Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas sukritikavo nacionalinio biudžeto projektą.
Jo teigimu, jeigu bus patvirtintas toks biudžetas, kokį Seimui pasiūlė Vyriausybė, ir toliau bus skatinama emigracija, o dėl nemažėjančio valstybės vartojimo toliau kils infliacija, o tai savo ruožtu euro įvedimo Lietuvoje datą nukels į kitą dešimtmetį.
Komentuodamas kitų metų nacionalinio biudžeto projektą, K. Glaveckas pabrėžė, kad svarbiausias valstybės finansinis dokumentas turėtų būti taisomas iš esmės, nes jis neorientuotas spręsti svarbiausius Lietuvos ekonomikos, socialinius, ekologinius bei kitus iššūkius.
Parlamentaras kitų metų biudžeto projekte pasigenda ryžtingesnių priemonių šalies ūkio konkurencingumui skatinti, o viena didžiausių blogybių laiko tolesnį valdymo išlaidų augimą.
„Kitų metų biudžete didinami asignavimai kone visoms esamoms žinyboms, jų steigiame ir naujų. Ne paslaptis, kad kuo daugiau Lietuva turės įvairių žinybų bei valdininkų, tuo didesnė bus pagunda „daryti verslą” iš atskirų valstybės valdymo funkcijų – privatizuoti atskiras valdymo ir administravimo funkcijas”, – sako K. Glaveckas.
Pasak jo, užuot mažinusi valdymo išlaidas, Vyriausybė siūlo toliau kurti biurokratijos „rojų”, taip akivaizdžiai parodydama, jog ilgalaikiai tikslai, ekonomikos konkurencingumo užtikrinimas jai nerūpi”.
Politiko teigimu, visų pirma būtina jau nuo kitų metų sumažinti gyventojų pajamų mokestį iki 24 procentų ir taip padidinti valstybės konkurencingumą, taip pat smarkiai nuo kitų valstybių atsiliekantį gyventojų pajamų lygį. Jis siūlo sumažinti valstybės biudžeto asignavimus valstybės valdymui ir administravimui mažiausiai 5 proc., taip ne tik pristabdant spartų biurokratijos, valdymo ir administravimo augimą, bet ir sumažinant dėl to didėjančią korupciją.
„Mažumos Vyriausybė yra akivaizdžiai susitarusi su viena opozicinių partijų dėl paramos kitų metų biudžetui, tą liudija kritikos šiam projektui stoka. Signalai, kurie mus pasiekia iš Prezidentūros, taip pat vargu ar leis pasiekti esminių permainų, kadangi valstybės vadovas iki šiol neturi galios vetuoti biudžeto eilutę, kaip kad yra daugelyje pasaulio valstybių. Esant tokiai padėčiai, žymesnių permainų kitų metų biudžete sunku tikėtis”, – teigia K. Glaveckas.
K. Glavecko įsitikinimu, viena didžiausių 2007 metų biudžeto ydų yra tai, jog šalies mokesčių politika, kuria remiantis formuojamas biudžetas, ir toliau didins socialinę ir pajamų diferenciaciją tarp atskirų gyventojų sluoksnių, o darbo jėga išliks labiau apmokestinta negu kapitalas.