Visam laikui nacionalinę Lietuvos valiutą litą išstumsiančio euro įvedimo data, planuojama pirmąją 2007 metų dieną, jau ne už kalnų. Tačiau kiekvieną centą skaičiuojančius Lietuvos gyventojus vis dar kausto nežinia. Būgštaujama, kad, pradėjus cirkuliuoti bendrai Europos Sąjungos valiutai, šalies rinkos laukia kai kurių kitų ES valstybių likimas, kai smarkiai šoktelėjo būtiniausių prekių ir paslaugų kainos. Jau dabar gana oficialiai užsimenama apie galimą pirkimo bumą, atsargų kaupimą ir kainų augimą.
Eurai sėja nerimą
Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė dar prieš kelias savaites svarstė, kad su euro įvedimu susijusią Lietuvos gyventojų baimę skatina neigiami daugelio Europos Sąjungos šalių piliečių atsiliepimai apie kainų pokyčius, įvykusius po to, kai 2002 m. sausio 1 d. nacionalinę valiutą pakeitė euro banknotai ir monetos. „Vokietijos, Olandijos, Italijos gyventojų nuomone, įvedus eurą viskas pabrango. Lietuviai žino šias nuomones, todėl artėjant euro įvedimui visi stengsis išleisti pinigus ir prisipirkti prekių”, – tvirtino M. Starkevičiūtė.
Europarlamentarei pritarė Vilniaus banko vyriausiasis analitikas Gitanas Nausėda. Jis lygina, kad ES šalyse vartotojai nenuogąstavo dėl galimų kainų pokyčių, o mūsų valstybėje kai kurie žmonės pradėti kaupti atsargas linkę jau dabar.
„Nuogąstavimų vajus kils. Jei nieko nedarysime, jis darysis vis pavojingesnis. Jei nuogąstavimai virs masiniais, jie gali lemti kainų didėjimą net nesulaukus 2007 m. sausio 1dienos”, – mano analitikas.
Prognozės – prieštaringos
Vartotojų ausis pasiekiančios ekspertų bei prekybininkų prognozės gana prieštaringos. Esą dar per anksti apie tai kalbėti ir daryti kokias nors išvadas. Pasimetę lietuviai šiuo metu gyvena lyg ant tiksinčios bombos. Ir dar ilgokai taip jausis.
Optimistinėmis prognozėmis, euro įvedimas bus tik vienų banknotų ir monetų pakeitimas kitais. Tvirtinama, kad po bendros valiutos įvedimo sumažėsiančių konvertavimo kaštų, pagyvėsiančios prekybos, padidėsiančių Europos šalių investicijų ir didžiulės konkurencijos rinkoje plataus vartojimo prekės turėtų net atpigti.
Pesimistiškiausiomis prognozėmis, kainų kilimą galėtų lemti ne tik nuo prekybininkų nepriklausantys veiksniai, pavyzdžiui, naujų mokesčių įvedimas, kuro kainų augimas, gamintojų įnoriai, bet ir pereinamuoju laikotarpiu atsirasiantys ir tūkstantinių išlaidų pareikalausiantys techniniai nepatogumai.
Euro laukia, bet bijo
Prieš kurį laiką Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje užsakymu atliktos apklausos rezultatai parodė, kad šalies gyventojų nuomonė nėra vieninga. Apie 48 proc. žmonių pritarė euro įvedimui, tačiau apie pusę pritariančiųjų įsitikinę, kad taip skubėti nevertėtų. Maždaug 37 proc. respondentų euro nelaukė.
Pasaulio Banko ekonomistai pranešė, kad per praėjusius metus itin išaugo maisto produktams skiriama Lietuvos gyventojų išlaidų dalis. Maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams lietuviai pernai skyrė vidutiniškai 38,8 proc., t. y. beveik 200 litų visų savo vartojimo išlaidų. Tai 0,4 procentinio punkto daugiau nei 2003 metais. Palyginti su Europos Sąjungos senbuvėmis, Lietuvoje maistui skiriama išlaidų dalis yra daug didesnė. Kitose šalyse ši išlaidų dalis sudaro apie ketvirtadalį ir svyruoja nuo 20 iki 28 proc.
