėmuose bei demokratijos apsauga etc. Žemiausias balas Lietuvai skirtas už telekomunikacinį saugumą, mat mūsų šalyje fiksuojamas masiškas telefoninių pokalbių pasiklausymas. Bendras įvertinimas – 2,6 balo.
Valstybės, surinkusios 1-1,5 balo (pavyzdžiui, Didžioji Britanija, Malaizija, Kinija, Rusija) įvardintos kaip šalys, kur žmogaus teisė į privatumą praktiškai neužtikrinama. Vien tik Didžiojoje Britanijoje asmuo vidutiniškai per dieną yra nufilmuojamas apie 300 kartų. Ne mažiau įspūdingesni JAV skaičiai: prieš 20 metų amerikietis pakliūdavo į vaizdo kamerų objektyvą vidutiniškai kartą per kelis mėnesius, o nūdien – iki 100 kartų per parą.
Valstybėmis, kur piliečiai gali jaustis laisviausiai, priskirtos Vokietija ir Kanada, surinkusios atitinkamai 3,9 ir 3,6 balo. Tačiau vokiečiai, regis, tikrovėje jaučiasi kitaip. Pavyzdžiui, pastaruoju metu Vokietijoje vis dažniau kyla ginčai dėl kompiuterizuoto transporto priemonių sekimo, mat taip gali būti pažeista žmogaus teisė nevaržomai judėti.