Pajutę pirmuosius karščius, žmonės traukia į paplūdimį, norėdami pailsėti, išsimaudyti jūroje ir, žinoma, gražiai įdegti. Tačiau nedaugelis susimąsto, kad gražus įdegis gali baigtis visai nepatraukliai atrodančiu nudegimu. Sveikata ir grožis, deja, ne visada tarpusavyje susiję.
Aukų nedaug
Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio duomenimis, pastarosiomis savaitėmis, kurios buvo karščiausios šią vasarą, į medikus dėl nudegimų saulėje kreipėsi nedaug žmonių. Vos vienam kitam žmogui prireikė medicininės pagalbos, tačiau rimtų susirgimų nepasitaikė. Vyriausiasis gydytojas prisiminė, kad praeitų metų vasara taip pat neišsiskyrė dideliu kiekiu rimtų nudegimų saulėje. Daugiau žmonių kreipėsi į medikus perkaitę ar patyrę saulės smūgį. Laukdami eilėse ar dienas leisdami paplūdimiuose be galvos apdangalų, žmonės pajunta kaitrios saulės poveikį: ne vienam, nualpusiam dėl karščio, teko iškviesti medikus.
Vaikų ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vedėja Loreta Kairienė informavo, jog dėl vaikų nudegimų saulėje į medikus šiemet kreipėsi taip pat nedaug tėvų. Jos nuomone, labai gerai dirba pirminiai sveikatos priežiūros centrai, tad tokie atvejai yra pavieniai. Į ligoninę buvo atvežta viena mergaitė, patyrusi šiluminį smūgį dėl per ilgo buvimo karštyje.
Nudega
Ar daugelis, gulėdamas prieš maloniai šildančią saulę, galvoja apie besaikio deginimosi pasekmes? O jos gali būti liūdnos. Nuėję į paplūdimį su viltimi gražiai įdegti, iš jo galite grįžti patyrę rimtų odos nudegimų. Jie panašūs į nudegimus, apsipylus karštu vandeniu ar nusideginus ugnyje.
„Nudegimas iki juodumo, be abejo, sveikatos požiūriu yra nesveikas. Saulėje reikėtų stengtis būti labai saikingai, saugoti veidą”,- pataria gydytojas V. Janušonis. Jo teigimu, saule ypač saikingai mėgautis turėtų baltaodžiai, saulės spinduliams jautrūs žmonės. Nepatariama piktnaudžiauti saule sergantiems tam tikromis endokrininėmis ligomis, taip pat saulės spinduliams alergiškiems žmonėms.
Odos vėžys
Nesaikingas deginimasis saulėje gali sukelti labai rimtų sveikatos sutrikimų. 12,1 proc. visų naujai diagnozuojamų piktybinių navikų yra odos vėžys, kurį dažniausiai sukelia neprotingas mėgavimasis saulės voniomis. Moterys, norėdamos būti gražios, daugiau laiko praleidžia saulėje, tad jos odos vėžiu serga dažniau nei vyrai.
Odos vėžys susijęs su ultravioletiniuose (UV) spinduliuose praleisto laiko trukme. Dažnai jis išryškėja sulaukus 50 ir daugiau metų. Tai gali būti ilgo buvimo saulėje vaikystėje ir jaunystėje pasekmė. Oda sukaupia saulės energiją ir tik praėjus tam tikram laikui kaip atsakas gali atsirasti dėmelių, saulės keratomų, apgamų ar net piktybinių odos auglių.
Nematomas pavojus
Saulė spinduliuoja akimi nematomus ultravioletinius spindulius, kurie skirstomi į UV-C, UV-B, UV-A. UV-C spinduliai turi didžiausią energijos kiekį, bet juos sulaiko žemę gaubiantis ozono sluoksnis. UV-B spinduliai suteikia odai estetiškai atrodantį rudą atspalvį, bet sukelia nudegimus, padidina odos auglių atsiradimo riziką. UV-A spinduliai skatina vitamino D sintezę, sukelia staigų įdegimą, įsiskverbia giliai į odą, skatina raukšlių formavimąsi, odos senėjimą, sausėjimą ir elastingumo mažėjimą.
Lietuvoje saulė aktyviausia birželio ir liepos mėnesiais. Farmakotechnikė Olga Kozlova pataria saulės vengti tarp 12 ir 14 valandos, kai saulė ypač aktyvi. UV spindulių poveikis būna toks stiprus, kad oda greitai nusvyla, o įdegis išlieka trumpiausiai. Geriausias laikas degintis bei gražiausiai įdegama nuo 16 valandos.