Būsto apstatymui, kasdienei priežiūrai ir namų apyvokos įrangai pernai šalies gyventojai skyrė 4,2 proc. visų savo išlaidų. Tarp ilgalaikio naudojimo buities prietaisų svarbiausi lietuvių namuose buvo šaldytuvai, spalvoti televizoriai, kuriuos turėjo per devyniasdešimt procentų šeimų. Dulkių siurblius turėjo 66 proc., automatines skalbimo mašinas – per 50 proc., muzikos centrus turėjo apie 30, vaizdo magnetofonus – 25, kompaktinių plokštelių grotuvus – maždaug 7 proc. namų ūkių.
Šalies gyventojai būgštauja, kad jų laukia dar prieš trejetą metų savo nacionalinės valiutos atsisakiusių kitų ES šalių likimas, kai smarkiai išaugo būtiniausių ir plataus vartojimo prekių kainos. Todėl kai kurie gyventojai, stengdamiesi išleisti santaupas, jau dabar pradėjo kaupti prekių atsargas.
Stengsis suvienodinti
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidento Remigijaus Šimašiaus teigimu, vien bendros Europos Sąjungos valstybių valiutos įvedimas staigaus kainų augimo tikrai nesukels. „Pasikeis tik apskaitos vienetas, banknotai ir monetos. Eurą mes jau beveik turime, nes nuo 2002 m. vasario litas fiksuotu kursu susietas su euru”, – sakė ekspertas.
R. Šimašiaus nuomone, lito susiejimas su euru buvo kur kas reikšmingesnis žingsnis. Todėl euro įvedimas 2007 m. pirmą dieną Lietuvai neturėtų būti toks skausmingas kaip ES senbuvėms, kurios eurą įvedė turėdamos stiprią savarankišką nacionalinę valiutą. Tada pakito visa pinigų politika.
„Nuo daugelio ekonominių veiksnių priklausanti prekės kaina nepradės kilti vien todėl, kad už gaminį bus sumokama ne litais ir centais, bet eurais ir euro centais. Tačiau bendras kainų lygis Lietuvoje mažesnis nei kitose ES šalyse, todėl galimas dalykas, kad kainas bus stengiamasi suvienodinti. Be to, tendencinga, kad kiekvienų metų pirmosiomis dienomis kainos pakinta: kai kurių prekių – pakyla, kitų – sumažėja”, – prognozavo R. Šimašius.
Maistas vis brangsta
Kai kurios prekės, ypač maisto produktai, Lietuvoje po truputį vis brangsta. Statistikos departamento duomenimis, žemės ūkio produktai pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2004-ųjų laikotarpiu, pabrango 7,2 proc.
Labiausiai pabrango gyvulininkystės produktai – 32,1 proc., iš jų pienas – 37,4 proc. Gyventojai ramiai jau nebegali žiūrėti į kylančias daržovių bei vaisių kainas. Daržovės pabrango beveik 28 proc., vaisiai – 75,5 proc. Pavyzdžiui, vos prieš keletą savaičių 4-5 Lt kainavę bananai šiandien šiurpina beveik septynis litus siekiančia kaina. Keliasdešimt centų ar keliais litais pabrango mėsa, žuvis.
Prekybininkai skelbia, kad maisto produktų brangimas su artėjančiu euro įvedimu neturi nieko bendra. Kainos kyla brangstant žaliavoms bei kurui, griežtėjant kokybės ir higienos reikalavimams, diegiant naujus standartus, gamintojams didinant produkcijos kainas, didėjant darbo užmokesčiui.
Gelbės konkurencija
UAB „VP Market” prekybos tinklo valdybos pirmininko Igno Staškevičiaus nuomone, šalies ūkis pasiruošęs visiškai integruotis į euro zoną. Nei prekybininkams, nei pirkėjams dėl to didesnių rūpesčių kilti neturėtų.