Kaip saugotis?
Einant į paplūdimį pasimėgauti saule, svarbu nepamiršti pasiimti priemonių, apsaugančių nuo UV saulės spindulių. „Ne taip svarbu, kur apsaugos priemones žmonės perka, svarbu, kad žinotų, ką renkasi”, – sako vyriausiasis gydytojas V. Janušonis. Visgi jis pripažįsta, kad apsaugos nuo UV spindulių priemones geriau rinktis vaistinėse, nes medicininiu požiūriu vaistininkės apie šias priemones žino daugiau.
Loreta Šarkauskaitė, „Camelia” vaistinėje dirbanti farmakotechnikė, prasidėjus karščiams, pastebėjo žymų žmonių, perkančių apsaugos nuo UV spindulių priemones, padaugėjimą. „Pirkdami apsaugines priemones, žmonės daugiausia dėmesio kreipia į apsauginį faktorių, taip pat priemonės universalumą, kad tiktų visai šeimai. Didelę reikšmę turi ir apsaugines priemones gaminančios firmos vardas”, – sako farmakotechnikė. L. Šarkauskaitė pataria pasirūpinti priemonėmis, kurios odą saugo ir deginimosi metu, ir po jo. Be to, šios priemonės turėtų būti vienos linijos.
Į pajūrį pailsėti atvykusi studentė Lauryna apsaugos nuo UV spindulių priemones renkasi pagal apsauginį faktorių, vadinamąjį SPF skaičių. Kuo skaičius didesnis, tuo kremas, losjonas ar kita priemonė ilgiau saugo nuo kenksmingų UV spindulių. Lauryna sako apie saulės keliamą pavojų negalvojanti, o saulėje praleidžianti 2 – 3 valandas.
Saulė gali būti ir naudinga
Kaip mėgavimasis saulėje jaunystėje gali atsiliepti sveikatai vėliau? Tai klausimas, kuriuo diskutuoja ir mokslininkai. Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas V. Janušonis teigia, jog degintis saulėje yra daugiau kenksminga negu naudinga, tačiau, be abejo, saulė pasižymi ir teigiamomis savybėmis: saulėje oda atsinaujina, sergantiems kai kuriomis odos ligomis gydytojai net pataria būti saulėje.
Būnant saulėje, žmogaus organizme vyksta vitamino D sintezė, mažėja odos pūlinukų, gerėja tokiomis odos ligomis kaip žvynelinė sergančiųjų būklė. Galiausiai įdegęs žmogus atrodo sveikesnis bei patrauklesnis.
Vaikai jautresni
Vykstant poilsiauti prie jūros su vaikais, reikėtų pagalvoti, kaip apsaugoti vaiką nuo ilgo buvimo saulėje bei karštyje. Vaikų oda jautresnė nei suaugusiųjų, tad tėvai turėtų pasirūpinti vaikams tinkančiomis apsaugos nuo UV spindulių priemonėmis.
Vaikų ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus vedėja pataria: „Vaikai nuolat turėtų ką nors gurkšnoti, nes jie netenka daug skysčių prakaituodami. Prakaituoja ir suaugę žmonės, tačiau vaikai tam yra žymiai jautresni, netenkami skysčiai turėtų būti kompensuoti”. Geriausiai gerti negazuotą mineralinį vandenį, praskiestas sultis (sulčių koncentratas vaikams netinkamas, nes nuo jo jie neatsigers, gali suviduriuoti), atšaldytą džiovintų vaisių kompotą.
Visai mažiems vaikams reikėtų kuo trumpiau būti tiesioginėje saulėje. Anot gydytojos, maži vaikai neperneša ryškaus apšvietimo, tada jie blogai jaučiasi, yra irzlūs, verkia. Tėvai turėtų pasirūpinti, kad vaikas paplūdimyje nesijaustų blogai, taip pat netrikdytų prie jūros pailsėti atvykusių žmonių ramybės. Jei vaikai saulėje praleidžia daug laiko, jų oda gali greitai nudegti, nes dar nėra pasiruošusi gintis nuo kenksmingų UV spindulių.
Nudegus odai, ją reikia vėsinti, dėti šaltus pavilgus, o vaiką parodyti šeimos gydytojui. Patyrus labai stiprų nudegimą gali prireikti ir traumatologo pagalbos.
Jurgita Gižaitė
sa