„Dirbame keliose valstybėse, todėl, įsivedus eurą, nereikės konvertuoti pinigų, bus patogiau atsiskaityti su tiekėjais. Dėl to kitų Europos šalių verslininkų investicijos į Lietuvos rinką turėtų padidėti. Gali atsirasti ir naujų prekybos tinklų, bet vartotojai iš to tik laimėtų – konkuruodami prekybininkai privalėtų mažinti prekių kainas”, – sakė I. Staškevičius.
Valdybos pirmininkas nemato priežasčių kilti maisto produktų bei kitų plataus vartojimo prekių kainoms. „Kai stojome į Europos Sąjungą, irgi buvo abejonių, nepagrįstų baimių. Tačiau realiai pabrango žemė, nekilnojamasis turtas, vertybiniai popieriai. Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje maisto produktai pigiausi tarp 25 ES šalių. Jeigu bus galimybė juos dar labiau atpiginti, taip ir padarysime,” – tvirtino I. Staškevičius.
Nuostolius dengs pirkėjai
Prekybininkų tikinimu, gyventojai neturėtų nerimauti ir dėl kainų apvalinimo. „Nors kai kurie gamintojai tikisi, kad vieną litą kainavusi prekė po 2007 m. sausio 1 d. kainuos vieną eurą, kainos bus apskaičiuotos euro cento tikslumu”, – užtikrino I. Staškevičius.
Kainos gali šoktelėti dėl kitų priežasčių. „Turime nepriekaištingai pasirengti pereinamajam laikotarpiui. Reikia pakeisti tūkstančių pavadinimų prekių etiketes, pertvarkyti kasos aparatus, kad pirkėjai galėtų atsiskaityti dviem valiutomis, eurais atiduoti grąžą. Tai pareikalaus šimtatūkstantinių investicijų. Jeigu nepavyks susitarti su Vyriausybe ir Lietuvos banku dėl išlaidų atlyginimo, yra rizikos, kad kainos išaugs,” – aiškino „Iki”, „Ikiuko” ir „Pigiau grybo” prekybos centrų operatoriaus Lietuvoje UAB „Palink” generalinis direktorius Aidas Mackevičius.
Tačiau, anot jo, smarkiai šoktelėti kainoms neleistų milžiniška konkurencija tarp prekybos centrų. „Lietuviai pirkėjai labai jautrūs net nežymiems kainų pokyčiams. Dėl vienu centu pigesnio pieno pakelio jie pasiryžę keliauti į kitą parduotuvę”, – sakė UAB „Palink” vadovas.
Nepasiruošę psichologiškai
Prekybininkai tvirtina, kad ženklaus pirkimų padidėjimo nei maisto, nei kituose sektoriuose kol kas nėra. „Maisto produktų daug nesukaupsi. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, cukrus šiek tiek pabrango ir pasigirsta kalbų, kad dar brangs, jo sandėliuose iš karto pradeda mažėti”, – pastebėjo A. Mackevičius.
Prekybos centro „Avitela” direktorius Jonas Dirginčius tvirtino taip pat dar nepastebėjęs, kad žmonės pultų pirkti buitinės technikos. Jis mano, kad kalbos apie galimą kainų kilimą pagrįstos tik visuomenės priešišku nusistatymu naujovių atžvilgiu. „Jeigu eurą būtume įsivedę šį vasarį, kai, pabrangus benzinui, šoktelėjo kitų prekių kainos, žmonės dėl pabrangimo vis tiek kaltintų eurą”, – mano direktorius.
J. Dirginčius mano, kad bendros ES valiutos įsivedimui techniškai esame pasiruošę, bet psichologiškai – ne. „Atlikome tyrimą. Žmonių klausėme, kokia prekė brangesnė – kainuojanti tris eurus ar dvylika litų? Aštuoni iš dešimties atsakiusiųjų teigė, kad pirmoji”, – optimizmu netryško prekybos centro „Avitela” vadovas.
Julija Gural